Europos øyd¡ ir antisemitizmo istorijaMokymosi medøiaga

1 dalisØydai Europoje iki 1945 m.

2

Øyd¡ tautos ømon∏s savo tautinµ

tapatumå aiΩkina skirtingai.

Religingieji tapatyb∂ pirmiausia

grindøia judaizmo nuostatomis.

Kiti jos pamatu laiko bendrå

tautos istorijå ir gimin∏s linijå

– prot∏vius. Jie Ωvençia øydiΩkas

Ωventes ir retkarçiais nueina µ

sinagogå – øyd¡ maldos namus.

Treti visai nesirœpina øydiΩkumu.

Religin∏tradicija teigia øydu esant tå, kurio motina yra øyd∏. Kiti mano, kad øydas yra bœtent tas, kurio t∏vas øydas. Taçiau net ømogus, iΩ prigimties nebœdamas øydas, gali juo tapti, jei priima judaizmå, tik jam reikia daug mokytis iΩ Toros, Talmudo ir kit¡ Ωvent¡j¡ raΩt¡.

1 Bœti øydu?

Vardas

Gimimo vieta

Gyvenamoji vieta

Mano seneliai yra kil∂ iΩ:

1.

2.

3.

4.

AΩ �

†i religija / tik∏jimas / kultœra man yra priimtiniausia:

Olga, 23 metai, Vilnius

� kelion∏s ir sportas

Seneliai: iΩ Rusijos

Kå man reiΩkia bœti øyde? Vaikyst∏je nieko

apie tai neøinojau. Greiçiausiai d∏l to meto

specifi kos. Vis d∏lto aΩ lieku atvira øyd¡

kultœrai ir id∏joms, nes tai visada bus mano

tapatyb∏s dalis.

Tavo tapatyb∏s kortel∏Uøpildyk tapatyb∏s kortel∂

Julijus, 16 met¡, Vilnius

� muzika ir sportas

Seneliai: iΩ Plung∏s

Bœti øydu? AΩ taip gyvenu. Mano gimtoji kalba yra jidiΩ. AΩ mokausi øyd¡ mokykloje. Mano Ωeimoje laikomasi øydiΩk¡ tradicij¡, man µdomu paøinti savo tautos istorijå. AΩ didøiuojuosi, kad esu øydas.

2. Seneliai

A. Kartu su visa klase suraΩykite vietoves, iΩ kuri¡ kil∂ jœs¡

seneliai. Sugalvokite, kaip seneli¡ gyvenamosios vietos kei-

timå galima pavaizduoti øem∏lapyje.

B. Jei tavo seneliai ar t∏vai yra atvyk∂ iΩ kitos Ωalies, nurodyk,

kas gero ir kas blogo buvo pakeitus gyvenamå Ωalµ. (Jeigu

jiems iΩ ties¡ neteko persikelti, pabandyk µsivaizduoti tokiå

situacijå.)

C. IΩvardink tau øinomas prieøastis, kod∏l ømon∏s Ωiandienå

iΩvyksta iΩ savo Ωalies.

2.

Uøduotys

1. Kas tave apibœdina

Perskaityk garsi¡ ømoni¡ mintis.

A. Kuri mintis tau labiausiai patiko? PaaiΩkink kod∏l.

B. Dar kartå atidøiai perskaityk mintis. Atrink tas mintis ar j¡ dalis,

kurias nor∏tum µraΩyti µ savo tapatyb∏s kortel∂.

3

„Jeigu mano reliatyvumo teorija pasitvirtins, Vokietija sakys, kad aΩ vokietis, Prancœzija paskelbs mane pasaulio pilieçiu. Jei atsitiks atvirkΩçiai ir man niekas nepavyks, Prancœzija sakys, kad aΩ vokietis, Vokietija – kad øydas“fi zikas Albertas EinΩteinas (1879–1955 m.).

„Skirting¡ kultœr¡, tik∏jim¡, politini¡ paøiœr¡ ømoni¡ bendravime turi atsirasti daugiau atidumo, atjautos ir pagarbos. Tai yra svarbiausia“.Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

„Priklausyti grupei yra puiku. Taçiau gerbti teis∂ bœti kitokiam, manau, yra dar puikiau“.airi¡ grup∏s „U2“ narys dainininkas Bono

„Laisv∏n∏ra tik paprasçiausias pançi¡ nusimetimas, iΩ tikr¡j¡ tai gyvenimo bœdas, kai gerbiame ir priimame kit¡ laisv∂“.buv∂s Piet¡ Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela

„Man patinka vaidinti, taçiau nepriimtini visi kiti su tuo susij∂ dalykai. Turiu omenyje Ωlov∂, spaudå, inter-netå – tai, kad asmenyb∏supainiojama su ømoni¡ µsivaizdavimais apie tave“.aktor∏Nikol∏Kidman

„Kiekvienas gyvena ir veikia iΩ dalies pagal savo paties, iΩ dalies pagal kit¡ ømoni¡ id∏jas“.rus¡ raΩytojas Levas Tolstojus (1828–1910 m.)

4

Kordobos pavyzdysDaug øyd¡ atkeliavo µ Ispanijå ir ten µsikœr∏. Ilgainiui Ωios Ωalies

krikΩçionys valdovai ∏m∏riboti j¡ teises, taçiau situacija pager∏jo

711 m., kai Ispanijå uø∏m∏iΩ †iaur∏s Afrikos atkeliav∂ musul-

monai. Per kelis amøius jie sukœr∏turtingå kultœrå. Ispanijos

miestuose iΩaugo nuostabios pilys. Kordoba tapo itin moderniu

to meto Europos miestu: tur∏jo gatvi¡ apΩvietimå, vandentiekµ ir

vieΩåsias pirtis. Tai buvo viso pasaulio meninink¡ ir mokslinink¡,

musulmon¡, øyd¡ ir krikΩçioni¡ susitikimo vieta. Pakantumo

atmosferoje jie skait∏, vert∏ir studijavo arab¡, hebraj¡ ir lotyn¡

kalbas. Kordoboje buvo perraΩin∏jamos Tora, Biblija ir Koranas.

AukΩtå lygµ pasiek∏ medicina.

