INFORMACIJA NĖŠČIOSIOMS

TURINYS

1. Alkoholis, rūkymas ir narkotikai nėštumo metu.......................................................................3 psl.2. Antenatalinė priežiūra.............................................................................................................12 psl.3. B grupės β hemolizinis streptokokas (bgs) ir kita bakterinė prenatalinė infekcija.................17 psl.4. Cezario pjūvio operacija. Indikacijos......................................................................................21 psl.5. Cukrinis diabetas.....................................................................................................................25 psl.6. Daugiavaisis nėštumas............................................................................................................27 psl.7. Gimdymas po buvusios cezario pjūvio operacijos..................................................................29 psl.8. Gimdymo skausmo malšinimas..............................................................................................32 psl.9. Gimdymo sužadinimas............................................................................................................36 psl.10. Gimdos kaklelio vėžys ir nėštumas......................................................................................39 psl.11. Krūties vėžys ir nėštumas.....................................................................................................43 psl.12. Mekonijus vaisiaus vandenyse.............................................................................................49 psl.13. Nėščiųjų anemija..................................................................................................................52 psl.14. Nėščiųjų pielonefrito diagnostika ir gydymas......................................................................57 psl.15. Nėščiųjų diabetas..................................................................................................................59 psl.16. Pogimdyminė infekcija.........................................................................................................62 psl.17. Priešlaikinis gimdymas.........................................................................................................65 psl.18. Priešlaikinis neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimas.............................................................68 psl.19. Replių ir vakuuminio ekstraktoriaus naudojimas akušerijoje...............................................71 psl.20. Rezus izoimunizacija............................................................................................................75 psl.21. Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos......................................................................................78 psl.22. Tromboembolijų profilaktika...............................................................................................80 psl.23. Ultragarsinė patikra ir tyrimas nėštumo metu......................................................................82 psl.24. Užsitęsęs nėštumas...............................................................................................................84 psl.25. Vaisiaus augimo sulėtėjimas................................................................................................87 psl.26. Vaisiaus pečių užstrigimas...................................................................................................89 psl.27. Vaisiaus sėdmenų pirmeiga..................................................................................................91 psl.28. Vaisiaus žūtis........................................................................................................................94 psl.29. Virkštelės iškritimas. Distocija.............................................................................................96 psl.30. Virusinė perinatalinė infekcija..............................................................................................98 psl.

2

ALKOHOLIS, RŪKYMAS IR NARKOTIKAINĖŠTUMO METU

Kaip alkoholis veikia nėštumo metu?Nėštumo metu vartojamas alkoholis pereina per placentą iš motinos į vaisiaus kraują ir

ilgainiui gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi gimdoje. Alkoholis labiausiai pažeidžia vaisių, jei moteris jį vartoja prieš pat nėštumą ir jo metu.

Sumažinus arba nutraukus alkoholio vartojimą bet kuriuo nėštumo metu, neigiamas alkoholio veikimas vaisiui nutrūksta, tačiau jei alkoholio žala vaisiui jau yra padaryta, poveikis išlieka. Kada geriausiai būtų nutraukti alkoholio vartojimą: planuojant nėštumą ar jo metu?

Geriau būtų atsisakyti alkoholio ar sumažinti vartojimą planuojant nėštumą. Kaip alkoholis matuojamas?

Alkoholis yra matuojamas vienetais.

Standartinio dydžio alkoholinių (1 SAV) gėrimų pavyzdžiaiEil. Nr. Gėrimas Kiekis 1. Spiritinis gėrimas (40 proc.) 25 ml2. Vynas (12,5 tūrio proc.) 125 ml3. Alkoholinis kokteilis 275 ml4. Alus (5 proc.) 250 ml

Koks alkoholio kiekis nėštumo metu yra saugus?Saugaus alkoholio kiekio, vartojamo nėštumo metu, nėra. Alkoholio įtakos kūdikiui nėra, jei

moteris visai negeria bandydama pastoti ar nėštumo metu.Jei alkoholį vis tik nusprendėte vartoti, turėtumėte išgerti ne daugiau kaip vieną ar du vienetus alkoholio vieno gėrimo metu ir ne dažniau kaip vieną ar du kartus per savaitę.Kas atsitiks, jei aš gersiu daugiau, nei rekomenduojama?Jei nėštumo metu alkoholio vartojate daugiau nei du vienetus ir dažniau nei du kartus per savaitę, padidėja rizika:

persileidimo; vaisiaus žuvimo; sutrikusio augimo ir vystymosi gimdoje (ypač smegenų); priešlaikinio gimdymo; per mažo vaisiaus svorio (kuo daugiau moteris geria, tuo mažiau svorio priauga vaisius); vaiko fizinės negalios; vaiko mokymosi sunkumų mokykloje; dažnesnio vaiko sirgimo.

Jei moteris nėštumo metu vartoja didelius kiekius alkoholio, naujagimis gali gimti turėdamas įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą.Kas yra vaisiaus alkoholinis sindromas?

Vaisiaus alkoholinis sindromas – tai būklė, kuri sukelia vaisiaus smegenų pažeidimus ir augimo sutrikimą. Naujagimiai su vaisiaus alkoholiniu sindromu būna mažesnio svorio, mažesnėmis galvomis ir labai neramūs, palyginti su sveikais naujagimiais. Augdami tokie vaikai turi elgesio sutrikimų, kurie išlieka visą gyvenimą.Kokie yra vaisiaus alkoholinio sindromo simptomai?

Naujagimis, gimęs su vaisiaus alkoholiniu sindromu, turi specifinių veido bruožų:

3

ploną viršutinę lūpą; plokščią lataką (filtrą) tarp nosies ir viršutinės lūpos; siaurą plyšį tarp akių vokų.

Naujagimiai būna labai neramūs, dirglūs ir labai jautrūs triukšmui.Augant vaikui pasireiškia:

augimo atsilikimas. Tai reiškia, kad tokiems vaikams reikia daugiau laiko išmokti daryti veiksmus, kuriuos atlieka kiti tokio amžiaus vaikai, pavyzdžiui, vaikščioti ir kalbėti;

didesnis aktyvumas nei sveikų vaikų; raumenų silpnumas; mokymosi, girdėjimo ir matymo sunkumų.

Paaugliams ir suaugusiems žmonėms turintiems šį sindromą, gali būti: mąstymo ir atminties sutrikimų; susikaupimo ir dėmesio sunkumų; bendravimo su kitais problemų; sunkumų išlaikyti nuolatinį darbą ir gyventi savarankiškai.

Ar yra tyrimas, nustatantis vaisiaus alkoholinį sindromą?Tokio tyrimo nėra. Tačiau Jūsų gydytojas gali diagnozuoti vaisiaus alkoholinį sindromą iš

vaiko simptomų ir apžiūros. Taip pat gydytojas klaus, kiek alkoholio vartojote nėštumo metu.Kaip gydomas vaisiaus alkoholinis sindromas?

Šio sindromo pasekmių negalima panaikinti. Tačiau specialistai gali išmokyti Jus padėti savo vaikui atlikti kasdienius darbus, tokius kaip mokytis, kalbėti.„Dalyvavau vakarėlyje, kuriame vartojau daug alkoholio. Tuo metu dar nežinojau, kad laukiuosi. Ar tai labai pakenks mano vaisiui?“

Dalis nėštumų yra neplanuoti ir moteris alkoholį gali gausiai vartoti nežinodama, kad laukiasi. Jei gausus alkoholio vartojimas buvo vienkartinis, tikimybė, kad jis turės neigiamos įtakos motinai ir vaisiui, yra nedidelė.„Aš norėčiau nebevartoti alkoholio“

Nėštumas dažnai priverčia moteris susimąstyti ne tik apie savo, bet ir apie savo būsimo naujagimio sveikatą, todėl moterys neretai ieško pagalbos. Jūs visada galite kreiptis į savo akušerį, šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą ar priklausomybės ligų ir pagalbos centrą.

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ IR PAGALBOS CENTRAI

Eil. Nr.

Pavadinimas Adresas Telefonas Faksas

1. Vilniaus priklausomybės ligų centras GerosiosVilties g. 3 (8 5) 216 00 14 (8 5)216 00 192. Kauno priklausomybės ligų centras Giedraičių g. 8 (8 37) 337 437 (8 37) 333 2533. Klaipėdos priklausomybės ligų centras Taikos pr. 46 (8 46) 415 026 (8 46) 410 6484. Panevėžio priklausomybės ligų centras Elektronikos g. 1C (8 45) 582 672 (8 45) 582 6735. Šiaulių priklausomybės ligų centras Daubos g. 3 (8 41) 457 511 (8 41) 455 5746. Krizinio nėštumo centras Vilnius, J. Juzeliūno g.

33-16(8 60)357 726 -

RŪKYMAS NĖŠTUMO METU4

Rūkymas labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų, tačiau kasmet šis skirtumas mažėja.Rūkymas ir moters sveikata

Rūkančios moterys turi 10–40 proc. mažesnę tikimybę pastoti vieno ciklo metu (Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys, surūkančios 5–9 cigaretes per dieną, turėjo 1,8 karto didesnę tikimybę nepastoti per 12 mėn. negu nerūkančios).

Statistiškai įrodyta, kad rūkančioms moterims 50 proc. dažniau būna skausmingos bei nereguliarios menstruacijos.

Rūkymas jau pats savaime didina išeminės širdies ligos bei insulto riziką, tačiau rūkančioms ir vartojančioms sudėtinių hormoninių kontraceptikų moterims šių ligų rizika gali padidėti keletą kartų (išeminės širdies ligos rizika padidėja iki 20 kartų, o insulto rizika – iki 7,2 kartų).

Invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika rūkančioms moterims padidėja net 2–3 kartus. Rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivėse randama cigaretės dūmuose esančių toksinių (kancerogeninių) medžiagų sankaupų, be to, yra įrodymų, kad rūkymas gali susilpninti vietinį gimdos kaklelio imunitetą.

Tyrimais buvo patvirtinta, kad rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia vidutiniškai dvejais metais anksčiau nei nerūkančioms. Metimas rūkyti gali atitolinti menopauzę, be to, rūkančios moterys menopauzės metu dažniau patiria nemalonių simptomų: karščio antplūdžius, padidėjusį prakaitavimą, miego sutrikimus.

Kaip rūkymas veikia nėštumo metu?Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai

veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Tarp jų yra priklausomybę sukeliantis nikotinas, deguonies pernešimą ir nuolatinį deguonies badą sukeliantis anglies monoksidas (smalkės), radioaktyvus polonis 210 bei ypač toksiški ciano junginiai.

Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kuo mažiau deguonies ir maisto medžiagų gauna vaisius, tuo labiau sutrinka normalus jo vystymasis.

Anglies monoksidas tiesiogiai sutrikdo deguonies pernašą vaisiui, todėl jis gyvena nuolatinėmis deguonies stygiaus sąlygomis.Kada geriausiai būtų mesti rūkyti: planuojant nėštumą ar nėštumo metu?

Geriau būtų mesti rūkyti planuojant nėštumą. Kiek cigarečių per dieną nėštumo metu vaisiui yra saugu?

