τά περ ὦν καὶ ἐγένετο1...

15
41 ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) τά περ ὦν καὶ ἐγένετο 1 : TEMISTOKLIS HERODOTO ISTORIJOJE Nijolė Juchnevičienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentė Herodoto Istorija 1 – pirmasis išlikęs vei- kalas, kuriame siekta ne tik išsamiai aprašyti graikų karus su persais, bet ir užfiksuoti juose dalyvavusių politikų biografijas 2 . Nors Herodoto istoriosofinė koncepcija yra iš esmės religinė, joje pir- mą kartą atkreipiamas dėmesys į indivi- do reikšmę istorijoje, todėl įvykiai vaiz- duojami dažniausiai per jų svarbiausių dalyvių veiklą 3 , būtent asmenybės nu- lemia vienokią ar kitokią įvykių baigtį. Pagrindinis Herodoto informacijos apie šiuos karus ir ypač apie juose dalyvavu- 1 Taip iš tikrųjų ir atsitiko (Hdt. VIII. 109, 5; verti- mas autorės). 2 Fowler, 1996, 80–81. Herodoto priklausomybė nuo kitų istorikų (legendinio Dionisijo iš Mileto, Cha- rono iš Lampsako ar Helaniko iš Mitilenės ir kitų) yra dažnai diskutuojama, bet sunkiai įrodoma (Hornblower, 2004, 15–16; Fehling, 1989; Lateiner, 1989; Gould, 1989, 40, kt.). Hekatajo ar kitų logografų bei keliautojų užrašų įtaką neginčijamai galima įrodyti tik kai kurioms geografinėms ar etnografinėms Istorijos dalims (West, 1991; Dovatur, 1957, 46–65). Tai netiesiogiai patvirtina ir Herodoto Istorijos įžanga ([...] kad ilgainiui nebūtų užmiršti dideli įvykiai ir kad didingi bei nuostabūs ne tik helėnų, bet ir barbarų žygdarbiai būtų išgarsinti [...]; J. Dumčiaus vertimas). Herodoto pasakojime gyvos fol- klorinio pasakojimo stilistinės ypatybės (Evans, 1991, 118; Lang, 1984, 4–6, 19, 69; Aly, 1921, kt.). Apie ga- limus Herodoto informatorius ir kilmingų šeimų žodinę tradiciją žr. Wells, 1923, 89–107, kt.; Thomas, 1989, ypač 2-ą skyrių. 3 Gentili, Cerri, 1988, 61; Momigliano, 1974, 6. Herodoto istorijos suvokimą G. Lachenaud‘as vadina antropocentrišku (Lachenaud, 1978, 667). sius graikų politikus šaltinis buvo žo- dinė tradicija, kartais autentiška, tačiau dažniausiai jau virtusi legenda 4 . Viena iš mįslingiausių karų su persais laikotarpio istorinė figūra – Temistoklis. Jo veikla ir politinė karjera to meto ir vėlesniuose šaltiniuose vertinama labai prieštaringai, nuo kaltinimo išdavyste ir griežto pasmerkimo iki herojizavimo ir išaukštinimo 5 . Tokia antikinės tradicijos apie Temistoklį situacija dabartinių tyrė- jų yra apibendrinta kaip Temistoklio mitas 4 Jau Herodoto pasakojime apie graikų mūšius su persais matomas istorijos virsmas legenda (Cartledge, 2007, 156–175). Šie graikų, ir ne vien jų, pasaulį sukrėtę įvykiai bei jų dalyviai neišvengiamai tapo ir to meto bei vėlesnių laikų literatūros kūrinių – Frinicho Finikietės, Mileto užėmimas, Aischilo Persai, Simonido epigramos (6. 2. 1; 50. 1; 197. 1; 7. 248. 1; 249. 1; 250. 1; 251. 1 ir kt.; anot Plutarcho, Simonidas tuo metu buvo Temis- toklio draugas: Plut. Them. 5), Timokreonto eiliuota in- vektyva prieš Temistoklį (PMG 727; smulkiau apie ją žr. Robertson, 1980, 61–78; McMullin, 2001, 55–67), Aris- tofano Raiteliai (smulkiau žr. O‘ Neill, 1942, 425–427; Ure, 1923, 64; Anderson, 1989, 10–16) – ir liaudyje paplitusių pasakojimų bei anekdotų tema, davusi peno politiniams pamfletams ir paskviliams, pvz., Stesimbro- to iš Taso Apie Miltiadą, Temistoklį, Periklį (smulkiau žr. Gruen, 1970, 91–98). 5 Plg. Aischilo Persai, 355 seqq; Timokreontas (PMG 727); Thuc. I. 128–138; Stesimbroto Apie Temis- toklį, Tukididą ir Periklį, Diod. XI. 54–59 (tikriausiai atpasakojo Eforą: Westlake, 1977, 106); Plutarcho Te- mistoklio gyvenimas; Kornelijaus Nepoto Temistoklis (remiasi Tukidido Istorija: Gardner, 1898, 21).