Po 1100 met¡ islamiΩk¡j¡ valdov¡ tolerancija maø∏jo, krikΩçioni¡

valdov¡ µtaka vis labiau pl∏t∏si. Galiausiai Ispanija v∏l tapo

krikΩçioniΩka. Øydai buvo priverstinai krikΩtijami. 1492 m.

musulmonai ir øydai, net tie, kurie buvo atsivert∂ µ krikΩçionyb∂,

buvo iΩvaryti iΩ Ωalies. Dauguma øyd¡ pab∏go µ †iaur∏s Afrikå ir

Osman¡ imperijå. Kiti patrauk∏ µ Italijå, Ryt¡ Europå, Olandijå.

Kordobos sinagoga buvo paversta ligonine, o meçet∏– katedra.

70 m. po Kr. dabartinio Izraelio

teritorijå vald∏rom∏nai, kurie

nepais∏judaizmo nuostat¡.

Øydams sukilus prieΩ rom∏nus,

Ωie sugriov∏Jeruzal∏s Ωventyklå,

sukil∏lius pa∏m∏µ nelaisv∂ ir

iΩsived∏µ Romå. Daug øyd¡

buvo priversti palikti savo Ωalµ ir

iΩkeliavo µ dabartines Turkijos,

Ispanijos teritorijas, Graikijå,

kitas Vidurøemio jœros baseino

Ωalis. Taip prasid∏jo øyd¡ dias-

pora. Diaspora yra graik¡ kalbos

øodis, reiΩkiantis iΩsisklaidymå.

†iandienin∏øyd¡ diaspora apima

visus øydus, gyvenançius uøIzra-

elio valstyb∏s rib¡.

Kitose Ωalyse øydai sukœr∏savo

bendruomenes. KrikΩçioniΩkoje

Viduramøi¡ Europoje øydai buvo

maøuma. Øyd¡ bendruomen∏s

klest∏jo, taçiau sugyventi su

kaimynais ne visada sek∏si.

Daugelis krikΩçioni¡ jau seniai

buvo pamirΩ∂, kad J∏zus buvo

øydas. KrikΩçioni¡ vadovai

steng∏si atskirti krikΩçionis

ir øydus, skatino neapykantå

øydams, kaltino pastaruosius d∏l

J∏zaus nuøudymo. Ilgus amøius

Ωis kaltinimas buvo prieΩiΩkumo

øydams prieøastis.

Øyd¡ religija yra judaizmas: øydai tiki vienå Dievå ir negarbina joki¡ kit¡ diev¡ ar valdov¡. Tai buvo priimtina ne visiems øydus uøkariavusiems valdovams. Daugelis j¡ eng∏øydus ir tr∏m∏iΩ savo øemi¡. D∏l to øydai persik∏l∏µ Mesopotamijå (Ωiandieninµ Irakå) ir Egiptå.

2 Kod∏l øydai pasklid∂ po viså pasaulµ?

Kordobos pavyzdys

Raud¡ siena yra vienintel∏iΩlikusi

sugriautos Jeruzal∏s Ωventyklos dalis.

Øydai iΩ viso pasaulio atvyksta çia

melstis. Uøjos iΩkilusi El Aksa meçet∏.

Uøduotys

1. Tiksli¡ skaiçi¡ n∏ra

A. Apskritimuose nurodytas øyd¡ gyventoj¡ skaiçius.

PaaiΩkink, kod∏l neøinomi tikslœs skaiçiai.

B. Ar øinai, kiek øyd¡ gyvena tavo Ωalyje?

Aptarkite esamå skaiçi¡.

2. Kordoba 711–1100 metais

†is laikotarpis vadinamas Kordobos aukso amøiumi.

A. Nurodyk bent tris to laikotarpio laim∏jimus.

B. Kokia Kordobos s∏km∏s paslaptis?

Uøduotys

1.

2.

5

2 Kod∏l øydai pasklid∂ po viså pasaulµ?

Didøiausia Europos

meçet∏Meskita buvo pasta-

tyta Kordoboje, prieΩ tai

çia stov∏jusios baønyçios

vietoje. Meskita yra netoli

øyd¡ kvartalo.

1885 m. Dionizijus Baik-

seras (Dionisio Baixeras)

nutap∏paveikslå, kuriame

pavaizduotas iΩminçi¡

pri∏mimas kalifo Abd ar-

Rahmano III rœmuose netoli

Kordobos. Ne visada tie ømon∏s

gyveno taikiai, taçiau keletå

amøi¡ øydai, musulmonai ir

krikΩçionys vis d∏lto gyveno

Ωalia vienas kito.

Iki 1945 m. daugiausia

øyd¡ gyveno Europoje,

o Ωiuo metu j¡ daugiausia

Izraelyje ir Jungtin∏se

Amerikos Valstijose.

Piet¡ Amerika

5.575.000

Europa

1.000.000

Afrika

†iaur∏s Amerika

250.000

Rusija + Ukraina

400.000 - 900.000

Australija

100.000

Azija

Bliski WschódBliski Wschód

Izraelis

5.100.000

6

Vilniaus pavyzdys†imtmeçiais Vilnius – Lietuvos Jeruzal∏– buvo vienas iΩ ryΩkiausi¡

Europos øyd¡ religijos, kultœros ir mokslo centr¡. AΩtuonioliktame

amøiuje çia gyveno garsusis Talmudo øinovas Elijas ben Saliamonas

Zalmanas (1720–1797 m.), dar vadinamas Vilniaus Gaonu (hebr.

gaon – iΩminçius, genijus). 1920 m. øydai sudar∏treçdalµ miesto

gyventoj¡, veik∏daugiau nei 100 sinagog¡. 1935 m. veik∏169 orga-

nizacijos. Politini¡, kultœros ir mokslo µstaig¡ ir jud∏jim¡ hebraj¡

ir jidiΩ kalbomis gausa liudijo bendruomen∏s gyvybingumå. 1925

m. çia buvo µkurtas JIVO – Øyd¡ mokslinis tyrim¡ institutas, dabar

veikiantis Niujorke. Tais paçiais metais µkurtas Hebraj¡ universi-

tetas Jeruzal∏je.