Nėra saugaus motinai ir jos vaisiui surūkomų cigarečių skaičiaus. Moteris turėtų mesti rūkyti nėštumo metu. Geriausių rezultatų pasiekiama, jei moteris neberūko jau nuo pirmojo nėštumo laikotarpio, tačiau tai padaryti niekada nevėlu. Jei moteris neįstengia to padaryti – reikėtų sumažinti surūkomų cigarečių skaičių. Kaip būtų geriau mesti rūkyti: nutraukti iš karto ar mažinti surūkomų cigarečių kiekį po truputį?

Motinai ir būsimam kūdikiui palankiau būtų, jei moteris iš karto mestų rūkyti. Tačiau, jei tai pasirodo per sunku, moteris galėtų mažinti surūkomų cigarečių kiekį po truputį.

Kas atsitiks vaisiui, jei aš rūkysiu?Rūkant padidėja rizika:

5

negimdinio nėštumo 1,5–2,5 karto, kadangi rūkant į organizmą patenkančios medžiagos slopina kiaušintakių gleivinės peristaltiką ir vaisius vystosi kiaušintakyje;

persileidimo iki 25 proc., ir tai tiesiogiai susiję su rūkymo intensyvumu; vaisiaus apsigimimų (studijos parodė, kad rūkymas nėštumo metu siejamas su 30 proc.

didesne kiškio lūpos bei vilko gomurio rizika ir 20 proc. didesne šlapimo sistemos apsigimimų rizika);

priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo; priešlaikinio gimdymo: rūkančios moterys iki 2 kartų dažniau gimdo prieš laiką (iki 37

nėštumo savaitės); placentos atšokos: rūkymas nėštumo metu iki 2,4 karto padidina placentos atšokos tikimybę

dėl nepakankamai gaunamo deguonies kiekio; placentos pirmeigos: iki 3 kartų dažniau diagnozuojama placentos pirmeigos tikimybė (dėl

patiriamos nuolatinės deguonies stokos, placenta vystosi didesnė ir padidėja tikimybė siekti gimdos kaklelį);

vaisiaus, naujagimio žūties: nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos. Rūkymas nėštumo metu yra patvirtintas staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnys;

per mažo gimusio naujagimio svorio: rūkančios nėščiosios gimdo 200–250 g mažiau sveriančius naujagimius nei nerūkančios. Mažo svorio naujagimius rūkančios moterys gimdo 3 kartus dažniau nei nerūkančios.

Daugiausiai tam įtakos turi rūkymas trečiuoju nėštumo laikotarpiu. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti normalus.Rūkymas nėra maitinimo krūtimi kontraindikacija tačiau:

nikotinas slopina prolaktino gamybą; rūkančioms ir krūtimi maitinančioms moterims paros pieno gamyba sumažėja 200–250

ml; rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių.

Mitas Staiga nutraukus rūkymą nėštumo metu, atsiradusi nėščiosios abstinencija sąlygoja didesnį

stresą ir žalą vaisiui nei tolesnis rūkymas. Nėštumo metu mesti rūkyti pavojinga, nes patiriamas stresas gali sukelti persileidimą ar

priešlaikinį gimdymą. Sprendimas atsisakyti rūkymo nėštumui artėjant į pabaigą, nėra prasmingas.

Tiesa Metimas rūkyti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sumažina riziką vaisiui iki minimumo. Atsisakymas rūkyti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu yra neginčytinai naudingas tiek motinai,

tiek vaisiui! Net ir 37 savaičių nėštumui. Net rūkymo intensyvumo sumažinimas yra naudingas vaisiaus sveikatai.

Ar aš galiu būti aplinkoje, kurioje rūko kiti, nors aš pati nerūkau?Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali

neigiamai paveikti vaisių. Šis poveikis pasireiškia padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar mažesnio naujagimio svorio tikimybe.

Ar po gimdymo aš galėsiu vėl rūkyti?Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtinėmis kvėpavimo ligomis,

turi mokymosi sunkumų, yra hiperaktyvūs ir turi didesnį imlumą priklausomybę sukeliančioms 6

medžiagoms paauglystėje. Rūkant ir maitinant krūtimi, į vaiko organizmą vis tiek patenka toksinių medžiagų ir nikotino, be to, pieno gaminama mažiau ir jis yra mažiau maistingas.

Rūkančių motinų vaikai gali gimti su nikotino abstinencijos požymiais: būna neramūs, irzlūs arba vangūs, blogiau valgo, gali vemti, sutrinka termoreguliacija, miego ir būdravimo ciklas.Ilgalaikis nikotino poveikis vaikui .

dažniau serga bronchine astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis; dažniau serga vidurinės ausies uždegimu; sutrinka kognityvinė funkcija; būna elgesio bei dėmesio sutrikimų; atsiranda mokymosi sunkumų.

„Aš norėčiau neberūkyti“Nėštumas dažnai priverčia moteris susimąstyti ne tik apie savo, bet ir apie būsimo naujagimio

sveikatą, todėl moterys neretai ieško pagalbos. Jūs visada galite kreiptis į savo bendrosios praktikos slaugytoją, šeimos gydytoją ar akušerį.

„Nuo ko pradėti?“ Jums gali padėti keli žingsneliai „START“:S – Susiplanuokite konkrečią datąT – Turite apie savo planus pasakyti šeimos nariams, draugams ir kitiems artimiesiems

žmonėmsA – Aptarkite su artimaisiais situacijas, kada Jums gali būti ypač sunku laikytis savo užsibrėžto tiksloR – Reikėtų pašalinti cigaretes, tabako gaminius iš Jūsų akiračioT – Turėtumėte apie savo tikslą informuoti ir gydytoją, kad jis galėtų pasiūlyti papildomų pagalbinių priemonių, pvz., taikyti nikotino pakeičiamąją terapiją.

Nėštumą prižiūrinčio sveikatos specialisto tikslas Labai trumpai ir suprantamai paaiškinti, kodėl rūkymo nutraukimas yra sveikatos priežiūros

specialistų darbas. Surinkti rūkymo anamnezę. Suteikti informaciją apie galimus metimo būdus ir jų prieinamumą. Padėti apsispręsti. Tęsti bendravimą ir po gimdymo.

Priėmus sprendimą atsisakyti rūkymo gali būti taikoma Kognityvinė elgesio terapija. Psichologo konsultacija. Grupės parama (psichologinė grupė, šeimos ir artimųjų parama). Nikotino pakeičiamoji terapija (NPT): kai nepadeda psichologinė pagalba ar surūkoma 10 ir

daugiau cigarečių per dieną.Pirmiausia rekomenduojama mesti rūkyti nenaudojant medikamentinės pagalbos. Nepavykus,

gali būti siūloma pakeičiamoji terapija, kuri kelia kur kas mažesnį pavojų vaisiui, nei paties nikotino vartojimas rūkant.Pakeičiamoji nikotino terapijai

Nikotininė guma; Nikotininis pleistras (netinka nėščiosioms); Nikotininės pastilės; Nikotininis aerozolis; Nikotino inhaliatorius; Nikotininės poliežuvio tabletės.

7

Mesti rūkyti pats tinkamiausias metas dabar. Praėjus 20 min. po rūkymo, sunormalėja dėl rūkymo padidėjęs kraujo spaudimas ir

padažnėję širdies susitraukimai. Po 8 val. padidėjusi anglies viendeginio koncentracija kraujyje nukrenta iki vidutiniškai

normalaus lygio, padidėja deguonies koncentracija kraujyje, pranyksta nemalonus rūkančiojo kvapas.

Po 24 val. sumažėja širdies miokardo infarkto rizika. Po 2 parų pastebimas uoslės ir skonio jutimo pagerėjimas, nes nervinės ląstelės pradeda

prisitaikyti prie nikotino stygiaus. Po 2 mėn. pagerėja viso kūno kraujotaka, iki 30 proc. pagerėja plaučių funkcija. Po 3-–9 mėn. susilpnėja ar visai išnyksta buvęs varginantis kosulys, silpnumas, oro

trūkumas, organizmas tampa atsparesnis infekcijai. Miegas tampa ramesnis, veidas – skaistesnis, išnyksta pilkumas, sulėtėja pagreitėjęs organizmo senėjimo procesas. Sumažėja rizika susirgti skrandžio opalige, pagerėja nuotaika ir aktyvumas.

Po 5 metų rizika mirti nuo širdies ligų sumažėja iki niekada nerūkusiosios lygio, o susirgti plaučių vėžiu rizika sumažėja net dvigubai.

Po 10 metų rizika susirgti plaučių vėžiu tampa tokia pati, kaip niekada nerūkiusios bei sumažėja kitų vėžinių ligų pavojus.

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ IR PAGALBOS CENTRAI

Eil. Nr.

Pavadinimas Adresas Telefonas Faksas

1. Vilniaus priklausomybės ligų centras GerosiosVilties g. 3 (8 5) 216 00 14 (8 5)216 00 192. Kauno priklausomybės ligų centras Giedraičių g. 8 (8 37) 337 437 (8 37) 333 2533. Klaipėdos priklausomybės ligų centras Taikos pr. 46 (8 46) 415 026 (8 46) 410 6484. Panevėžio priklausomybės ligų centras Elektronikos g. 1c (8 45) 582 672 (8 45) 582 6735. Šiaulių priklausomybės ligų centras Daubos g. 3 (8 41) 457 511 (8 41) 455 5746. Krizinio nėštumo centras Vilnius, J. Juzeliūno g.

33-16(8 60)357 726 -

NARKOTIKAI NĖŠTUMO METU

Kanapės – tai viena iš silpniausių nelegaliai vartojamų narkotinių medžiagų, tačiau tai yra tarsi tramplynas stipresniems narkotikams.

Kokainas – pats populiariausias tarp nėščiųjų. Heroinas – stipriausias ir pavojingiausias nėščiosioms (kūdikio abstinencijos sindromas,

būna stipresnis, negu vartojant kitokių narkotinių medžiagų).Kaip narkotikai veikia nėštumo metu?

Marihuanos (kanapių), vadinamosios žolės, hašišo sudėtyje yra toksinių medžiagų, kurios sutrikdo normalią deguonies pernašą vaisiui. Jei deguonies kiekis nepakankamas, sutrinka vaisiaus vystymasis.

Kokainas, vadinamasis krekas ar, sniegas, patenka į vaisiaus kraują per placentą. Kokainui būdinga tai, kad jis iš vaisiaus organizmo pašalinamas daug lėčiau nei iš motinos organizmo, todėl ir toksinis poveikis jam yra ilgesnis nei suaugusiam žmogui.

Heroinas taip pat į vaisiaus kraują patenka per placentą. Prie heroino labai greitai priprantama, todėl dar negimęs kūdikis jau gali turėti priklausomybę nuo šio narkotiko.

8

LSD yra stiprus haliucinogenas, kurio pavartojus gali kilti grėsmė ne tik motinos, bet ir vaisiaus gyvybei.

Metamfetaminas dažnina širdies susitraukimus ne tik motinai, bet ir vaisiui, į kurio organizmą patenka per placentą. Koks narkotikų kiekis nėštumo metu yra saugus?

Saugios narkotikų vartojimo ribos nėra nei nėštumo, nei ne nėštumo metu.Kas atsitiks vaisiui, jei aš vartosiu narkotikų?

Vartojant kokainą, padidėja rizika: persileidimo; priešlaikinio gimdymo; placentos atšokos; per mažo gimusio naujagimio svorio; mažesnio naujagimio ūgio bei mažesnės galvos.

Vartojant metamfetaminą, padidėja rizika: priešlaikinio gimdymo; per mažo gimusio naujagimio svorio.