Transcript of τά περ ὦν καὶ ἐγένετο1...

  • 41

    ISSN0258-0802.LITERATRA201153(3)

    1: TEmISTOkLIS HEROdOTO IsTORIjOjE

    Nijol JuchneviienVilniaus universiteto Klasikins filologijos katedros docent

    Herodoto Istorija1 pirmasis iliks vei-kalas, kuriame siekta ne tik isamiai aprayti graik karus su persais, bet ir ufiksuoti juose dalyvavusi politik biografijas2. Nors Herodoto istoriosofin koncepcija yra i esms religin, joje pir-m kart atkreipiamas dmesys indivi-do reikm istorijoje, todl vykiai vaiz-duojami daniausiai per j svarbiausi dalyvi veikl3, btent asmenybs nu-lemia vienoki ar kitoki vyki baigt. Pagrindinis Herodoto informacijos apie iuos karus ir ypa apie juose dalyvavu-

    1 Taip i tikrj ir atsitiko(Hdt.VIII.109,5;verti-masautors).

    2 Fowler, 1996, 8081. Herodoto priklausomybnuokitistorik(legendinioDionisijoiMileto,Cha-ronoiLampsakoarHelanikoiMitilensirkit)yradanaidiskutuojama,betsunkiairodoma(Hornblower,2004, 1516; Fehling, 1989; Lateiner, 1989; Gould,1989,40,kt.).Hekatajoarkitlogografbeikeliautojuratakneginijamaigalimarodytitikkaikuriomsgeografinms ar etnografinms Istorijos dalims (West,1991;Dovatur,1957,4665).Tainetiesiogiaipatvirtinair Herodoto Istorijos anga ([...]kad ilgainiui nebt umirti dideli vykiai ir kad didingi bei nuostabs ne tik heln, bet ir barbar ygdarbiai bt igarsinti [...]; J.Dumiausvertimas).Herodotopasakojimegyvosfol-klorinio pasakojimo stilistins ypatybs (Evans, 1991,118;Lang,1984,46,19,69;Aly,1921,kt.).Apiega-limusHerodotoinformatoriusirkilmingeimodintradicij r.Wells, 1923, 89107, kt.; Thomas, 1989,ypa2-skyri.

    3 Gentili, Cerri, 1988, 61; Momigliano, 1974, 6.Herodoto istorijos suvokim G. Lachenaudas vadinaantropocentriku(Lachenaud,1978,667).

    sius graik politikus altinis buvo o-din tradicija, kartais autentika, taiau daniausiai jau virtusi legenda4.

    Viena i mslingiausi kar su persais laikotarpio istorin figra Temistoklis. Jo veikla ir politin karjera to meto ir vlesniuose altiniuose vertinama labai prietaringai, nuo kaltinimo idavyste ir grieto pasmerkimo iki herojizavimo ir iauktinimo5. Tokia antikins tradicijos apie Temistokl situacija dabartini tyr-j yra apibendrinta kaip Temistoklio mitas

    4 JauHerodotopasakojimeapiegraikmius supersaismatomas istorijos virsmas legenda (Cartledge,2007,156175).iegraik,irnevienj,pasaulsukrtvykiaibeijdalyviaineivengiamaitapoirtometobeivlesnilaikliteratroskriniFrinichoFinikiets, Mileto umimas, Aischilo Persai,Simonidoepigramos(6.2.1;50.1;197.1;7.248.1;249.1;250.1;251.1irkt.;anotPlutarcho,SimonidastuometubuvoTemis-tokliodraugas:Plut.Them.5),Timokreontoeiliuotain-vektyvaprieTemistokl(PMG727;smulkiauapiejr.Robertson,1980,6178;McMullin,2001,5567),Aris-tofano Raiteliai(smulkiaur.ONeill,1942,425427;Ure, 1923, 64;Anderson, 1989, 1016) ir liaudyjepaplitusipasakojimbeianekdot tema,davusipenopolitiniamspamfletamsirpaskviliams,pvz.,Stesimbro-to i Taso Apie Miltiad, Temistokl, Perikl (smulkiau r.Gruen,1970,9198).