†iandienå øydiΩki Vilniaus gatvi¡ pavadinimai, memorialin∏s

lentos, paminklai primena miesto istorinµ ir kultœrinµ paveldå; veiki-

ançios organizacijos – Vilniaus ir Lietuvos øyd¡ bendruomen∏s,

Valstybinis Vilniaus Gaono øyd¡ muziejus, Vilniaus jidiΩ institutas,

Vilniaus †olom Aleichemo øyd¡ vidurin∏mokykla ir kt. – atgaivina,

t∂sia ir naujai kuria øyd¡ gyvenimå Lietuvoje.

1100-aisiais per Europå praøy-

giavo krikΩçioni¡ kariuomen∏s.

Popieøius µsak∏iΩvyti musulmo-

nus iΩ Jeruzal∏s. Pakeliui kryøi-

uoçiai puldin∏jo visus „netikinçi-

uosius“, ypaç øydus, tœkstançius

j¡ iΩøud∏.

Keturioliktame amøiuje Europoje

siaut∏maras. Niekas negal∏jo

paaiΩkinti, kod∏l Ωi liga iΩguld∏tiek

daug ømoni¡. Kai kurie kaltino

øydus. Skland∏gandas, eså jie

uønuodijo Ωulinius. Galiausiai

øydai buvo apkaltinti suk∏l∂

marå ir tapo atpirkimo oøiais:

juos øiauriai kankino ir degino

be jokio teismo. Øydai atsidœr∏

visuomen∏s dugne, daugelis

visiΩkai nuskurdo.

Kryøiuoçi¡ sukeltos øudyn∏s ir

persekiojimai Vakar¡ Europoje

vert∏øydus ieΩkoti prieglobsçio

Lenkijos ir Lietuvos Respublikoje.

Çia jiems buvo suteiktas religinis,

kultœrinis ir nemaøas teisinis

savarankiΩkumas. †eΩioliktame

amøiuje Liubline buvo µsteigta

Øyd¡ taryba, atstovavusi Lenkijos

ir Lietuvos øydams. Gyvenimo

sålygos buvo palankios bendruo-

men∏ms augti ir klest∏ti, taçiau

nebuvo iΩvengta ir tragiΩk¡

µvyki¡. Septynioliktame amøiuje

Bogdano Chmelnickio vado-

vaujami kazokai iΩøud∏deΩimtis

tœkstançi¡ Respublikos øyd¡.

Taçiau net ir po tokio sukr∏timo

øyd¡ bendruomen∏s sugeb∏jo

atsigauti. AΩtuonioliktame

amøiuje Respublikos øyd¡

bendruomen∏buvo didøiausia

pasaulyje.

Viduramøiais Vakar¡ ir Centrin∏je Europoje øyd¡ bendruomen∏s klest∏jo. Jie vert∏si prekyba, buvo gydytojai, vaistininkai, sidabrakaliai ir auksakaliai. Toks gyvenimas baig∏si per kryøiuoçi¡ øygius.

3 Ryt¡ link

Kryøiuoçiai naikina

øydus kardu, Biblijos

iliustracija, Prancœzija,

apie 1250 m.

Vilniaus pavyzdys

Vilniaus didøiosios

sinagogos kiemas ilgai

buvo vienas svarbiausi¡

øyd¡ bendruomen∏s

dvasini¡, visuomenini¡

ir kultœrini¡ centr¡.

Uøduotys

1. Geltonas apskritimas arba speciali kepur∏

Viduramøi¡ paveiksluose arba pieΩiniuose Vakar¡ Europos

øydai atpaøµstami iΩ geltonu apskritimu paøym∏t¡ drabuøi¡

arba specialios kepur∏s, kuriå jie prival∏jo neΩioti. Paøvelkite

µ pieΩinµ.

Kuo kaltinamas ømogus, pavaizduotas Ωiame pieΩinyje?

2. Katalik¡ Baønyçia ir øydai Lenkijos ir

Lietuvos Respublikoje

1728 m. Vilniuje buvo iΩleista knyga, kuri draud∏krikΩçionims

valgyti „øydiΩkå kugelµ ir kitus øydiΩkus valgius“.

V∏liau 1743 m. kitas vyskupas µsakymu uødraud∏øydams Ωv∂sti

Ωventes: Ωokti, dainuoti, groti ar kokiu kitu bœdu triukΩmauti,

ypaç per vestuves...

A. Kaip manote, kod∏l Katalik¡ Baønyçia siek∏atskirti

krikΩçionis nuo øyd¡?

B. Kokius øinai kit¡ taut¡ patiekalus, µprastus Lietuvoje?

Uøduotys

1.

2.

7

3 Ryt¡ link JidiΩ dain¡ festivalis, 2003 m.

vyk∂s medin∏je Øieømari¡ sina-

gogoje, tapo neuømirΩtamu

µvykiu miestelyje, kuriame

prieΩ karå gyveno lietuvi¡,

øyd¡, rus¡ sentiki¡ ir totori¡

bendruomen∏s.

Po Lietuvos ir Lenkijos padaliji-

m¡ aΩtuoniolikto amøiaus pabai-

goje dauguma Lietuvos øyd¡

tapo pavaldœs carinei Rusijai.

J¡ gyvenimo sålygos Ωioje Ωalyje

∏m∏blog∏ti: jie negal∏jo laisvai

migruoti, jaunus vaikinus paim-

davo µ kariuomen∂ 25 metams.

1918 m. Lietuvai tapus nepri-

klausoma, øydai buvo viena

skaitlingiausi¡ tautini¡ maøum¡,

aktyviai kœrusi politinµ, kultœrinµ

ir socialinµ Ωalies gyvenimå.

Naci¡ Vokietijos karo su Soviet¡

Såjunga iΩvakar∏se Lietuvoje

gyveno apie 240 tœkst. øyd¡.

IΩ j¡ maødaug 94 procentai

nesulauk∏Antrojo pasaulinio karo

pabaigos 1945 m.

Landau (Vokietija)

baønyçios freskos

fragmentas, apie

1500 m. To meto

antisemitin∏s

nuostatos yra vadi-

namos antijudaizmu.

