Jasinevičius, Raimundas „Apie tris Lietuvos universitetų gyvenimo realijas“ KTU

Raimundas Jasinevičius [email protected]

2013 metų spalio mėnesio 4 diena 1LIKS_ΚΛUΒΑΣ 55_ŠIAULIAI

MES IR UNIVERSITETAS

Ar pakankamai rūpinamės savo Universiteto reikalais?Kalba eina apie Universitetą (o ne apie konkretų KTU, ar VU, ar VDU, ar ...).

Su Universitetu mes visi glaudžiai susiję: Tėvai - siunčiame savo vaikus (patariame jiems).

Darbdaviai - įdarbiname absolventus savo įmonėse. Mokytojai - rengiame moksleivius stoti į Universitetą. Studentai – studijuojame, kaupiame žinias ir išmintį. Valdininkai - reguliuojame tuos universitetus. Buvę ir/ar esantys dėstytojai – dėstome. Galų gale Universitetas „gamina“ mūsų šviesuomenę, mūsų mokslo elitą,

mūsų politikus ir t.t.

2013 metų spalio mėnesio 4 dienaLIKS_ΚΛUΒΑΣ 55_ŠIAULIAI 2

EPIGRAFAS

“Nedora tylėti, kai mūsų visuomenė turi priimti bendrą sprendimą ir kai mes manome, jog turime informacijos ar nuomonę, į kurią sprendžiant reikėtų atsižvelgti. Mes turime tokią pareigą net tada, kai žinome, kad mūsų nuomonės nebus paisoma.”

/Ronald Dworkin/


ŠALTINIAI


ΚΛUΒΑΣ 55

Open Network of Centers of Excellence in

Complex Systems ONCE-CS

Complex Systems Digital Campus CS-DC

FET -EC

BISC Group USA“NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO VARGDENĖ”/V. Daujotis, A. Janulaitis, V. Radžvilas, R.P. Sližys/

EU “Tuning“ project

KAS ĮTAKOJA/NEĮTAKOJA UNIVERSITETUS 1. Įstatymai (kuriuos priima LRS, remdamasis ideologizuotomis dogmomis) – TAIP

2. Visuomenė (nors ir teoriškai galėtų) – NE

3. Universitetų bendruomenės (tik padriki vieno kito pasamprotavimai) – NE

4. Universitetų Tarybos (sudarytos iš laisvu nuo savo tiesioginių darbų laiku mėgstančių pasamprotauti apie universitetą ministerijai parankių žmonių) - NE

5. Pramonės ir verslo terpė (tik paskiros dejonės, kad universitetų absolventai jų netenkina) – NE

6. Profesinės asociacijos (tokios, kaip, pavyzdžiui, LIKS informacinėms technologijoms, ar Lietuvos gydytojų sąjunga medicinai ir t.t.) - NE

LAIKAS LIKS PASISAKYTI IR PROFESIONALIAI ĮTAKOTI BENT JAU INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SPECIALISTŲ RENGIMĄ LIETUVOJE


3Q

1. WHAT SORT OF RESEARCHERS DOES THE EU (as well as Lithuania) NEED TO-DAY

(and for its future) ? 2. WHAT DOES THE EU (as well as Lithuania) EXPECT FROM ITS

OWN UNIVERSITIES (the same question is actual for all national universities) ? 3. DO WE CONSIDER THE UNIVERSITY AS A TRADITIONALCULTURAL PHENOMENON OR JUST AS A LABOUR FORCE FACTORY ?


Who must answer the questions?

The younger generation? [they feel they have plenty of time and they are in no hurry; they do not consider the problem seriously yet]

The older generation?

[they feel they did their job in their proper time; a future isn’t their business] Nevertheless our life presents new challenges and does not permit to postpone or to neglect any reality. [the EU as well as member states or national entities need a permanent discussion forum involving parents, teachers, people from industry, businessmen, academic society, representatives of culture, and so on]


3D=SMP_approach


S-systemologyM-methodologyP-praxeology

SMP-balance

To-day dealing with the qualityof higher education: S- is neglectedM- is in hands of managers from free market economyP- is not the object of nation-wide discussions and/or consensus

PAGRINDINĖS PRANEŠĖJO NUOSTATOS Universitetas – pasaulinės kultūros esybė asmens, minties ir mokslo laisvei

kurti, saugoti ir plėtoti (tai ne viešoji įstaiga paslaugoms teikti).

Universitetas – Valstybės/visuomenės (o ne „valdžios“ ar „grupės draugų“ privačių interesų veiklos zona) globojama ir puoselėjama institucija, ir tik jai atsakinga ir atskaitinga.

Veiklos autonomijos pagrindu Universitetas pats formuluoja etinius, moralinius ir mokslinius kriterijus ir reikalavimus savo darbuotojams ir savo absolventams.

Universitetas pats nustato visus kvalifikacinius reikalavimus savo mokslo ir studijų darbuotojams, savo visų lygių absolventams, ir pats su savo veiklos rezultatais (universitetine dvasia, mokslu ir absolventais) dalyvauja konkurencinėje verslo, mokslo, studijų, bendrosios kultūros ir visuomeninės plėtros erdvėje.