    5 Plg. Aischilo Persai, 355 seqq; Timokreontas(PMG727);Thuc.I.128138;StesimbrotoApie Temis-tokl, Tukidid ir Perikl, Diod.XI. 5459 (tikriausiaiatpasakojoEfor:Westlake,1977,106);PlutarchoTe-mistoklio gyvenimas; Kornelijaus Nepoto Temistoklis (remiasi Tukidido Istorija:Gardner,1898,21).

  • 42

    arba Temistoklio saga6. Jos itakos pirmie-ji didieji graik istoriografijos veikalai Herodoto Istorija ir Tukidido Peloponeso karo istorija, i kuri antrasis papildo pir-mj. Herodoto Istorijoje apie Temistokl pasakojama tik tiek, kiek jo veikla yra susijusi su vykiais prie Artemisijo ir Sa-lamino. O Tukididas papasakoja tik tai, apie k Herodotas, trumpai usimins, kad taip i tikrj ir atsitiko, nutyljo, t. y. apie tolesn Temistoklio likim.

    Tukidido Istorijoje pretekstas papasa-koti apie tai, kas i tikrj Temistokliui atsitiko (Thuc. I. 135138), idavyste apkaltinto Pausanijo tragika gyvenimo pabaiga (Thuc. I. 133134). I Tukidido pasakojimo aiku, kad kaltinimai ida-vyste Temistokliui buvo prasimanyti spartiei, bijojusi dl imintingos Temistoklio politikos sustiprjusi At-n (Thuc. I. 1357). Temistoklis, i anksto suinojs apie sakym j suimti (Thuc. I. 136.1), i Peloponeso pabgo Ker-kir, o kai kerkirieiai isigando savo sprendimo priglausti Temistokl poli-tini padarini, i ten nuvyko pas mo-los karali Admet ir, nors is buvo Temistoklio prieas, gudrybe bei ti-kinjimu peln jo palankum ir gavo prieglobst pas j (Thuc. I. 136.3137.1).

    6 R. J. Lenardon, The Saga of Themistocles,1978.PanaiaiHolladay,1987,186;Gardner,1898,21-23.

    7 , , . , , . ( , ) .

    Taiau netrukus, atnieiams reikalau-jant j iduoti, nordamas ivengti mir-ties (Thuc. I. 136.5: ) ir nerasdamas kitos ieities, Temistoklis nutar vykti Persij ir prayti pers ka-raliaus malons. Patyrs daug pavoj, taiau savo sumanumo ir netradicini sprendim dka liks gyvas, jis atvyko pas Artakserks, kurio valdose gyveno viskuo aprpintas ir gijo didiul tak ( ), tiek dl savo ankstesni nuopeln8, tiek dl kurstomos vilties ukariauti Grai-kij ( ), bet dau-giausia dl to, kad rod ess nuovokus () (Thuc. I. 138). Tarsi karaliaus nuomons patvirtinim Tukididas ter-pia garsij Temistoklio tiesiogin api-bdinim, pirmj Vakar literatros istorijoje analitin psichologin etiud9, kuriame isamiai apraomi pagrindiniai Temistoklio asmenybs bruoai: gimtas

    8 [...] . Tiktina, kadTukididas turi galvojeTemistoklio gud-rybes karaliui Kserksui perduot raginim apsuptigraikus prie Salamino ir ini, kad graikai ketin su-degintiperHelespontnutiestus tiltus; iemotyvai i-dstytiirTemistokliolaikeArtakserksui(Thuc.I.137,4). Ekskurse apie Pausanij ir Temistokl cituojamitrysasmeniniailaikai(I.128.7PausanijasKserksui,129.3KserksasPausanijuiir137.4TemistoklisAr-takserksui)vienlaikomiautentikais,kitfiktyviais(r.Westlake,1977,102).

    9 Thuc. I.138.3: , , , , . , .

  • 43

    nuovokumas ir valgus protas ( ), stebtinas ( ) gebjimas greitai ( ) priimti geriausi konkreiomis aplinky-bmis sprendim ( ), numatyti, kaip gali susiklostyti vykiai ( ) ir i anksto geriausiai nuspti tolimai ateiiai skirtus bsimus teigiamus ir nei-giamus priimt sprendim padarinius ( ). Tukididas pri-skiria Temistokliui pirmiausia iskirti-nius intelektualinius gebjimus, kuriuos jis man esant svarbiausiu kiekvieno di-dio politiko bruou ir kuri pasigedo savo laikmeio realybje10.