8

Amsterdamo pavyzdys†eΩiolikto amøiaus pabaigoje Amsterdamas buvo patrauklus

atvyk∏liams. Øydai ir kitos tautin∏s maøumos çia jaut∏si gana

laisvai, o kituose Vakar¡ Europos miestuose valdøia øydams paskir-

davo tik uødaras teritorijas – getus. Amsterdame geto nebuvo.

Çia ypaç buvo laukiami Portugalijos øydai, nes jie gal∏jo parœpinti

produkt¡ iΩ Portugalijos ir jos kolonij¡. Laivais µ Amsterdamå

plauk∏cukrus, mediena, kava, tabakas ir medviln∏. Taigi Portuga-

lijos øydai prisid∏jo prie Ωio Olandijos miesto suklest∏jimo septy-

nioliktame amøiuje. B∏gdami nuo karo øiaurum¡ ir persekiojim¡

Amsterdamå pasiek∏ir daug neturting¡ øyd¡ iΩ Ryt¡ Europos

bei Vokietijos. J¡ buvo daugiau nei portugaliΩkai kalbançi¡ j¡

tautieçi¡. Atvyk∏liai kalb∏jo jidiΩ kalba. Iki Ωiol daugelyje Europos

kalb¡ vartojami kai kurie jidiΩ øodøiai. †nekamojoje lietuvi¡

kalboje pasitaiko Ωie: bachœras (vaikinas, draugelis), chebra (grup∏,

draug∏), Ωœl∏(øyd¡ maldos ir studij¡ namai), beigelis (riestainis) ir

kt.

To meto Amsterdamas kartais buvo vadinamas Vakar¡ Jeruzale.

Ten veik∏sinagogos, ypaç klest∏jo hebrajiΩkos spaustuv∏s. Vis

d∏lto ir çia buvo apribojim¡. Pavyzdøiui, øydai tur∏jo teis∂ µ maøiau

profesij¡ nei krikΩçionys. Tik 1795 m. Amsterdamo, o po met¡

vis¡ Nyderland¡ øyd¡ ir krikΩçioni¡ teis∏s buvo sulygintos. Øydai

gyveno visuose Nyderlanduose (Olandijoje), taçiau Amsterdamas

buvo ypatingas centras. 1939 m. 10 procent¡ Ωio miesto gyventoj¡

sudar∏øydai.

Gildijos, øydai ir pinigai

Daugumå Vakar¡ Europoje prak-

tikuot¡ profesij¡ gal∏jo tur∏ti

tik krikΩçionys – gildij¡ nariai.

Veik∏kirp∏j¡, stali¡, kalvi¡, kep∏j¡

ir kit¡ profesij¡ gildijos. Øydai µ jas

nebuvo priimami ir tur∏jo ribotå

profesij¡ pasirinkimå. Jie buvo

gydytojai, prekeiviai, deimant¡

Ωlifuotojai.

Kitas øydams lik∂s pragyvenimo

Ωaltinis buvo pinig¡ skolinimas.

Ne vienas øydas buvo Ispanijos ir

Lenkijos valdov¡ patar∏jas fi nan-

siniais klausimais. Kai kurie øydai

iΩites buvo turtingi, bet dauguma

buvo paprasti prekeiviai. V∏liau,

kai krikΩçionys irgi prad∏jo uøsi-

imti bankininkyste ir steng∏si

atsikratyti øyd¡ konkurencijos,

apkaltino juos lupikavimu.

†iandienå øydai n∏ra turtingesni

nei kiti, taçiau µsivaizdavimas, kad

visi øydai yra apsukrœs ir turtingi,

iΩliko iki Ωiol ir yra vienas iΩ

sunkiausiai µveikiam¡ stereotip¡.

1497 m. øydai buvo iΩvaryti iΩ Portugalijos, tarp j¡ ir atvyk∏liai iΩ Ispanijos. IΩvarymas neaplenk∏net apsikrikΩtijusi¡j¡. Daugelis iΩvyko Ωiaur∏s link.

4 †iaur∏s link

1650 m. Portugalijos øydams

buvo leista statyti sinagogå.

Øyd¡ iΩ Ryt¡ Europos ir Vokie-

tijos sinagoga iΩkilo netoliese.

Iki pat Antrojo pasaulinio

karo pradøios Amsterdame

buvo labai populiarœs

sekmadieniniai øyd¡ turgœs.

Uøduotys

1. Pinig¡ karalius?

†i iliustracija yra iΩ 1938 m. Vokietijoje iΩleistos knygos

vaikams.

A. Kokµ stereotipå vaizduoja iliustracija?

B. PaaiΩkink, kaip Ωis stereotipas susidar∏.

C. Kod∏l tai yra stereotipas?

2. Tavo kraΩtas

A. Kokius øinai pastatus ar vietas, susijusius su øyd¡

gyvenimu, savo mieste, miestelyje ar kaime? Sudaryk såraΩå.

Surask tas vietas ir nufotografuok arba nupieΩk.

B. IΩsiaiΩkink rast¡ objekt¡ paskirtµ ir (arba) kokia j¡ istorija.

Papasakok apie juos savais øodøiais.

C. IΩ turim¡ nuotrauk¡ ar pieΩini¡ kartu su trimis klas∏s

draugais padaryk koliaøå.

9

Buv∂ øyd¡ namai

Vilniaus g., Øasliuose,

2003 m.

Buv∂ øyd¡ namai

Vilniaus g., Øasliuose,

2003 m.

JoniΩkio

raudonoji

sinagoga.

10

Albertas EinΩteinasFizikas Albertas EinΩteinas (Einstein, 1879 –1955 m.) buvo

Vokietijos pasididøiavimas. Ir vietiniai, ir sveçiai eidavo pasi-

klausyti jo paskait¡ Berlyno universitete, damos øav∏josi jo

meistriΩku smuikavimu sinagogoje. Antisemitiniai iΩpuoliai

primin∏ A. EinΩteinui jo øydiΩkas Ωaknis. 1933 m. jis iΩvyko iΩ

Vokietijos kaip daugelis kit¡ Ωios Ωalies mokslinink¡.