Vartojant heroiną, padidėja rizika: persileidimo; placentos atšokos; vaisiaus žūties, negyvagimio ar staigios kūdikių mirties sindromo; priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo; priešlaikinio gimdymo; per mažo gimusio naujagimio svorio; naujagimių abstinencijos sindromo (būna neramūs, irzlūs arba vangūs, blogiau valgo, gali

vemti, sutrinka termoreguliacija, miego ir būdravimo ciklas); įvairios virusinės infekcijos, kur gali patekti į motinos organizmą per švirkštus.

Vartojant narkotinių medžiagų nėštumo metu, padidėja toliau išvardintos rizikos tikimybė. Cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, mažesnis IQ. Labai didelė įtaka tolesnei vaiko raidai. Ugdymo problemos (pažinimo ir suvokimo sutrikimas); Miego sutrikimai (sulaukus ≈3 m.); Atminties ir kalbėjimo sutrikimai (≈3 m.); Augimo atsilikimas sulaukus 6 m.; Padidėjęs hiperaktyvumas, impulsyvumas, dėmesio stoka (≈10 metus).

Narkotinių medžiagų vartojimas – didelės rizikos nėštumas, reikalaujantis glaudaus nėštumą prižiūrinčio specialisto, nėščiosios, priklausomybės ligų centro specialisto ir psichologo bendradarbiavimo.

Prireikus gali būti atliekamas šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti, ar vartojama narkotinių medžiagų.„Aš norėčiau nebevartoti narkotikų“

Nėštumas dažnai priverčia moteris susimąstyti ne tik apie savo, bet ir apie būsimo naujagimio sveikatą, todėl moterys neretai ieško pagalbos. Jūs visada galite kreiptis į savo bendrosios praktikos slaugytoją, šeimos gydytoją ar akušerį.

Jei vartojate narkotikų ir negalite jų nutraukti savo jėgomis, Jums reikėtų kreiptis į priklausomybės ligų centro specialistus arba tiesiog į savo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centro psichiatrą.

9

Nėštumą prižiūrinčio sveikatos specialisto tikslas Labai trumpai ir suprantamai paaiškinti, kodėl narkotinių medžiagų vartojimo gydymas yra

sveikatos priežiūros specialistų darbas. Surinkti narkotinių medžiagų vartojimo anamnezę. Suteikti informaciją apie galimus gydymo būdus ir jų prieinamumą. Padėti apsispręsti. Tęsti bendravimą ir po gimdymo.

Jeigu yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, rekomenduojamas gydymas metadonu (gydymo planą sudaro priklausomybės ligų centro specialistas).

Kad metadonas būtų perduodamas su motinos pienu, neįrodyta (jei ir perduodamas, tai tik labai mažomis dozėmis, kurios gali sumažinti atsiradusius naujagimio abstinencijos simptomus), todėl vartojant metadoną naujagimį maitinti krūtimi galima.Narkotinių medžiagų vartojimas (heroinas, ekstazis, amfetaminas) ― maitinimo krūtimi kontraindikacija.

Vartojant kanapių narkotinių medžiagų, maitinti krūtimi taip pat nerekomenduojama, kadangi, šiandien turimais duomenimis, pagrįstai teigiama, kad kanapių ekstrakto patenka į motinos pieną, nors poveikis kūdikiui galutinai nėra žinomas.

Aktualu Visoms moterims, tiek nėščioms, tiek ne nėščioms, vartojančioms narkotinių medžiagų

rekomenduojama kontracepcija: siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių ar tol, kol moteris gydysis nuo priklausomybės, kad būtų kuo labiau sumažinta žala vaisiui.

Vartojant narkotinių medžiagų, labai padidėja vertikalusis krauju plintančių virusų perdavimas vaisiui (t. y. infekcijos perdavimas per placentą). Naujagimis gali gimti sirgdamas ŽIV, hepatitu B ar hepatitu C.

Visą nėštumo laiką moterį reikia stebėti, kadangi yra didelė vaisiaus augimo sulėtėjimo rizika.

Gimdymo metu moteriai, vartojančiai narkotinių medžiagų ar metadoną, gydytojas anesteziologas sudaro atitinkamą skausmo malšinimo planą, jei moteris jo pageidauja gimdymo metu.

Naujagimiai nuo pat gimimo kas 4 val. vertinami pagal atitinkamą skalę siekiant nustatyti, ar nėra naujagimių abstinencijos sindromo. Jeigu tokių požymių yra, reikia skirti medikamentinį gydymą.

Dėl gydymo ir pagalbos, jei yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, visada galima kreiptis į

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ IR PAGALBOS CENTRĄ

Eil. Nr.

Pavadinimas Adresas Telefonas Faksas

1. Vilniaus priklausomybės ligų centras GerosiosVilties g. 3 (8 5) 216 00 14 (8 5)216 00 192. Kauno priklausomybės ligų centras Giedraičių g. 8 (8 37) 337 437 (8 37) 333 2533. Klaipėdos priklausomybės ligų centras Taikos pr. 46 (8 46) 415 026 (8 46) 410 6484. Panevėžio priklausomybės ligų centras Elektronikos g. 1C (8 45) 582 672 (8 45) 582 673

10

5. Šiaulių priklausomybės ligų centras Daubos g. 3 (8 41) 457 511 (8 41) 455 5746. Krizinio nėštumo centras Vilnius, J. Juzeliūno g.

33-16(8 60)357 726 -

ANTENATALINĖ PRIEŽIŪRA

Pas kokį mediką gali lankytis nėščia moteris?Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti gali akušeris ar šeimos gydytojas. Jei

nėštumas yra labai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti turi akušeris-ginekologas.1-asis nėštumo laikotarpis (iki 13 savaitės)

Kaip dažnai turiu apsilankyti pas mane prižiūrintį specialistą ir ką man darys?

11

Pirmą kartą šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrėsiantį specialistą kiek galima anksčiau. Jums bus:

nustatyti nėštumo rizikos veiksniai; išmatuotas arterinis kraujo spaudimas (AKS); apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI); padaryti kraujo bei šlapimo tyrimai, paimtas šlapimo pasėlis; atliktas gliukozės tolerancijos mėginys, jei turite rizikos veiksnių, pvz., šeimoje yra

sergančių cukriniu diabetu, esate pagimdžiusi didelio svorio naujagimį; pasiūlytas atlikti ultragarsinis tyrimas 11+0–13+6nėštumo savaitę, daugiavaisio nėštumo,

vaisiaus patologijos diagnostikai.Po 10-14 dienų, kartotinio apsilankymo metu Jums bus išduota „Nėščiosios kortelė“, aptarti

tyrimų rezultatai bei pateiktas nėštumo priežiūros planas.

2-asis nėštumo laikotarpis (13–28 savaitės)Kaip dažnai turiu apsilankyti pas mane prižiūrintį specialistą ir ką man darys?Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra

indikacijų – dažniau). Jums bus: išmatuotas AKS; paimta šlapimo tyrimams; nustatytas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir įvertinti vaisiaus širdies tonai (nuo24

savaitės); atliktas ultragarsinis tyrimas 18+0–20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti; 24–28 savaitę atliktas gliukozės tolerancijos mėginys; jeigu Jūsų Rh faktorius neigiamas, 27–28 savaitę Jums bus paimta kraujo Rh antikūnams

nustatyti. Jei jų nebus rasta, 28–32 savaitę bus suleista anti-D imunoglobulino.Esant indikacijų genetiniam tyrimui:

11+0–13+6 savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas; 11–21 savaitę atliekami specialūs kraujo tyrimai (dvigubas ir trigubas testai).

3-iasis nėštumo laikotarpis (29–40 savaitę)Kaip dažnai turiu apsilankyti pas mane prižiūrintį specialistą ir ką man darys?Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2–3 kartus (jei yra

indikacijų – dažniau). Jums bus: išmatuotas AKS; paimta šlapimo tyrimams; nustatytas gimdos dugno aukštis ir įvertinti vaisiaus širdies tonai; 30 savaitę išduotas nedarbingumo pažymėjimas nėštumo ir gimdymo atostogoms; 32 savaitę paimta kraujo tyrimams; 35–37 savaitę paimtas pasėlis B grupės streptokokui nustatyti; 37 savaitę bus siūlomas vaisiaus apgręžimas, jei yra vaisiaus sėdmeninė pirmeiga ir sąlygos

tai atlikti.

Suėjus 40 savaičiųKą aš turiu daryti, atėjus gimdymo laikui?Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą. Jums bus:

išmatuotas arterinis kraujo spaudimas (AKS); įvertinti vaisiaus širdies tonai;

12

pasakyta, ar galima tęsti nėštumą dar iki 10 dienų ar reikia gultis į ligoninę.

Suėjus 41 nėštumo savaiteiJūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą. Jums bus:

išmatuotas arterinis kraujo spaudimas (AKS); įvertinti vaisiaus širdies tonai; įvertinta gimdymo takų būklė; užrašyta kardiotokograma; ultragarsu nustatytas vaisiaus vandenų kiekis; pasakyta, ar reikia gultis į ligoninę.

Ką dar turėčiau žinoti?Nėščiosios tiriamos ant ginekologinės kėdės ir (ar) imamas makšties tepinėlis tik specialių

indikacijų atveju (pvz., įtariama, kad teka vaisiaus vandenys) ar atsiradus pokyčių (niežuliui, kraujavimui ir pan.).Tyrimai dėl infekcijos

Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja).

Jei yra galimybė, rekomenduojami tyrimai dėl hepatito B nėštumo pradžioje. Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas.

Jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų.Kasdien skaičiuoti vaisiaus judesių, jei vaisius auga ir vystosi normaliai, nereikia. Visgi negalima laukti kitos dienos įtarus:

jog vaisius nejuda; jog vaisiaus judesiai vienos dienos metu ar per kelias dienas tolygiai silpnėja; jog vaisiaus judesiai suretėjo iki mažiau nei 10 judesių per 2 valandas, nors visą dieną

vaisius buvo aktyvusUltragarsiniai tyrimai. Atliekami nustatytu laiku (11+0–13+6 sav. ir 18+0–20+0 savaitę). Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų.

Jūs turite teisę atsisakyti šio tyrimo ir teisę nesužinoti nepalankios prognozės vaisiui.Svarbu sveika ir visavertė mityba

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t. t.

Vengti Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių

patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas.

Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi.

13

Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.

Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida. Gimę mažai sveriantys naujagimiai būna silpnesni ne tik pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu, vėžiu.

MAISTO PAPILDAIRekomenduojama

Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Taip sumažinama rizika, kad naujagimis turės nervinio vamzdelio defektą (būklė, kai nesuaugus stuburo slanksteliams lieka tarpas, pro kurį pažeidžiamos nugaros smegenys) bei kai kurių apsigimimų. 10 µg (400 TV) vitamino D per parą skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, mažai vartoja šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių kultūrų.

Kalcio preparatų skiriama tais atvejais, kai nėščioji nepakankamai vartoja pieno produktų (mažiau nei 4 porcijas per dieną), yra nėščiųjų hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) rizika.

Geležies preparatų skiriama, jei yra mažakraujystė. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė

priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Nerekomenduojama

Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto.

Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.

GėrimaiPirmenybę teikti negazuotam vandeniui. Jo reikėtų išgerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus per

dieną.Vengti

Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną. 1 puodelyje kavos jo yra 175 mg, juodojoje arbatoje – 60 mg, žaliojoje –40 mg, 50 g šokolado – 50 mg.