    Tukididas pirmasis i istorik papa-sakojo apie Temistoklio gyvenimo pa-baig. Jis atmeta populiari versij, kad Temistoklis nusinuodijo, kai buvo ver-iamas ipildyti savo paad karaliui, ir tvirtina, kad Temistoklis mir dl ligos11;

    10 Temistoklio charakteristika stilikai ir leksikai isiskiriaivisoekskursoapieTemistokl,jineabejoti-naisukurtapatiesTukidido,okitekskursodalistiliusirleksikarodo,kadTukididasgalbtrmsijonnisto-riografiniaisaltiniais(Westlake,1977,105).

    11 1.138.4: - - - - - - - - - - -- , . Matyt, dar labiau netiktina Tukididui atrodo mintis, kad Temistoklis nusinuo-dijo igrs jauio kraujo, todl ir pasirinktas neut-ralus bendras terminas . Kad tai buvo populiari versija ir kad ji buvo plaiai inoma pra-jus ne daugiau nei 35 metams po Temistoklio mir-ties (arba 459 pr. Kr., arba 449 pr. Kr. r. Munro, 1892, 333334), rodo jos paminjimas Aristofano Raiteliuose (83-84), suvaidintuose 424 pr. Kr. (Reck-ford, 1987, 217). Jauio krauj kaip Temistoklio mirties prieast nurodo ir Diodoras (XI. 58, 3), ir Plutarchas (Them. 31. 56; kaip maiau populiari versij Plutarchas mini mirt nuo greitai veikian-i nuod). Antikoje jauio kraujas buvo laikomas nuodingu, matyt, dl labai greito krejimo (Marr, 1995, 159).

    jo palaikus giminaiiai slapta pargabeno Atik ir ten palaidojo. vairios Temistok-lio mirties versijos ir istorija apie slapt jo palaik pargabenim gimtin neabejo-tinai liudija, kad jau Tukidido laikais Te-mistoklio gyvenimas buvo virts legen-da. Nors Tukididas atmeta dramatikas ios legendos detales, ekskurse atsispin-di jo sitikinimas, kad Temistoklis buvo ymiausias savo laik, ir, sprendiant i jam vienam suteiktos politinio genijaus charakteristikos, geriausias i vis iki tol buvusi politikas12. Jis tapo politini in-trig auka ir buvo priverstas pasirinkti tvyns idaviko ir tremtinio lemt.

    Tai, kas papasakota Tukidido, buvo puikiai inoma Herodotui, bet jo Istori-joje liko nutylta. Temistoklio atvejis Is-torijoje iskirtinis: kiti Graik-pers kar dalyviai (Miltiadas, Leonidas, Pausani-jas), kuri kariniai nuopelnai yra kom-pozicin pasakojim apie karus jungtis, turi praeit ir ateit, velgiant nuo apraom centrini j biografijos vy-ki kaip atskaitos tako. Tai jam leidia apibendrinti politik gyvenimo poky-ius, pritaikant tradicin motyv. Btent taip yra sumodeliuota Maratono didvyrio Miltiado biografi-ja13. is motyvas, pritaikomas ne tik isto-

    12 1.138.6: , , .

    13 Hdt. VI.135.10: , , ( ), . Paprasiausia,liaudikaiosi-tikinimoversija,kaddievaibaudiauperdidelskmarpuikyb,bdingadaugeliuitaut(Grene,1961,483),jipateikiama irHerodoto Istorijoje kaip diev pavydo leitmotyvas (KrezoSolonopokalbis I. 32,PolikratodidiulskmIII.40irkt.),irtometotragikkriniuo-se (Aischilo Persai362,Agamemnonas946947).

  • 44

    rijos vyksmui paaikinti, bet ir mogaus likimui apmstyti, proporcingai susieja prieastis ir padarinius. Daniausiai Is-torijoje tai pateikiama kaip dievikojo tei-singumo iraika. Herodotikasis diev pavydo ( ) motyvas yra vie-nas i schemos variant. Tai Herodoto pasirinktas bdas pasitel-kiant tragedijos poetik14 dramatizuoti veikj paveikslus, vedant tragikosios klaidos ar i anksto nulemto likimo, kurio veikjui nepavyksta ivengti, ar, pagaliau, nusikalstamos puikybs mo-tyvus. Tragik Miltiado lemt galt paaikinti tokie etikai konotuoti pasa-kojimo apie j leitmotyvai turimas di-delis turtas ir dar didesnis jo trokimas (VI. 41; VI. 133), puikyb (jo tironija IV. 137; VI. 39; VI. 104), savana