Taçiau øyd¡ diskriminacija nesi-

baig∏. Devynioliktame amøiuje

plito antiøydiΩki prietarai: eså

øydai nori uøvaldyti pasaulµ, neva

jie yra øemesn∏s ras∏s. Devyni-

olikto amøiaus antroje pus∏je

Vokietijoje susibœr∏prieΩ øydus

nusiteikusi grup∏, viena pirm¡j¡

pavartojusi terminå antisemi-

tizmas. †i grup∏ir jos Ωalininkai

pasisak∏prieΩ lygi¡ teisi¡ sutei-

kimå øydams, kaltino juos d∏l

1873-¡j¡ ekonomin∏s kriz∏s.

†i grup∏iΩstojo prieΩ semitus –

øydus, nes juos laik∏didøiausiais

Vokietijos prieΩais.

1894 m. prancœz¡ kariuomen∏s

kapitonas, pagal tautyb∂ øydas

Alfredas Dreifusas (Dreyfus) buvo

apkaltintas slaptos informacijos

perdavimu Vokietijai. Byla aiΩkiai

rod∏, kad didøiausia Dreifuso

kalt∏buvo jo tautyb∏. Teismas

suk∏l∏antisemitin∂ psichoz∂

prancœz¡ visuomen∏je. RaΩytojas

Emilis Zolia gyn∏jµ. Dreifuso tuo

metu iΩteisinti nepavyko ir jam

teko dar ilgai kal∏ti.

Laisv∏ir lygyb∏buvo devyniolikto amøiaus siekis. Vakar¡ Europos øydams lygios teis∏s buvo suteiktos, getai – panaikinti. Øydai gal∏jo stoti µ universitetus. Tarp j¡ buvo øymi¡ mokslinink¡ ir meninink¡, kurie kartu su prekybininkais ir pramonininkais øydais prisid∏jo prie Vakar¡ Europos modernizacijos.

5 Kova uølygyb∂

Liudvikas Leizeris Zamenhofas

(Ludwig Lejzer Zamenhoff,

slapyvardis Daktaras Esperanto,

1895–1917 m.) iΩgars∏jo sukœr∂s

naujå kalbå – esperanto. Jis

tik∏jo, kad dirbtin∏kalba ne tik

vienys ømones, bet stiprins tole-

rancijå, humanizmå ir pagarbå

µvairiausioms kultœroms.

Albertas EinΩteinas

Vokietijos øydas Levis

Strausas (Levi Strauss,

1829–1902 m.) kartu su

mama ir dviem seserimis

emigravo iΩ piet¡ Vokietijos

µ JAV. Kaip ir daugelis kit¡

jis tik∏josi prad∏ti geresnµ

gyvenimå. †iandienå jo

sukurti døinsai populiarœs

visame pasaulyje.

Uøduotys

1. Prisiminimai iΩ prieΩkario Vilniaus

„Kartå, kai buvau, rodos, aΩtuoneri¡, ∏jau kaip paprastai

Pylimo gatve namo iΩ senel∏s. Måsçiau turbœt apie save ir

supantµ pasaulµ. Pakeliui pasteb∏jau grupel∂ vyr¡ su kastu-

vais. Jie kas∏griovµ. Tuo metu buvo sustoj∂ parœkyti. Vyrai

mane pasiΩauk∏. AΩ pri∏jau ir mes, kaip man tada pasirod∏,

prad∏jome maloniai Ωnekuçiuotis. Staiga paΩokau iΩ nenu-

sakomai stipraus skausmo. Vyrai juok∏si. Paøiœr∏j∂s øemyn

pamaçiau ant savo blauzdos raudonå øaizdå – mums kalbantis

vienas vyras uøgesino savo cigaret∂ man µ kojå. Jiems tai buvo

maøas juokelis su maøu øyduku... AΩ apsisukau ir nub∏gau.

B∏gau taip, kad, atrod∏, noriu pralenkti ir susigråøinti laikå,

sugrµøti ten, kur tas baisus nutikimas dar nebuvo µvyk∂s,

nor∏damas neleisti jam µvykti iΩ viso.“ (Gabriel Weinreich, Con-

fessions of a Jewish Priest: From Secular Jewish War Refugee

to Physicist and Episcopal Clergyman, Cleveland: The Pilgrim

Press, 2005, p. 21–22. © Gabriel Weinreich, 2005 m. Panaudota

turint leidimå.)

Øaisdamas su draugais øyd¡ berniukas Gabrielis Vainraichas

susiøeisdavo ir dar stipriau. Pabandyk paaiΩkinti, kod∏l Ωitas

µvykis jam buvo toks skaudus.

2. Protokolai

„Siono iΩminçi¡ protokolai“ pasirod∏µvairiomis kalbomis.

Jais remdamasis 1920 m. øymus ir µtakingas Jungtini¡ Valstij¡

maΩin¡ gamybos pramonininkas Henris Fordas iΩleido kandøiå

antisemitin∂ knygå „Pasaulio øydija: didøiausia ømonijos pro-

blema“ („The International Jew: The World’s Foremost Pro-

blem“).

Kuo øydai kaltinami „Siono iΩminçi¡ protokoluose“?

Atsakydamas pasinaudok 1937 m. prancœz¡ leidimo virΩeliu.

Uøduotys

1.

2.

11

Øurnalistas iΩ Vienos, nereligingas øydas

Teodoras Herclis (Theodor Herzl) dalyvavo

Dreifuso teismo pos∏dyje ir gird∏jo ømoni¡

miniå skanduojant: „Mirtis øydams!“ Po Ωio

atisemitizmo protrœkio jis nusprend∏, kad

øydams reikia savos valstyb∏s. Tai buvo

pagrindin∏jo µkurto jud∏jimo, Sionizmo, id∏ja.

Pirmasis sionist¡ suvaøiavimas µvyko 1897 m.

Bazelyje. Lietuvoje Herclis lank∏si 1903 m.

Øyd¡ gyvenimo sålygos devyni-

oliktame amøiuje Ryt¡ Europoje

sunk∏jo. Antisemitin∏kampanija

sustipr∏jo øydus apkaltinus caro

Aleksandro II nuøudymu 1881

m. Caro policija organizavo

pogromus – øyd¡ turto pl∏Ωimå ir

ømoni¡ øudynes. Øydai emigravo

µ JAV, Europå, Palestinå, Piet¡

Afrikå ir kitas Ωalis. Vieni b∏go

nuo pogrom¡, kiti nuo skurdo.