Fizinis aktyvumasJūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka

vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Ypač naudingi dubens dugną stiprinantys pratimai, nes po mažylio gimimo džiaugsmą kartais užtemdo nemaloni problema – šlapimo nelaikymas.

Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nelaikys šlapimo. Dubens dugno raumenys praranda elastingumą, nusilpsta , todėl pasikeičia kampas tarp šlapimtakio

14

kanalų ir šlapimo pūslės, sutrinka įprastinis funkcinis šlapinimosi mechanizmas. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą.

Dubens dugno raumenims (DDR) stiprinti rekomenduojami Kėgelio pratimai. Sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę. Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų. Nestumti žemyn kaip šlapinantis. Sutraukti tik dubens dugno raumenis. Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų. Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle.

Atliekant pratimus galvoti apie juos, įsivaizduoti, kaip susitraukia dubens dugno raumenys.Patikrinti susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.

Atliekant Kėgelio pratimus svarbu: taisyklinga pradinė padėtis; taisyklingas kvėpavimas: prieš kiekvieną susitraukimą įkvėpti pro nosį, po jo lengvai iškvėpti pro atvirą burną.

Pratimų programa: pirmą savaitę: 4–5 maksimalūs DDR sutraukimai, 4–5 kartus per dieną, susitraukimo

trukmė – 4 sekundės, atpalaidavimo trukmė – 4 sekundės; vėliau kas 3–4 dienas pridėti po 5–10 sutraukimų, sutraukimo trukmę ilginti po 2 sekundes,

tačiau ne ilgiau nei 10 sekundžių.Paveikslėlyje parodyta taisyklinga padėtis.

VengtiReikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo,

slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais – net persileidimą. Visada fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su prižiūrinčiu specialistu.Lytiniai santykiai

Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui. Nėštumą prižiūrintis specialistas, įvertinęs klinikinę situaciją, gali patarti ir kitaip.Elgesys su gyvūnais

Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų. Kačių tualetus tvarkykite su pirštinėmis, o sutvarkius švariai nusiplaukite rankas.VaistaiVengti

Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Jei to padaryti neįmanoma, būtina pasitarti su prižiūrinčiu specialistu dar prieš pradedant jų vartoti.

15

AlkoholisTiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi

alkoholio dozė vaisiui.Verta prisiminti, kad alkoholis gali sukelti:

persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos atšoką; vaisiui alkoholinį sindromą (pažeidžiama centrinė nervų sistema, atsiranda veido

deformacijų, atsilieka vaisiaus augimas) bei klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų;

vaikams - įvairių protinės ir neurologinės raidos sutrikimų, bendravimo, mokymosi problemų.

RūkymasMoteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki

nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.

Rūkymas gali sukelti: persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar atšoką; vaisiui apsigimimų, žūtį; naujagimiui protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį; vaikams intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą.

Narkotikai (būtina jų atsisakyti!)Narkotikai gali sukelti:

persileidimą, priešlaikinį gimdymą; vaisiui - apsigimimų.

Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas – rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika.

Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos akušeris-ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri akušeris-ginekologas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad antenatalinė priežiūra sumažina nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sergamumą bei mirtingumą.

B GRUPĖS Β HEMOLIZINIS STREPTOKOKAS (BGS) IR KITA BAKTERINĖ PRENATALINĖ INFEKCIJA

Kas yra B grupės streptokokas ? BGS yra žmogaus storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis, galinti lengvai iš tiesios

žarnos patekti į makštį ar apatinius šlapimo takus. Daugumai sveikų suaugusiųjų šis mikroorganizmas nėra žalingas, tačiau nėščiai moteriai ir jos vaisiui ar naujagimiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Maždaug vienos iš keturių moterų virškinimo trakte ir (ar) makštyje yra BGS ir tai nesukelia jokių simptomų. Nešioti šį mikroorganizmą – tai ne tas pats, kas sirgti jo sukelta infekcine liga. Gydymo, apsaugančio nuo šio mikroorganizmo nešiojimo, nėra.

16

BGS yra dažniausias naujagimių ankstyvosios (įgimtos) infekcijos, pasireiškiančios sepsiu, pneumonija ar meningitu per pirmąsias 72 val. po gimimo (90 proc. atvejų – per pirmąsias 12 gyvenimo valandų), sukėlėjas. Daug vaisių nutekėjus vandenims, prasidėjus sąrėmiams arba tiesiog slenkant gimdymo takais gimdymo metu turi kontaktą su BGS ir lieka sveiki. Kodėl kai kurie naujagimiai suserga, nėra aišku.

Antibiotikų vartojimas gimdymo metu moterims, turinčioms rizikos veiksnių BGS perduoti naujagimiui, 80–90 proc. sumažina naujagimių ankstyvosios (įgimtos) infekcijos dažnį, tačiau net ir idealiai vykdant naujagimių BGS infekcijos profilaktiką visų įgimtos BGS infekcijos atvejų išvengti nepavyks.

Moterims nėštumo metu BGS gali sukelti šlapimo takų infekciją, placentos ir vaisiaus dangalų uždegimą (chorionamnionitą), gimdos uždegimą (endometritą) ar sepsį (daugiau informacijos žr. „Šlapimo takų infekcija“, „Priešlaikinis gimdymas“ ir „Pogimdyminė infekcija“). Kokie naujagimių ankstyvosios BGS sukeltos infekcijos rizikos veiksniai?

Pasėlyje iš makšties ir tiesiosios žarnos išaugo BGS, t.y. BGS nešiojimas. Jūsų anksčiau gimusiam naujagimiui nustatyta BGS infekcija. Šio nėštumo metu šlapimo pasėlyje išaugo BGS. Priešlaikinis (<37+0 sav.) vaisiaus dangalų plyšimas. Priešlaikinis (<37+0 sav.) gimdymas. Karščiavimas (≥ 38 ºC) gimdymo metu. Placentos ir vaisiaus dangalų uždegimas (chorionamnionitas). Vaisiaus vandenys buvo nutekėję daugiau kaip 18 val. iki naujagimio gimimo.

Ar yra tyrimas BGS nustatyti?Taip. Gydytojas gali paimti mėginius iš įvairių kūno skysčių ir patikrinti, ar juose auga BGS

bakterija. Tai vadinama BGS pasėliu.Dauguma gydytojų rekomenduoja, kad visoms moterims 35+0–37+6nėštumo savaitę būtų

paimtas mėginys iš apatinio makšties trečdalio ir išangės. Mėginio paėmimas nėra skausmingas. Pasėlio tyrimo atsakymas sužinomas anksčiausiai po 48 val. ir jis gali būti teigiamas (BGS išaugo) arba neigiamas (BGS neišaugo). Nėščiosioms, kurioms BGS pasėlyje išaugo, gimdymo metu rekomenduojama skirti antibiotikų, kurie sumažina naujagimio riziką sirgti įgimta BGS infekcija.

BGS pasėlio 35+0–37+6nėštumo savaitę nereikia imti tais atvejais, jeigu Jums anksčiau šio nėštumo metu šlapimo pasėlyje išaugo BGS ar Jūsų anksčiau gimusiam naujagimiui buvo nustatyta BGS infekcija. Šiais atvejais, net neatliekant pasėlio iš makšties ir išangės tyrimo (ar jam esant neigiamam), gimdymo metu rekomenduojama skirti antibiotikų.

Kaip galima sumažinti naujagimių ankstyvosios (įgimtos) BGS infekcijos riziką? Jei Jūsų pasėlyje išaugs BGS ar turėsite kitų aukščiau minėtų naujagimių ankstyvosios BGS

sukeltos infekcijos rizikos veiksnių, Jums bus injekuojama antibiotikų į veną gimdymo metu. Antibiotikai bus pradėti leisti iškart prasidėjus gimdymo veiklai ar nutekėjus vaisiaus vandenims, įkišus į rankos veną kateterį, kuris liks viso gimdymo metu.

Naujagimių ankstyvosios BGS infekcijos profilaktika veiksmingiausia, jeigu antibiotikų į veną leista ilgiau nei 4 val. iki naujagimio gimimo. Nei geriamieji, nei į raumenis injekuojami antibiotikai neveiksmingi. Taip pat turite žinoti, kad nėštumo metu antibiotikai BGS nešiojančioms moterims siekiant išnaikinti streptokokus iki gimdymo neskiriami. Dažniausiai skiriamas penicilinas, nebent Jūs esate jam alergiška.Gydymo antibiotikais rizika

17

1 iš 10 pacienčių, net jei prieš tai nebuvo alergijos antibiotikams, gali pasireikšti alerginės reakcijos: viduriavimas, pykinimas, išbėrimas.

1 iš 10000–100000 pacienčių gali prasidėti gyvybei pavojinga alerginė reakcija (anafilaksija). Medicinos personalas žino, kaip elgtis tokiomis situacijomis.

Antibiotikai, pavartoti gimdymo metu, gali pereiti placentos barjerą ir sutrikdyti naujagimio žarnyno mikroflorą. Tai gali paveikti imuninės sistemos formavimąsi ir ateityje būti susiję su polinkiu alergijai bei astmai. Renkamasi siauriausio veikimo spektro antibiotikas, kuris mažiausiai veikia į žarnyno mikroflorą.

Ar yra alternatyva antibiotikams?Šiuo metu kitų veiksmingų naujagimių ankstyvosios BGS infekcijos profilaktikos ar BGS

infekcijos gydymo būdų, išskyrus antibiotikus, nėra.Kas nutiks, jei atsisakysiu būti tiriama dėl BGS infekcijos?

Jei moteris nėštumo metu nebuvo tirta dėl BGS nešiojimo, antibiotikų jai bus skiriama tik tais atvejais, jei gimdymo metu bus nustatyta aukščiau minėtų naujagimių ankstyvosios BGS sukeltos infekcijos rizikos veiksnių.Kokie naujagimių ankstyvosios BGS sukeltos infekcijos simptomai?

Jei gimdymo metu esate gydoma antibiotikais, Jus prižiūrinti specialistų komanda stebės ir Jūsų naujagimį, ar nėra infekcijos požymių. Žindymas nedidina naujagimių BGS infekcijos rizikos, todėl jokių apribojimų įprastai žindyti naujagimį nėra.

Infekcija naujagimiui pasireiškia karščiavimu ar sumažėjusia kūno temperatūra (normali naujagimio kūno temperatūra yra 36,5–37,5⁰C), nenoru žįsti, kvėpavimo sutrikimu (normalus naujagimio kvėpavimo dažnis yra 40–60 kartų per minutę), dirglumu ar mieguistumu, blyškumu, širdies ritmo dažnio pokyčiais (normalus naujagimio širdies susitraukimo dažnis yra 110–160 kartų per minutę). Jei bus įtarta, kad naujagimiui yra infekcija, reikės atlikti kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ir kitus reikiamus tyrimus. Patvirtinus, kad yra infekcija, naujagimis bus gydomas antibiotikais mažiausiai 10 dienų.Ką aš dar turėčiau žinoti?

Nė vienas tyrimas nėra 100 proc. tikslus, o pasėlio rezultatas gali būti klaidingai neigiamas. Kitaip tariant, pasėlis dėl BGS bus neigiamas, nors iš tikrųjų makštyje ir išangėje BGS yra.