Valstybė ir visuomenė savo apsisprendimu ir pagal savo reikmes reguliuoja Universiteto veiklas, jas finansuoja ir per Vyriausybę analizuoja duomenis apie universitetinio darbo rezultatus savo šalyje ir pasaulinėje universitetinėje erdvėje, tuo pagrindu įtakoja ir koreguoja tolesnes universitetinės veiklos tendencijas.


PIRMOJI AKTUALIJA

PIRMOJI: Lietuva (visuomenė, LR Seimas, LR Vyriausybė), Valstybė

(ir, kas svarbiausia,- Lietuvos akademinė bendruomenė) neapsisprendžia dėl universitetinio ir kolegijinio kokybinio ir kiekybinio specialistų rengimo klausimo;

(nėra valstybinio mokslinio prognozavimo dėl specialistų reikmių; dėl universitetų ir kolegijų skaičiaus ir pan.) „Krepšelinė/terbelinė“ sistema įtvirtino mūsuose „ekonominį darvinizmą“, kuris apskritai grąsinasi į universitetinio profilio specialistų rengimo egzistavimą (ypač techniškosios pakraipos universitetuose).


ANTROJI AKTUALIJA

ANTROJI: Universitetinio mokslo ir studijų organizavimas yra patekęs į subiurokratintos vadybininkų sistemos rankas. Todėl:

dažnai iškreiptai suvokiama šiuolaikinio universiteto misija;

slopinama universitetų akademinės bendruomenės autonomija; diegiamas nepasitikėjimas akademine bendruomene; prisidengiant “nustatytomis tvarkomis“ ir standartais, užkertama galimybė lanksčiai plėtoti

aktualias europines studijų kryptis.


TREČIOJI AKTUALIJA

TREČIOJI: Universitetai stumiami į nesveikos konkurencijos sąlygas:

Konkuruoja ne universitetų idėjos, kryptys ir moksliniai pasiekimai perspektyvių Lietuvos (ar ES) reikmių kontekste, o pinigai.

Kiekvienas rektorius stengiasi įveikti kitą rektorių visokiais būdais (netgi “kičinės” reklamos priemonėmis) vien tam, kad “susirinkti daugiau krepšelių” (Visai nekreipdamas dėmesio į Valstybės/ES perspektyvines reikmes). (Pavyzdžiui, jis iškabina prakutusių verslininkų portretus ir skelbia maždaug tokią mintį, kad jeigu naudositės Omnitel paslaugomis ir studijuosite ISM, tai ir jūs kada nors panašiai išgarsėsite).

Stinga nuolatinio forumo, pokalbio/diskusijų su visuomene (gal, kartais net referendumo), su rimtais pramonės ir verslo partneriais, su politikais.


The cheapest solution vs fundamental values

1.We try to discuss formal characteristics and figures of the higher education quality instead of analyzing our needs of qualitative and quantitative balance between our university and college education.

2.We invent bureaucratic management of higher education and science (MESS? for ex. in Lithuania) instead of counting on the wisdom of universities’ academic community.

3. We count on the doubtful wisdom and power of free market in the field of university education and culture in general instead of using scientific prediction and computerized decision making procedures to conquer undercoordination on the EU level as well as on the national ones.

4. We create lot of bureaucratic rules and procedures (so called, standards and classifications) impeding universities’ possibilities to react to the current life requirements instead of liberalizing initiative of each university

I am deeply convinced that the cheapest solutions in the field of culture, science and education guarantees the poorest quality of the society


The EU “Tuning“ project

„Tuning“ – an attempt to create atmosphere for co-existence of different European systems of education.

„Tuning“ is supported by EC, ,,Socrates“ and ,,Tempus“ programs. „Tuning’s“ moto: co-existence of different European systems of education,

structures and programs on the bases of their creative diversity and autonomy.

Project’s executive committee emphasizes the opinion that instead of trying to standardize and unify universities’ programs and create united normalized European studies programs it is worth of developing universities’ unique original face for scientific research, studies and results’ implementation as well as seeking mutual understanding and co-operation with other universities.

„Tuning“ project intends to keep and develop the wide European diversity of education systems.


Complex Systems Science (CSS)

The future of the Worldwide Knowledge Society – GLOBAL APPROACH

Complex Systems Science appears in four ways: 1) better understanding of many complex systems; 2) better control of the complex socio-technical systems

dynamics; 3) better understanding of the complex environment in

which engineered systems exist (e.g. regulation, ethics, markets); 4) better understanding of the design, engineering and

management process

Complex systems science is computer enabled and ICT will be the main background and the main part of all the research programmes


Žinoma, Lietuvos universitetai yra patyrę nepalyginamai problemiškesnių laikų, bet išsilaikė ir tuomet. Tikėtina, kad ir šiandieniniai „augimo sunkumai“ bus įveikti, bet pirmiausia reikia juose susivokti. Susivokti „... vardan tos Lietuvos“.

THANK YOU FOR YOUR KIND ATTENTIONNUOŠIRDUS AČIŪ UŽ TAMSTŲ DĖMESĮ


Jasinevičius, Raimundas „Apie tris Lietuvos universitetų gyvenimo realijas“ KTU

Education

Transcript of Jasinevičius, Raimundas „Apie tris Lietuvos universitetų gyvenimo realijas“ KTU