1880–1917 m. µ JAV iΩ carin∏s

Rusijos ir kit¡ Ryt¡ Europos Ωali¡

atvyko apie du milijonus øyd¡.

Øyd¡ dalyvavimas Rusijos revo-

liucijoje ir µvairiuose socialistini-

uose jud∏jimuose dav∏pagrindå

naujam antiøydiΩkam stereotipui

„Øydai – bolΩevikai“. Tai buvo ir

yra vienas gajausi¡ dvideΩimto

amøiaus Ryt¡ ir Centrin∏s

Europos mit¡.

Apie 1900 m. Rusijoje pasirod∏-

suklastot¡ dokument¡ rinkinys

„Siono iΩminçi¡ protokolai“,

skelbiantis, kad øydai siekia

uøvaldyti pasaulµ. Knyga buvo

iΩversta µ daugelµ kalb¡ ir labai

iΩpopuliar∏jo. Vienas iΩ jos skai-

tytoj¡ buvo Adolfas Hitleris,

savo politin∏je programoje

panaudoj∂s Ωµ ir daugelµ kit¡ anti-

semitini¡ prietar¡. At∏j∂s µ valdøiå

Vokietijoje 1933 m. jis iΩ karto

∏m∏si µgyvendinti antiøydiΩkå

programå.

Gabrielis Vainraichas

(Weinreich, kair∏je) su

savo t∏vu Maksu Vain

raichu ir broliu Urieliu,

1932 m., Vilnius.

12

Itsik Rudashevski 1941 m. rugs∏jo 6 d., dar prieΩ suvarymå µ getå, Icikas raΩ∏:

„Mœs¡ Ωirdis supurt∏ g∏dingas vaizdas, pamatytas gatv∏je – lietu-

vi¡ banditai sumuΩ∏ir suvar∏µ gatv∏s vidurµ øyd¡ moteris ir senus

ømones. Vokieçiai stovi ir øiœri... AΩ stoviu prie lango... AΩaros

byra iΩ aki¡: ten, gatv∏je, guli visas mœs¡ beviltiΩkumas, visa mœs¡

vienatv∏. N∏ra n∏vieno, kuris stot¡ mœs¡ pus∏n. O mes iΩstatyti

patyçioms ir kankinimams. Pad∏tis beviltiΩka. VisiΩka neviltis!!“

V∏liau, jau bœdamas gete, Icikas raΩ∏: „†iandien man sukako penki-

olika. AΩ daug måsçiau ir nusprendøiau neΩvaistyti savo laiko gete

veltui; esu laimingas, kad galiu mokytis, skaityti, ugdyti save... IΩ

geto nepakils palœøusios dvasios jaunimas. IΩ geto pakils stiprus,

uøsigrœdin∂s ir gerai nusiteik∂s jaunimas.“

Nacionalsocialistams at∏jus

µ valdøiå Vokietijoje 1933 m.

prasid∏jo øyd¡ diskriminacija

ir fi zinis susidorojimas. 1935

m. Niurnberge buvo iΩleistas

naujas µstatymas, øydus atskyr∂s

nuo visuomen∏s. 1938 m.

øyd¡ pasuose buvo µraΩoma J

raid∏(vok. Jude – øydas), o nuo

1941 m. rugs∏jo jie tur∏jo neΩioti

Dovydo øvaigød∏.

1939 m. prad∏jusi Antråjµ

pasaulinµ karå nacistin∏Vokie-

tija greitai okupavo didøiåjå

dalµ Europos ir ten taip pat

µved∏antiøydiΩkus µstatymus.

1941 m. birøelio 22 d. Vokietija

uøpuol∏Soviet¡ Såjungå, kuri

1940 m. jau buvo sp∏jusi oku-

puoti Lietuvå. Teritorij¡ uøkari-

avimus sek∏øyd¡ persekiojimai

ir øudyn∏s – nacistinis „galutinis

øyd¡ klausimo sprendimas“.

Maøiau nei per ΩeΩis m∏nesius

operatyvin∏s policijos grup∏s ir

vietiniai pagalbininkai iΩøud∏apie

700 tœkstançi¡ øyd¡. Absoliuti

dauguma Soviet¡ Såjungos øyd¡

øuvo netoli savo gimt¡j¡ nam¡.

Toki¡ viet¡ Lietuvoje yra daugiau

nei 200. Didøiausia j¡ – apie 10

km nuo Vilniaus esantys Pane-

riai, kur buvo suΩaudyta apie

100 000 ømoni¡. IΩ j¡ 70 000

buvo øydai, taip pat karo belais-

viai, komunistai, lietuvi¡ ir lenk¡

pasiprieΩinimo dalyviai ir inteli-

gentai.

Pralaim∏jusi Pirmåjµ pasaulinµ karå, netekusi teritorij¡ ir priversta mok∏ti miløiniΩkas reparacijas, Pralaim∏jusi Pirmåjµ pasaulinµ karå, netekusi teritorij¡ ir priversta mok∏ti miløiniΩkas reparacijas, Vokietija buvo apimta depresijos. Pasinaudoj∂s jau egzistavusiomis antisemitin∏mis nuotaikomis Hitleris µrodin∏jo, kad d∏l to kalti øydai. Pats jis øad∏jo atkovoti prarastas øemes, sugråøinti Vokietijai prarastå Ωlov∂, ømon∏ms – gerå gyvenimå be øyd¡ ir kit¡ „svetimkœni¡“.

6 †oa

¥ Osvencimo-Bøezinkos (AuΩvico-

Birkenau) mirties stovyklå atveøtos

øyd¡ moterys ir vaikai iΩ Vengrijos

laukia eil∏je µ duj¡ kameras.

Okupuotos Lenkijos teritorijoje

µkurtoje mirties stovykloje buvo

nuøudyta daugiau nei milijonas

ømoni¡. IΩ j¡ 90 procent¡ buvo iΩ

Europos suveøti øydai.

Icikui RudaΩevskiui

buvo trylika, kai jis

naci¡ okupuotame

Vilniuje prad∏jo

raΩyti dienoraΩtµ.