Nė vienas gydymas nėra visais atvejais 100 proc. veiksmingas. Netgi vartojant antibiotikų gimdymo metu kai kurie naujagimiai sirgs įgimta BGS infekcija.

SEPSIS NĖŠTUMO METU

Sepsis yra gyvybei grėsminga būklė, kuria gali susirgti ir nėščia moteris. Sepsis (kartais vadinamas kraujo užkrėtimu) sukelia labai stiprią uždegimu pasireiškiančią organizmo reakciją, kuri gali baigtis net mirtimi.

Sepsis daug dažniau gali suluošinti ar baigtis paciento mirtimi nei plaučių vėžys, krūties vėžys ir insultas kartu sudėjus. Pasaulio mastu apie trečdalis susirgusiųjų sepsiu miršta, nemažai daliai pasveikusiųjų lieka dauginis organų funkcijos nepakankamumas. Sepsis dažnesnis besivystančiose šalyje, bet pasitaiko ir išsivysčiusiose šalyse. Nors šiuo metu sepsis nėščioms moterims pasitaiko vis rečiau, tačiau tai yra liga, kurią būtina anksti diagnozuoti bei atitinkamai rimtai gydyti.Sepsiui būdingi simptomai pasireiškia staiga:

18

Karščiavimas (≥ 38⁰C), šaltkrėtis; Prakaitavimas; Pagreitėjęs širdies plakimas; Padažnėjęs kvėpavimas.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti galvos svaigimas atsistojus, dezorientacija, pykinimas, vėmimas.Nors sepsis gali atsirasti bet kam, tačiau tam tikri žmonės yra labiau pažeidžiami:

sergantys liga ar gydomi vaistais silpninančiais imuninę sistemą; sergantys sunkia liga, besigydantys ligoninėje; labai jauni ar vyresniojo amžiaus žmonės; pacientai, kuriems atlikta operacija ar yra žaizdų po traumos.

Būdingos trys sepsio stadijos: Sepsis, kuriam būdingi anksčiau minėti simptomai. Sunkus sepsis pasireiškia, kai organizmo reakcija į infekciją sutrikdo vidaus organų

(širdies, plaučių, inkstų, kepenų) funkciją. Sepsinis šokas pasireiškia sunkiais sepsio atvejais, kai kraujospūdis nukrenta iki pavojingos

ribos – sutrinka kraujo ir deguonies patekimas į gyvybiškai svarbius organus.Kas sukelia sepsį nėščiai moteriai?

Sepsis nėščiai moteriai gali pasireikšti dėl įvairių ligų, jų komplikacijų ar procedūrų. Persileidimas. Po bet kokio persileidimo yra padidėjusi infekcijos rizika. Jei po persileidimo

atsiranda infekcijos simptomų (užsitęsęs ar stiprėjantis skausmas, gausios, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties, pilvo jautrumas, karščiavimas, nuovargis, bloga bendroji savijauta), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Cezario pjūvio operacija. Sepsis gali atsirasti po bet kokios chirurginės procedūros ar operacijos.

Po gimdymo (ar cezario pjūvio operacijos), jei laiku nebus išgydyta infekcinė liga (endometritas, šlapimo takų infekcija, mastitas).

Gripas, ŽIV ir kt. Bet kokia infekcija, didinanti sepsio riziką, ją didina ir nėščioms moterims.

Kaip diagnozuojamas sepsis?Sepsis galimas kiekvienai nėščiajai, kuriai atsiranda aukščiau minėtų simptomų. Bus

atliekami reikiami kraujo tyrimai, nustatantys uždegimą ir gyvybiškai svarbių organų funkciją. Norint nustatyti bakteriją, sukėlusią sepsį, bus imami įvairių kūno skysčių mėginiai, siekiant kraujo pasėlyje išauginti bakteriją, nustatyti jos jautrumą antibiotikams ir surasti sepsio priežastį.Kaip gydomas sepsis?

Nėščioms moterims pasireiškęs sepsis visada bus gydomas ligoninėje, nes jo eiga mažiau nuspėjama. Daugeliu atvejų, jei sepsio eiga nekomplikuota, galimas visiškas pasveikimas. Sunkus sepsis ar sepsinis šokas yra skubios pagalbos reikalaujančios būklės, paprastai gydomos intensyviosios terapijos skyriuje, kur gali būti palaikoma ir užtikrinta svarbiausių organų funkcija, kol infekcija gydoma antibiotikais.

Daugiau informacijos galite rasti

http://www.health.wa.gov.au/CircularsNew/attachments/117.pdfhttp://www.cdc.gov/groupbstrep/resources/flyer-protect-baby.htmlhttp://sogc.org/publications/group-b-streptococcus-gbs-infection-in-pregnancy/

19

www.groupbstrepinternational.orghttp://www.sepsisalliance.org/sepsis_and/pregnancy/http://www.nhs.uk/conditions/Blood-poisoning/Pages/Introduction.aspx

CEZARIO PJŪVIO OPERACIJA. INDIKACIJOS

Cezario pjūvis – tai operacija, kurios metu per pjūvį, atliktą pilvo sienoje ir gimdoje, gimsta naujagimis. Tai chirurginė procedūra, skirta gydyti grėsmingas komplikacijas, keliančias pavojų motinos ir (ar) vaisiaus gyvybei, arba jų išvengti. Tik dėl svarbių medicininių priežasčių atliktos operacijos yra naudingos motinos ar naujagimio sveikatai. Ir, atvirkščiai, moksliniai duomenys rodo, jog nepagrįsta planinė cezario pjūvio operacija yra susijusi su didesniu pavojumi tiek moters, tiek naujagimio, vėliau – ir vaiko sveikatai.

Pastaruoju metu daugėja žinių, jog operacinis, t. y. nenatūralus, gimdymo būdas gali lemti tolesnę vaiko sveikatą ir turėti ryšį su dažnomis lėtinėmis ligomis. Kita vertus, pačiai moteriai dėl rando gimdoje kito nėštumo metu gali atsirasti labai sunkių, net gyvybei pavojingų komplikacijų, todėl labai svarbu, kad cezario pjūvio operacija būtu atlikta tik tuomet, kai jos iš tiesų reikia.

20

Cezario pjūvio operacijos gali būti: planinės: sprendimas operuoti moterį priimamas iš anksto, nėštumo metu, operacija

atliekama iki gimdymo pradžios ir vaisiaus vandenų nutekėjimo; skubios: atliekamos staiga atsiradus nėštumo ar gimdymo komplikacijų ir iškilus grėsmei

motinos ir (ar) vaisiaus sveikatai.Kodėl galėtų būti atlikta planinė cezario pjūvio operacija?

Dažniausios priežastys, dėl kurių gali būti atlikta planinė cezario pjūvio operacija: Jums anksčiau buvo atlikta cezario pjūvio operacija, kurios metu gimdoje atliktas vertikalus

pjūvis, arba Jums buvo atlikta daugiau nei viena cezario pjūvio operacija. Šie veiksniai padidina gimdos plyšimo riziką gimdymo natūraliais takais metu.

Jums buvo susiūtas gimdos plyšimas ar atlikta kitokia gimdos ertmę atverianti operacija, pvz., pašalinta mioma.

Jūsų nėštumas daugiavaisis. Kai kuriais atvejais dvynius galima gimdyti natūraliais takais, tačiau esant tryniams, ketvertukui ir t. t. gimdant numatoma atlikti cezario pjūvio operaciją.

Numatomas stambus vaisius. Dažniausiai pasitaiko diabetu sergančioms moterims ar jau gimdžiusioms panašaus svorio naujagimį.

Vaisiaus padėtis netaisyklinga (pvz., skersinė padėtis). Jums diagnozuota placentos pirmeiga (kai placenta yra prisitvirtinusi taip žemai, kad iš

dalies ar visiškai dengia gimdos kaklelį). Gimdymo takuose yra kliūtis, kuri apsunkintų gimdymą natūraliais takais (pvz., gimdos

mioma, pakitusi dubens kaulų anatomija po buvusių traumų). Vaisiui nustatyta tam tikra patologija, dėl kurios natūralus gimdymas nėra saugus. Nešiojate žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) ir prieš gimdymą Jums nustatyta didelė

viruso DNR koncentracija kraujyje.Kodėl atliekama skubi cezario pjūvio operacija?

Dažniausios priežastys, dėl kurių gali būti atlikta skubi cezario pjūvio operacija: Gimdos kaklelis nustoja vertis ar vaisius nesileidžia gimdymo takais gimdymo metu, o

gimdymo veiklos stimuliavimas neduoda rezultatų. Gimdymą prižiūrinčiam personalui kelia nerimą vaisiaus širdies ritmas ir nusprendžiama,

kad vaisius patiria per didelį stresą, kad ištvertų gimdymą. Virkštelė iškrenta pro gimdos kaklelį. Taip atsitikus, cezario pjūvio operacija turėtų būti

atlikta nedelsiant. Iškritusi virkštelė spaudžiama gimdos kaklelio ir pirmeigės dalies, dėl to gali nutrūkti vaisiaus aprūpinimas deguonimi.

Placenta pradeda atsiskirti nuo gimdos sienos prieš laiką. Šios būklės metu operaciją reikia atlikti nedelsiant, nes atsiskyrus placentai nutrūksta vaisiaus aprūpinimas deguonimi.

Yra genitalijų herpes infekcija, kai prasideda gimdymas ar nuteka vaisiaus vandenys. Rekomenduojama atlikti cezario pjūvio operaciją, kad vaisius išvengtų infekcijos.

Kas vyksta prieš cezario pjūvio operaciją?Gydytojas Jums paaiškins, kodėl reikia atlikti cezario pjūvio operaciją, suteiks informaciją

apie pirmą kartą arba pakartotinai atliekamo cezario pjūvio ir gimdymo (bandymo gimdyti) natūraliu būdu privalumus ir riziką bei paprašys pasirašyti cezario pjūvio operacijos sutikimo formą.

Jei Jūsų nėštumą ar gimdymą prižiūri akušeris, iškilus komplikacijų, tolesnę priežiūrą jis perduos gydytojui, kuris priims galutinį sprendimą dėl operacijos būtinumo, suteiks informaciją apie cezario pjūvį ir gimdymą natūraliais takais bei paprašys pasirašyti cezario pjūvio operacijos sutikimo formą.

21

Ką reikia žinoti ruošiantis planinei cezario pjūvio operacijai ? Moteris turi atvykti į ligoninę dieną prieš operaciją arba operacijos dieną anksti ryte. Dieną prieš operaciją rekomenduojama valgyti nedaug, o 6 valandas iki operacijos pradžios

nieko nevalgyti ir negerti. Klizmos neatliekamos. Rekomenduojama nukirpti plaukus gaktos srityje. Reikia nusiprausti po dušu. Nakčiai gali būti skiriama nerimą ir baimę mažinančių medikamentų.

Prieš operaciją Jums bus reikalinga anesteziologo konsultacija, kurios metu Jums bus paaiškinti galimi anestezijos būdai bei paprašyta pasirašyti anestezijos sutikimo formą. Dažniausiai atliekama regioninė, t. y. spinalinė arba epiduralinė anestezija, kai vaistų nuo skausmo suleidžiama į stuburo kanalą, kad nejaustumėte apatinės kūno dalies, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti sukelta ir bendroji nejautra.