Icikas kartu su

savo Ωeima

buvo suΩau-

dytas Pane-

riuose

1943 m.

Pralaim∏jusi Pirmåjµ pasaulinµ karå, netekusi teritorij¡ ir priversta mok∏ti miløiniΩkas reparacijas,

Uøduotys

1. Holokaustas ar †oa?

A. Perskaityk iΩtraukå iΩ Iciko dienoraΩçio. UøraΩyk,

kas labiausiai µsimin∏.

B. Jei tau reik∏t¡ pasirinkti iΩ dviej¡ termin¡ – Ωoa arba

holokaustas, – kurµ tu nuspr∂stum vartoti? PaaiΩkink kod∏l.

2. Osvencimas – niekada per amøius

Paøiœr∏k µ Ωµ plakatå, iΩleistå 2005 m.

¥raΩas sako: „Rasizmas veikia ir mane.

Osvencimas – niekada per amøius.“

A. PaaiΩkink ryΩµ tarp rasizmo ir Osvencimo mirties stovyklos.

B. Kå manai apie Ωµ plakatå? IΩd∏styk savo mintis.

Uøduotys

1.

2. Osvencimas – niekada per amøius

13

1942 m. penkiolika aukΩt¡

vokieçi¡ pareigœn¡ susirinko

Vanz∏jos viloje Berlyne, kad

aptart¡ tolesnµ sisteminµ øyd¡

naikinimå Europoje specialiai

tam µkurtose mirties ir koncen-

tracijos stovyklose. Prasid∏jo

tr∏mimai. Sugrœstus µ traukini¡

vagonus ømones veø∏µ mirties

ir koncentracijos stovyklas. Iki

karo pabaigos buvo iΩøudyta

apie ΩeΩi milijonai øyd¡ moter¡,

vyr¡ ir vaik¡. †ios beprecedent∏s

masin∏s øudyn∏s yra vadinamos

holokaustu.

Tai iΩ graikiΩkojo Senojo Testa-

mento vertimo paimtas øodis,

reiΩkiantis deginamåjå aukå, kuriå

senov∏s øydai aukodavo †venty-

kloje, ji tur∏jo bœti sudeginama

visiΩkai. Kitas terminas masi-

niam øyd¡ naikinimui per Antråjµ

pasaulinµ karå apibœdinti yra

hebrajiΩkas øodis Ωoa, reiΩkiantis

visiΩkå sunaikinimå.

Po karo dalis øyd¡ grµøo µ savo

gimtåsias vietas ir steng∏si kurti

gyvenimå iΩ naujo. Kiti iΩvyko µ

JAV, Palestinå ar kitas Ωalis.

Lietuvi¡ policinink¡ apsuptos

øyd¡ moterys, Kaunas, 1941 m.

vasara. Apie 3000 øyd¡, sugaudyt¡

µvairiose vietose: gatv∏se, namuose,

darboviet∏se, buvo kankinami ir

suΩaudyti Kauno VII forte 1941 m.

vasarå.

Uøduotys

Kitokie raΩmenys†iame uøduoçi¡ såsiuvinyje raΩome

rom∏niΩkais raΩmenimis. Japon¡, kin¡, graik¡,

rus¡ kalb¡ raΩmenys yra kitokie. UøraΩyk savo

vardå hebrajiΩkai. RaΩyk iΩ deΩin∏s µ kair∂. Jei

moki raΩyti kokiais nors kitokiais raΩmenimis,

uøraΩyk savo vardå ir jais.

�����������

������������

��������

���������

��������

���������

�������

��������

���������

������������������

�����������

�������

��������

����������

����������������������������

���������������������������������������

����������������

��������������������

��������

���������������

��������������������

��������

��������

Øyd¡ diaspora EuropojeNurodyk kiekvienos migracijos bangos,

øem∏lapyje paøym∏tos skirting¡ spalv¡ rodykl∏mis, prieøastµ.

A 70 m. po Kr. øydai iΩvyko iΩ Jeruzal∏s, nes

B 1492 m. øydai iΩvyko iΩ Ispanijos, nes

C Øydai apsigyveno Lenkijos ir Lietuvos Respublikoje, nes

D Devyniolikto ir dvideΩimto amøi¡ sandœroje øydai iΩvyko

iΩ Ryt¡ Europos, nes

Draugai pad∏s tau suprasti dalyk¡ esm∂Penktadienio popiet∂ trys draugai Kevinas, Feris ir Deivis

øaid∏biliardå, tarpais uøsisakydami g∏rim¡ ir uøkandøi¡. IΩlaidas

jie iΩ anksto buvo susitar∂ dalytis po lygiai. Baigus øaidimå,

padav∏jas Kevinui padav∏såskaitå. †iam nelabai sek∏si skaiçi-

uoti, tod∏l jis perdav∏såskaitå Feriui, sakydamas: „Tu paøiœr∏k.

Pinigai – tavo sfera.“ Nusteb∂s Feris paklaus∏: „Kaip suprasti?“

„Na, – atsak∏Kevinas, – tu juk øydas, ar ne?“ Keris ir Feris nesp∏jo

n∏sureaguoti, kaip Deividas atsak∏: „O tu – Ωiek tiek antisemitas,

ar ne?“

A. PaaiΩkink, kod∏l Deividas reagavo bœtent taip.

B. Kaip manai, kaip baigsis draug¡ pokalbis?

Sugalvok istorijos pabaigå ir uøraΩyk (sutalpink µ 7 eilutes).

C. Gal tau taip pat teko susidurti su stereotipiniu poøiœriu µ tave?

Kaip tu µ tai atsakei?