Jūs išgersite vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą, kad operacijos metu, atsiradus bendrosios nejautros būtinybei, Jūsų skrandžio turinio nepatektų į kvėpavimo takus ir jų nepažeistų. Likus 15–60 min. iki operacijos, suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė infekcijos profilaktikai.

Į šlapimo pūslę bus įkištas kateteris, kad būtų galima stebėti, kiek ir koks šlapimas teka iš šlapimo pūslės. Į veną taip pat bus įkištas kateteris, kad prieš operaciją ir jos metu būtų galima suleisti reikiamų vaistų.

Sukėlus anesteziją ir pasirengus operacijai, operacinis laukas bus uždengtas taip, kad nematytumėte atliekamų veiksmų, ir prasidės operacija.

Įprastomis aplinkybėmis po gimimo naujagimis bus parodytas Jums, o tada perduotas Jūsų partneriui, kol baigsis operacija ir pati galėsite rūpintis naujagimiu.Kaip atliekama cezario pjūvio operacija?

Pradėjus veikti anestezijai, Jūsų pilvas bus nuvalytas antiseptiniu tirpalu ir operuojantis gydytojas atliks nedidelį horizontalų odos pjūvį virš sąvaržos (vadinamąjį „bikini“ pjūvį). Prapjovus odą, toliau bus pjaunami žemiau esantys audiniai, kol bus pasiekti pilvo raumenys, kurie bus praskirti bukuoju būdu, t. y. jų nepjaunant. Pasiekus gimdą, operuojantis gydytojas atliks horizontalų gimdos kūno pjūvį apatinėje jos dalyje. Labai retais atvejais gydytojas gali atlikti vertikalų gimdos kūno pjūvį. Vertikalus gimdos pjūvis gali būti daromas šiais atvejais: vaisius labai neišnešiotas, ypač esant sėdmenų pirmeigai; didelės miomos apatiniame gimdos segmente; daug sąaugų aplink šlapimo pūslę po ankstesnių operacijų; skersa stambaus vaisiaus padėtis; placentos pirmeiga, kai placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje; gimdos kaklelio invazinis vėžys. Atlikus vertikalų pjūvį, kitas gimdymas turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija. Iš gimdos gydytojas ištrauks Jūsų naujagimį, perkirps virkštelę (esant galimybei, bus leidžiama virkštelei nustoti pulsuoti ir tik tuomet ji bus perkirpta) ir perduos jį gydytojui neonatologui, kad jis apžiūrėtų ir įvertintų būklę. Jeigu naujagimio ir Jūsų savijauta bus gera ir leis operacinės galimybės, naujagimis gali būti trumpam paguldomas Jums ant krūtinės. Tuo metu operuojantis gydytojas atskirs placentą, patikrins, ar gimdos ertmėje neliko placentos ir vaisiaus dangalų likučių, ir pradės pasluoksniui užsiūti audinius. Po vaisiaus gimimo gimdos ir kitų audinių sluoksnių užsiuvimas truks apie 30 minučių. Siūlai, kuriais susiūs gimdą, ištirps savaime. Odą susiūs siūlais, kuriuos išims prieš Jums išvykstant namo, arba išvykusi iš ligoninės nuvyksite pas savo šeimos gydytoją, kad juos išimtų.

Po operacijos būsite perkelta į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas bus stebima Jūsų būklė. Jei Jūsų naujagimis bus sveikas ir gerai jausis, jis bus atneštas Jums į palatą, kur galėsite būti kartu. Po cezario pjūvio operacijos gulėsite ligoninėje 3–5 paras.

22

Galimos cezario pjūvio operacijos komplikacijosSunkios komplikacijos

Moteriai Skubus gimdos pašalinimas (7–8 moterims iš 1000). Operacijos būtinybė (pvz. gimdos abrazija) vėlesniu laikotarpiu (5 moterims iš 1000). Gydymas intensyviosios terapijos skyriuje (9 moterims iš 1000). Tromboemolinės komplikacijos (4–16 moterų iš 10 000). Šlapimo pūslės pažeidimas (1 moteriai iš 1000). Šlapimtakių pažeidimas (3 moterims iš 10 000). Komplikacijos, susijusios su anestezija. Mirtis (1 moteris iš 12 000). Kito nėštumo metu Gimdos plyšimo rizika kito nėštumo ir gimdymo metu (2–7 moterims iš 1000). Vaisiaus žūtis kito nėštumo metu (1–4 moterims iš 1000). Placentos pirmeiga, placentos įaugimas kito nėštumo metu (4–8 moterims iš 1000).

Dažnos komplikacijos Moteriai Pilvo ir operacinio pjūvio skausmingumas ir jautrumas keltą mėnesių po operacijos (9

moterims iš 100). Pakartotina cezario pjūvio operacija kito nėštumo metu (1 moteriai iš 4). Pakartotinas patekimas į ligoninę (5 moterims iš 100). Kraujavimas (5 moterims iš 1000). Infekcija (6 moterims iš 100). Naujagimiui Odos įpjovimai (1–2 naujagimiams iš 100). Gydymas intensyviosios terapijos skyriuje (dėl kvėpavimo funkcijos sutrikimų).

Sveikimas po operacijosPo cezario pjūvio operacijos moteris gali pradėti gerti vandenį praėjus 2 val., valgyti ir keltis

iš lovos – po 6 val. ar kitą dieną (priklausomai nuo būklės). Moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės. Pooperacinis skausmas malšinamas leidžiamaisiais vaistai nuo skausmo ir (ar) žvakutėmis, kurios kišamos į tiesiąją žarną. Odos siūlai ištraukiami 5–7 parą po operacijos. Moteris gali būti išleidžiama iš ligoninės 3–5 parą po cezario pjūvio operacijos. Apie 6 savaites rekomenduojama laikytis tausojančio režimo: riboti fizinį krūvį, nekelti sunkių daiktų, praustis tik po dušu, nesantykiauti lytiškai. Praėjus 6–8 sav. po operacijos, būtina apsilankyti pas akušerį-ginekologą.Kuo greičiau susisiekti su gydytoju, jei:

po operacijos atsirado šaltkrėtis ar karščiavimas; labai kraujuoja iš genitalijų; atsirado ūmus skausmas; yra paraudimas ar daug išskyrų iš operacinio pjūvio; yra problemų, susijusių su šlapinimusi, tuštinimusi ar dujų pasišalinimu; atsirado dusulys ar skausmas krūtinės ląstoje.

23

CUKRINIS DIABETAS

Cukrinis diabetas (CD) viena grėsmingiausių šio amžiaus ligų, galinti sukelti pavojingų lėtinių komplikacijų: regos sutrikimą, inkstų pažeidimą, kojų amputaciją bei miokardo infarktą ar insultą. Nėštumas cukriniu diabetu sergančioms moterims susijęs su padidėjusia rizika ir motinai, ir ypač vaisiui. Griežta glikemijos kontrolė iki nėštumo ir jo metu sumažina apsigimimų skaičių ir perinatalinį mirtingumą [A].Ar gali moters, sergančios I ar II tipo CD, nėštumo eiga būti sklandi?

Visuotinai pripažinta, kad CD sergančios moterys gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti naujagimį, jei bus tinkamai prižiūrimos ir laikysis gydytojų rekomendacijų.

Nėščiajai, sergančiai CD, galimos dažnesnės komplikacijos: savaiminis persileidimas, šlapimo takų uždegimas, preeklampsija, didesnis vaisiaus vandenų kiekis, didelio svorio naujagimis, didesnė priešlaikinio gimdymo rizika. Kartais dėl įvairių priežasčių joms gimdymą tenka sužadinti anksčiau.

24

Visų šių komplikacijų riziką galima sėkmingai sumažinti, jei nėštumo metu yra normalus gliukozės kiekis kraujyje. Ne visuomet lengva tai padaryti, nes nėštumo pradžioje galimi glikemijos svyravimai, o maždaug nuo 24 nėštumo savaitės dėl nėštumui būdingų hormonų pokyčių didėja insulino poreikis. Nepakankamai reguliuojant insulino dozavimą, gali pasireikšti sunki komplikacija – ketoacidozė. Kuo pavojingas cukrinis diabetas vaisiui?

Jei gliukozės kiekis motinos kraujyje padidėjęs, embrionas nuo pat pradžių vystosi nenormalioje terpėje, dėl to galimi jo organų ir sistemų pažeidimai. Diabetu sergančių moterų vaikams įgimta patologija yra tris kartus dažnesnė negu sveikų motinų vaikams. Dažniausiai tai būna širdies ydos, rečiau – kitų organų komplikacijos. Jos susiformuoja 3–6 nėštumo savaitę, kai dažna moteris dar net nežino, kad yra nėščia.

Kai CD blogai kontroliuojamas, didelis gliukozės kiekis iš motinos kraujo lengvai prasiskverbia per placentą ir patekęs į vaisiaus kraują dirgina jo kasą. Atsakydama į tai, vaisiaus kasa pradeda gaminti daug insulino, kuris veikia vaisių kaip augimo hormonas ir sužadina kitus augimo veiksnius. Dėl to didėja vaisiaus svoris, sutrinka ir kai kurių kitų organų funkcijos. Vaisiaus tampa stambus. Tokie naujagimiai būna storesni, paburkę, apvaliu „mėnulio“ veidu. Jų vidaus organai, ypač širdis, būna padidėję.

Gimdymo metu stambus naujagimis gali būti traumuotas, o dėl plaučių nesubrendimo gali sutrikti kvėpavimas. Kai kuriais atvejais, kai gliukozės kiekis motinos kraujyje labai nenormalus, vaisius gali žūti gimdoje paskutinėmis nėštumo savaitėmis.Kaip galima išvengti šių komplikacijų?

Visos šios komplikacijos priklauso nuo padidėjusio gliukozės kiekio nėščiosios kraujyje, todėl svarbiausia yra palaikyti kiek galima normalesnį gliukozės kiekį kraujyje viso nėštumo metu: nevalgius – 3,5–5,5 mmol/l, pavalgius – 5,0–8,0 mmol/l.

Kadangi diabetas gali paveikti embrioną labai anksti – pirmosiomis nėštumo savatėmis, kartais – kai moteris net nežino, jog ji nėščia, todėl labai svarbu glikemiją suregliuoti dar iki nėštumo. Visos diabetu sergančios jaunos (galinčios pastoti) moterys turi žinoti nėštumo planavimo reikšmę. Norinti pastoti moteris turi būti išsamiai ištiriama, išmokoma savikontrolės, jai turi būti išaiškinama mitybos, fizinio aktyvumo bei intensyvios insulino terapijos reikšmė.

Diabetu serganti moteris turėtų pastoti tik tada, jei bent 2–3 mėnesius jos glikemija buvo visiškai sureguliuota ir glikuotas hemoglobinas - normalus. Šio laikotarpio metu moteris turi naudoti apsisaugojimo nuo nėštumo priemones.Koks gydytojas gali prižiūrėti diabetu sergančią nėščiąją?

Dažniausiai prižiūri akušeris-ginekologas, konsultuoja endokrinologas, gali būti reikalingos oftalmologo, nefrologo ir kitų specialistų konsultacijos (priklausomai nuo to, kokių yra cukrinio diabeto sukeltų pažeidimų organams ar sistemoms).

Jei moteris pastojo neplanuotai ir glikemija iki nėštumo nebuvo sureguliuota, labai svarbu kuo anksčiau užtikrinti gerą diabeto kontrolę.

Nėščiąsias turi prižiūrėti patyrusių specialistų komanda, kurią sudaro endokrinologas, akušeris-ginekologas, okulistas, dietologas, slaugytoja, o prireikus – ir nefrologas.

Labai svarbus ir pačios moters pasiryžimas bendradarbiauti. Nėštumui būdingi dideli glikemijos svyravimai įvairiu nėštumo metu, todėl kiekviena nėščioji turi vykdyti akušerio-ginekologo ir endokrinologo nurodymus, laikytis dietos, nuolat sekti glikemiją savikontrolės priemonėmis ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Nėščiųjų, sergančių CD, priežiūros principai

Visų moterų, sergančių cukriniu diabetu, centralizuota priežiūra kvalifikuotame centre.25

Nėščiųjų mokymas. Reguliari savikontrolė ir jos kontrolė. Intensyvus gydymas trumpo ir vidutinio veikimo insulinu arba nuolatine poodine insulino

infuzija ir specialia dieta. Optimalios glikemijos palaikymas viso nėštumo metu: prieš valgį < 5,3 mmol/l; 1 val. po valgio < 7,8 mmol/l; 2 val. po valgio < 6,7 mmol/l; HbA1c< 6,1 proc. (tiriamas kas 3 mėn.).

Okulisto konsultacija kiekvieną nėštumo trečdalį. Diabetinės nefropatijos atvejais inkstų funkcijos tyrimas kiekvieną nėštumo trečdalį (K, Na,

šlapalo, kreatinino, albuminų kiekis paros šlapime). Bakteriurija (šlapimo pasėlio tyrimas). Vaisiaus būklės priežiūra. Ug tyrimas tuoj nustačius nėštumą: 12 sav - sprando vaiskumos nustatymas; 18 20 sav. – visuotinis tyrimas; nuo 24 savaitės kas 4 savaites vaisiaus augimo vertinimas.

Nestresinis testas (vaisiaus širdies tonų registravimas) ir biofizinis profilis (kartu atliekant ir ultragarsinį tyrimą) nuo 32 savaičių, o moterims, kurioms glikemija nepakankamai sureguliuota, nuo 30 savaičių.

Siekiant įvykdyti minėtus nurodymus, CD sergančios nėščiosios turi būti guldomos į minėtą specializuotą centrą 3 kartus:

tuoj nustačius neštumą ir suėjus 24 nėštumo savaitėms – į Endokrinologijos kliniką; jei 34 savaičių nėštumas – į akušerijos kliniką; jei glikemija normali ir vaisius būklė gera, nėščioji išleidžiama iki 37-38savaičių

ambulatorinei priežiūrai, gimdymas - kaip galima arčiau gimdymo termino; jei glikemija sunkiai koreguojama ar vaisiaus būklė įtartina, gimdymas sužadinamas

anksčiau, atsižvelgus į vaisiaus būklę.Pastaba. Bet kuriuo nėštumo metu atsiradus komplikacijų, nėščioji turi būti guldoma į Perinatologijos centro Akušerijos kliniką.

DAUGIAVAISIS NĖŠTUMAS

Kas yra daugiavaisis nėštumas?Tai toks nėštumas, kai gimdoje auga daugiau nei vienas vaisius.

Kas yra identiški dvyniai? Identiški dvyniai vystosi iš vieno motinos kiaušinėlio, apvaisinto vienu tėvo spermatozoidu,

pasidalijus apvaisintai ląstelei į du embrionus. Identiški dvyniai turi beveik tokius pačius genus, todėl visada yra tos pačios lyties ir labai panašūs. Priklausomai nuo to, kada įvyko apvaisinto kiaušinėlio pasidalijimas, dvyniai gali turėti atskiras placentas ir dangalus arba bendrą placentą ir atskirus arba bendrus dangalus, o kartais, kiaušinėliui pasidalijus iš dalies, dvyniai gali būti suaugę įvairiomis kūno dalimis.Kas yra neidentiški dvyniai?

Neidentiški dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų motinos kiaušinėlių, apvaisintų dviem skirtingais tėvo spermatozoidais. Neidentiški dvyniai turi skirtingus genus, todėl gali būti ir tos

26

pačios lyties, ir skirtingų lyčių, panašūs tik kaip broliai ir seserys. Neidentiški dvyniai visada turi atskiras placentas ir atskirus dangalus.Kurios moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynių?

Dvynių dažniau susilaukia vyresnės nei 30 metų, vartojančios vaisingumą didinančių vaistų, po pagalbinių apvaisinimo metodų, turinčios giminaičių dvynių moterys. Reikšmės turi ir rasė – juodaodės dvynių susilaukia dažniau nei baltaodės ar geltonodės. Kaip sužinoma, kad nėštumas daugiavaisis?

Kai gimdoje auga ne vienas vaisius, ji visada yra didesnė, nei įprasta tam tikru nėštumo laiku. Tiksliausiai ir anksčiausiai daugiavaisis nėštumas nustatomas ultragarsiniu tyrimu. Jį atlieka gydytojas akušeris-ginekologas. Ultragarsiniu tyrimu jau nuo 8 nėštumo savaitės nustatomas vaisių skaičius ir jų gyvybingumas. Daugiavaisio nėštumo atveju labai svarbu ultragarsinį tyrimą atlikti iki 14 nėštumo savaitės. Tik šiuo laiku įmanoma tikslai nustatyti nėštumo pobūdį, t. y. iš vieno ar iš dviejų kiaušinėlių vystosi nėštumas. Nėštumo pobūdžio žinojimas yra labai svarbus numatant komplikacijų riziką ir sudarant nėštumo priežiūros planą.Ar dėl daugiavaisio nėštumo reikalinga speciali priežiūra nėštumo metu?

Jei nėštumas daugiavaisis, dėl didelės įvairių komplikacijų rizikos nėščiąją prižiūri akušeris- ginekologas. Tenka daug dažniau lankytis gydymo įstaigoje, dažnai atliekami ultragarsiniai vaisių tyrimai jų augimui ir būklei įvertinti, kartais prireikia papildomų tyrimų nėščiosios ar vaisių būklei patikslinti.Ką reikia žinoti, kai nėštumas daugiavaisis?

Kai gimdoje auga ne vienas vaisius, didesnė įvairių nėštumo komplikacijų tikimybė, todėl reikia nepervargti, sunkiai nedirbti, intensyviai nesportuoti. Nėštumo nutrūkimo (persileidimo) ir priešlaikinio gimdymo grėsmė yra didesnė, nei nešiojant vieną vaisių. Dažniau nustatoma nėščiųjų mažakraujystė, dažniau būna nėščiųjų arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, nėščiųjų cukraligė. Dėl vaisių augimo sutrikimo ar kitų nėštumo metu atsiradusių problemų gali tekti sužadinti gimdymą anksčiau.Kada reikia skubiai kreiptis pagalbos?

Kreiptis skubios pagalbos reikia visais atvejais, kai atsiranda skausmingų, reguliarių gimdos susitraukimų, teka vaisiaus vandenys arba iš makšties pasirodė kraujo, jei staiga atsirado dusulys, labai padidėjo pilvo apimtis, skauda galvą, sutriko regėjimas, sumažėjo šlapimo, staiga sutino veidas, plaštakos ar kitais atvejais, kai savijauta yra bloga.Kaip vyksta gimdymas, kai nėštumas daugiavaisis?

Gimdymo būdas priklauso nuo vaisių skaičiaus, jų padėties gimdoje, nėštumo trukmės, vaisių ir nėščiosios būklės. Dažniausiai, jei vaisių daugiau kaip du, atliekamas cezario pjūvis. Jei yra dvyniai, nėščiosios ir vaisių būklė gera ir pirmasis dvynys gimsta galvos pirmeiga, galima tikėtis sėkmingo gimdymo natūraliu būdu. Jei vaisių pirmeigos netaisyklingos, atliekamas cezario pjūvis. Gimus naujagimiams, jų placentos atsiskiria nuo gimdos sienelių ir išlenda. Daugiavaisio nėštumo atveju po gimdymo dažnai būna gausesnis kraujavimas, nei pagimdžius vieną naujagimį, todėl po gimdymo natūraliu būdu ar cezario pjūvio operacijos į veną lašinama vaistų, skatinančių gimdos traukimąsi, kad būtų mažesnis pogimdyminis kraujavimas. Kas prižiūri gimdymą, kai gimsta ne vienas naujagimis?

Gimdymą priežiūri akušerių-ginekologų, akušerių, naujagimių gydytojų ir slaugytojų komanda. Jeigu gimdymo skausmą reikia malšinti, kviečiamas gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir jo padėjėjas.Kaip žinoti, ar dvyniai identiški, ar ne?

Jei gimsta skirtingų lyčių naujagimiai, aišku, kad dvyniai yra neidentiški. Jei gimsta vienos 27

lyties naujagimiai ir placenta buvo viena, aišku, kad dvyniai yra identiški. Jei gimsta vienos lyties naujagimiai, bet placentos buvo dvi, dvyniai gali būti ir identiški, ir neidentiški – patikslinti galima tik atlikus brangius genetinius dvynių kraujo tyrimus.Ar galima žindyti iš krūties gimusius kelis naujagimius?

Jei naujagimių būklė leidžia, juos galima sėkmingai žindyti iš krūties. Jei dėl neišnešiotumo problemų naujagimiai patys laikinai negali žįsti, pieną galima traukti rankomis ir maitinti juo naujagimius pro zondą ar iš taurelės. Sustiprėjusius naujagimius vėliau sėkmingai galima žindyti.Ar pakanka jėgų rūpintis keliais naujagimiais iš karto?

Kadangi kelių naujagimių priežiūra yra varginanti, labai gerai, jei rūpintis jais gali padėti vyras ar kiti artimieji, kol gimdyvė atgaus jėgas ir įgaus pakankamai naujagimių priežiūros įgūdžių.Ar po dvynių ar trynių gimdymo kitas nėštumas vėl gali būti daugiavaisis ?

Tikimybė, kad ir kitas nėštumas gali būti daugiavaisis, išlieka.Daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje yra 11–13 proc. Pastaraisiais metais daugiavaisio

nėštumo atvejų daugėja. Tam įtakos neabejotinai turi vyresnis nėščiųjų amžius ir šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai. Daugiavaisis nėštumas susijęs su didele motinos ir vaisių komplikacijų rizika. Dėl to, kad gimdoje auga du ar daugiau vaisių, motinai yra didesnė nėštumo nutrūkimo, priešlaikinio gimdymo, mažakraujystės, nėštumo sukelto cukrinio diabeto, hipertenzinės būklės, pogimdyminio kraujavimo tikimybė. Kartais vaisiai vystosi netolygiai, turi raidos patologiją, nenormalų vaisių vandenų kiekį, gimdoje išsidėsto netaisyklingai, gimsta neišnešioti ar net žūsta gimdoje.

Naujagimiai dažniau yra per mažo svorio, turi raidos sutrikimų ir dažniau miršta po gimdymo. Retai atsiranda komplikacijų, būdingų tik daugiavaisiam nėštumui. Kad būtų laiku pastebėtos galimos komplikacijos, nėštumo metu apsilankymai pas akušerį-ginekologą yra dažnesni, nėštumo priežiūra yra individuali ir skiriasi nuo vienvaisio nėštumo priežiūros. Kas 2–4 savaites atliekami ultragarsiniai tyrimai, būtini vaisių raidai vertinti. Nėštumo ir gimdymo eiga labiausiai priklauso nuo vaisių, jų placentų ir dangalų skaičiaus. Prognozė palankesnė, jei mažiau vaisių auga gimdoje ir jei kiekvienas vaisius turi atskirą placentą ir dangalus.