Steven Spielberg

†indlerio såraΩas Reøisierius Stivenas Spilbergas fi lmo „†indlerio såraΩas“ fi lma-

vimui pasirinko Krokuvå. †iame fi lme pasakojama, kaip Oskaras

†indleris iΩgelb∏jo keletå Ωimt¡ øyd¡ nuo sunaikinimo mirties

stovyklose. Spilbergas pasakojo: „Mano Ωeima nebuvo reli-

ginga. KoΩerinµ maistå valgydavome tik su seneliais. Tarp mano

draug¡ nebuvo øyd¡. AΩ iΩ tikr¡j¡ net nelabai nor∏jau øinoti,

kad esu øydas. „†indlerio såraΩå“ gal∏jau sukurti tik tada, kai jau

nebesig∏dijau savo øydiΩkumo.“

A. Kå apie fi lmå gal∏tumei pasakyti iΩ jo reklaminio plakato?

Savo interviu „†indlerio såraΩo“ reøisierius pasakojo apie

vaikyst∂: „Kartais vaikai apie mane ir mano Ωeimå sakydavo

„purvini øydai“. Dabar aΩ øinau, kod∏l ømon∏s gali nusisukti.

Paprasçiausiai tod∏l, kad jie tav∂s nepaøµsta ir neøino, kas dedasi

tavo galvoje.“

B. PaaiΩkink, kod∏l sutinki arba nesutinki su juo.

C. Kokµ dar øinai fi lmå apie holokaustå?

Tekst¡ autoriai: Ineke Mok, Piet van Ledden, Karen Polak (Anos Frank namai) LietuviΩko leidimo mokslin∏

redaktor∏: Rœta PuiΩyt∏ IΩleido: Anos Frank namai, Amsterdamas Vert∏: Rœta PuiΩyt∏ Lietuvi¡ kalbos

redaktor∏: Aist∏Pangonyt∏ Dailininkas: Karel Oosting Iliustracij¡ Ωaltiniai: Rolandas Gustaitis „KaiΩiadori¡

regiono øydai”, KaiΩiadorys, 2006; JoniΩkio kraΩto istorijos ir kultœros muziejus; Dovid Katz „Lithuanian Jewish

Culture”, Vilnius, 2004; Leizer Ran „Jerusalem of Lithuania”, I dalis, Niujorkas, 1974; Yitskhok Rudashevski „The

Diary of the Vilna ghetto. June 1941–April 1943”, Izraelis, 1979; Valstybinio Vilniaus Gaono øyd¡ muziejaus

paroda „Katastrofa”; Vilniaus jidiΩ institutas (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.); Gabriel Weinreich „Confessions

of a Jewish Priest: From Secular Jewish War Refugee to Physicist and Episcopal Clergyman“, Cleveland:

The Pilgrim Press, 2005, p. 21–22. © Gabriel Weinreich, 2005 m., panaudota turint leidimå; „Film Australia.

National Insterest Program”, Rodo Freedmano asmeninis albumas.

1. Kod∏l Australijoje gyvenantis R. Fridmanas atvyko

µ Lietuvå ir sukœr∏fi lmå?

2. Ar svarbu paøinti savo Ωeimos Ωaknis? Kod∏l?

3. Filme R. Fridmanas sako: „Dabar suprantu, kå aΩ beveik prara-

dau, nesidairydamas atgal µ praeitµ.“ Kå jis tur∏jo omenyje?

Uøduotys

Tekst¡ autoriai:

redaktor∏:

redaktor∏:

regiono øydai”, KaiΩiadorys, 2006; JoniΩkio kraΩto istorijos ir kultœros muziejus; Dovid Katz „Lithuanian Jewish

Culture”, Vilnius, 2004; Leizer Ran „Jerusalem of Lithuania”, I dalis, Niujorkas, 1974; Yitskhok Rudashevski „The

Diary of the Vilna ghetto. June 1941–April 1943”, Izraelis, 1979; Valstybinio Vilniaus Gaono øyd¡ muziejaus

paroda „Katastrofa”; Vilniaus jidiΩ institutas (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.); Gabriel Weinreich „Confessions

of a Jewish Priest: From Secular Jewish War Refugee to Physicist and Episcopal Clergyman“, Cleveland:

The Pilgrim Press, 2005, p. 21–22. © Gabriel Weinreich, 2005 m., panaudota turint leidimå; „Film Australia.

National Insterest Program”, Rodo Freedmano asmeninis albumas.

1.

2.

3.

Uøduotys

IeΩkodamas savo Ωeimos Ωakn¡ Australijos reøisierius Rodas Fridmanas 1997 m. atvyko µ Lietuvå. Çia jis susitiko senel∏s brolµ. Paøinties su d∏de ir dramatiΩkos jo gyvenimo istorijos µkv∏ptas Rodas sukœr∏dokumentinµ fi lmå.

7 D∏d∏ Chackelis

„Mano dokumentinis fi lmas

„D∏d∏ Chackelis“ prasid∏jo nuo

kelion∏s iΩ Australijos µ Lietuvå,

kur sutikau vienintelµ gyvå savo

Ωeimos narµ – Chackelµ Lemchenå.

Kai kœriau fi lmå, jam buvo 93

metai.

Nor∏jau iΩtirti savo santykius su

prot∏vi¡ Ωalimi, patyrin∏ti savo

øydiΩkas Ωaknis. Filmavimas mane

labai praturtino. Labiausiai sujau-

dino kelion∏µ mano prot∏vi¡ gim-

tåjå Øagar∂. AΩ iki Ωiol palaikau

ryΩius su draugais iΩ Lietuvos. †i

patirtis pagilino mano tapatyb∏s

suvokimå ir, nors gyvenu Austra-

lijoje, stipriai susiejo mane su

mano lietuviΩkomis Ωaknimis“,

Rodas Fridmanas (Rod Freed-

man), Sidn∏jus, 2006 m.

Rodo senel∏s Gitos Lemchen Ωeima,

apie 1913–1914 m.Vienintelis Chackelis

liko Lietuvoje, pergyveno Pirmåjµ ir

Antråjµ pasaulinµ karus, Kauno getå ir

Dachau mirties stovyklå. Mir∏ 2001 m.

Per paøintµ su d∏de R. Fridmanas

daugiau suøinojo ir apie septynis

Ωimtmeçius siekiançiå Lietuvos øyd¡

istorijå. Buv∂s senojo øyd¡ kvartalo

kiemas dabartiniame Vilniaus sena-

miestyje – tos istorijos liudininkas.

R. Fridmanas senel∏s

gimtajame miestelyje

– Papil∏je, 1997 m.

Chackelis Lemchenas,

Vilnius, 1997 m.