Tačiau net ir laikantis visų šiuolaikinių mokslo įrodymais pagrįstų daugiavaisio nėštumo ir gimdymo priežiūros rekomendacijų kartais nepavyksta išvengti nesėkmingos nėštumo baigties.

GIMDYMAS PO BUVUSIOS CEZARIO PJŪVIO OPERACIJOS

Kokie galimi gimdymo būdai po buvusios cezario pjūvio operacijos? Lietuvoje kas ketvirta moteris (apie 26 proc.) pagimdo cezario pjūvio operacijos (operacija,

kurios metu per pjūvį, atliktą pilvo sienoje ir gimdoje, gimsta naujagimis) pagalba. Nemažai daliai moterų atliekama daugiau nei viena cezario pjūvio operacija. Jei Jums buvo atliktas vienas ar daugiau cezario pjūvis, tikriausiai svarstote, kokiu būdu gimdysite kito nėštumo metu.

Visos nėščiosios, kurių gimdoje yra skersinis, įprastinės formos randas po buvusios vienos cezario pjūvio operacijos, gali bandyti gimdyti natūraliu būdu, jei joms nenustatyta kita planinės operacijos priežastis. Tiek bandymas gimdyti natūraliai, tiek kartotinė planinė cezario pjūvio operacija yra susijusi su tam tikra rizika bei nauda moteriai ir jos vaisiui (naujagimiui).Galimi gimdymo būdai po buvusios cezario pjūvio operacijos

Bandymas gimdyti po buvusios cezario pjūvio operacijos gali būti sėkmingas (t. y. Jūs pagimdysite natūraliu būdu) arba nesėkmingas (t. y. dėl gimdymo metu atsiradusių komplikacijų skubiai reikės atlikti cezario pjūvį).

28

Kartotinė planinė cezario pjūvio operacija,kuri numatoma iš anksto Jūsų apsilankymo pas gydytoją metu ir dažniausiai atliekama, kai nėštumas yra 39-40 savaičių ir daugiau.

Prieš nusprendžiant kokiu būdu gimdysite, Jūsų gydytojas norės sužinoti: dėl kokios priežasties praeityje Jums buvo atlikta cezario pjūvio operacija, ar ji buvo skubi; koks pjūvis buvo atliktas gimdoje; ką Jūs manote ir prisimenate apie savo gimdymą (-us), ar turite klausimų, kurie Jums kelia

nerimą; ar šis nėštumas buvo sklandus, nekomplikuotas.

Taip pat Jūs su gydytoju aptarsite sėkmingo gimdymo natūraliu būdu galimybę, galimus tokio gimdymo ir kartotinės cezario pjūvio operacijos pavojus bei naudą Jūsų bei vaisiaus (naujagimio) sveikatai, Jūsų pastojimo planus ateityje ir kartu nuspręsite, kokiu būdu gimdysite. Kokie yra sėkmingo gimdymo natūraliu būdu privalumai?

Gimdymas natūralus. Mažesnė komplikacijų tikimybė kito nėštumo metu (ypač placentos pirmeigos, placentos

įaugimo). Išvengiama operacijos ir su ja susijusių komplikacijų. Mažesnis pilvo skausmas po gimdymo. Mažiau netenkama kraujo. Mažesnė infekcijos tikimybė. Trumpesnis sveikimo laikotarpis ir gulėjimo ligoninėje trukmė. Mažesnė naujagimio kvėpavimo funkcijos sutrikimų, kuriuos reikia gydyti intensyviosios

terapijos skyriuje, tikimybė.Kokia tikimybė, kad bandymas gimdyti po buvusios cezario pjūvio operacijos bus sėkmingas?

Trys iš keturių moterų (60-80 proc.), kurių nėštumas buvo nekomplikuotas, pagimdo natūraliu būdu po buvusios vienos cezario pjūvio operacijos.

Tais atvejais, kai yra buvęs ir gimdymas natūraliu būdu (ypač po cezario pjūvio operacijos), sėkmingai natūraliai pagimdo devynios iš dešimties moterų (apie 90 proc.).

Daugumai moterų, kurioms buvo atliktos dvi cezario pjūvio operacijos, kitas nėštumas taip pat užbaigiamas atliekant cezario pjūvio operaciją, tačiau, jeigu joms atsiranda savaiminė gimdymo veikla, sėkmingai natūraliu būdu pagimdo apie 70 proc. moterų.Veiksniai, didinantys sėkmingo gimdymo natūraliu būdu tikimybę.

Buvęs gimdymas natūraliu būdu, ypač gimdymas po buvusio cezario pjūvio. Savaiminė gimdymo veiklos pradžia.

Veiksniai, mažinantys sėkmingo gimdymo natūraliu būdu tikimybę Buvusi operacija dėl distocijos (t. y. neprogresuojančio gimdymo, vaisiaus galvutės ir

dubens neatitikimo). Sužadintas gimdymas. Daugiau kaip 41+0 savaitės nėštumas. Numatomas vaisiaus svoris didesnis kaip 4000 g. Vyresnis moters amžius (>40 m.). Moters nutukimas (KMI >30). Gimdymas praėjus mažiau nei 2 m. po buvusio cezario pjūvio.

Kokia yra gimdymo natūraliu būdu po buvusios cezario pjūvio operacijos rizika?Dažniausiai rizika atsiranda tais atvejais, kai bandymas gimdyti natūraliai po buvusios cezario

pjūvio operacijos yra nesėkmingas.

29

Skubi cezario pjūvio operacija. Vienai iš keturių moterų (25 proc.) gali prireikti atlikti skubų cezario pjūvį. Tačiau net ir pirmą kartą gimdant natūraliai penktadaliui (20 proc.) moterų gimdymas užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija (dažniausiai dėl neprogresuojančio gimdymo ar įtariamos nestabilios vaisaus būklės).

Kraujo transfuzijos ir gimdos infekcijos tikimybė padidėja 1 proc., palyginti su planine cezario pjūvio operacija.

Gimdos plyšimas, kai kyla didelė grėsmė tiek Jūsų, tiek vaisiaus sveikatai (gyvybei). Ši komplikacija pasireiškia mažiau nei 1 proc. moterų. Kita vertus, netgi nusprendus atlikti planinę operaciją, gimdos plyšimas galimas prieš numatytą operacijos datą. Jeigu yra požymių, kad gresia (įvyko) gimdos plyšimas, Jums bus atliekama skubi operacija.

Vaisiaus žūties ar vaisiaus smegenų pažeidimo rizika yra labai maža (2 iš 1000 moterų, t. y. 0,2 proc.). Ši rizika nėra didesnė negu pirmą kartą natūraliu būdu gimdančioms moterimis ir tik šiek tiek didesnė, nei atliekant kartotinę planinę cezario pjūvio operaciją (1 iš 1000 moterų, t. y. 0,1 proc.).

Kada nepatariama gimdyti natūraliu būdu Buvusios cezario pjūvio operacijos metu gimdoje atliktas išilginis (klasikinis) ar pratęstas

įprastas apatinis skersinis („T” ar „J” formos) pjūvis. Buvęs gimdos plyšimas. Buvo trys ir daugiau cezario pjūvio operacijų. Nėštumo metu kyla kitų komplikacijų, dėl kurių reikia atlikti planinę cezario pjūvio

operaciją. Kokie yra planinės kartotinės cezario pjūvio operacijos privalumai?

Beveik visada išvengiama rando gimdoje plyšimo. Išvengiama vaisiaus žūties ar vaisiaus smegenų pažeidimo (1 iš 1000 moterų, t. y. 0,1 proc.)

ir kitos su gimdymu natūraliu būdu susijusios rizikos. Gimdymo datos žinojimas. Vis dėlto išlieka tikimybė, kad Jums gimdymas prasidės prieš

numatytą planinės cezario pjūvio operacijos laiką (apie 10 proc. gimdyvių).

Kokia yra planinės kartotinės cezario pjūvio operacijos rizika? Ilgesnė ir sudėtingesnė operacija. Dėl surandėjusių audinių kartotinė cezario pjūvio

operacija užtrunka ilgiau, yra sudėtingesnė ir susijusi su didesne šlapimo pūslės ar žarnos sužalojimo rizika, dažnesnės visos galimos operacijos komplikacijos.

Ilgesnis sveikimas, pilvo ir operacinio pjūvio skausmingumas ir jautrumas keletą mėnesių po operacijos. Jums gali būti reikalinga pagalba namuose.

Naujagimio kvėpavimo funkcijos sutrikimai. Po planinės cezario pjūvio operacijos dažnai pasitaiko laikinų naujagimio kvėpavimo sutrikimų, dėl kurių jis gali patekti į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių. Apie 3-4 proc. naujagimių, gimę atliekant planinę cezario pjūvio operaciją, turi kvėpavimo sutrikimų, palyginti su 2-3 proc, naujagimių, gimusių natūraliu budu po buvusios cezario pjūvio operacijos. Kuo nėštumo laikas ilgesnis, tuo kvėpavimo funkcijos sutrikimų pasitaiko rečiau.

Kartotinė cezario pjūvio operacija būsimo nėštumo metu Placentos pirmeiga, placentos įaugimas kito nėštumo metu. Ši situacija gali baigtis gausiu

kraujavimu ir gimdos pašalinimo operacija. Rizika didėja su kiekviena cezario pjūvio operacija.

Kas atsitiks, jei prasidėjo gimdymas, o yra suplanuota kartotinė cezario pjūvio operacija? 30

Jūs turite gimdyti tokioje ligoninėje, kurioje, prireikus, galima atlikti skubią cezario pjūvio operaciją. Turėtumėte vykti į ligoninę, kai tik, Jūsų manymu, prasideda gimdymo veikla ar nuteka vaisiaus vandenys. Jeigu gimdymas progresuoja arba jeigu nėštumas yra mažiau nei 37 savaitės, gimdymas natūraliu būdu gali būti tinkamesnis už suplanuotą operaciją. Galimus priežiūros variantus bei kilusius klausimus Jūs aptarsite su gydytoju.Kas atsitiks, jei gimdymas neprasideda, nors numatyta gimdyti natūraliu būdu po buvusios cezario pjūvio operacijos?

Jei gimdymas neprasideda iki 41 nėštumo savaitės, galimus priežiūros variantus Jūs aptarsite su gydytoju.

Toliau laukiama savaiminės gimdymo pradžios. Gimdymas sužadinamas. Tai padidina gimdos rando išplonėjimo ir gimdos plyšimo riziką

bei sumažina sėkmingo gimdymo natūraliu būdu tikimybę. Atliekama kartotinė cezario pjūvio operacija.

Daugiau informacijos galite rastiwww.vbac.comwww.childbirthconnection.orgwww.caesarean.org.uk

GIMDYMO SKAUSMO MALŠINIMAS

Prasidėjus gimdymui, skausmas sąrėmių metu juntamas dėl gimdos susitraukimo ir gimdos kaklelio tempimo.

Esant dideliam gimdos kaklelio atsivėrimui ar prasidėjus vaisiaus išstūmimui, skauda dėl dubens organų, makšties, tarpvietės ir išorinių lyties organų plėtimo bei spaudimo.

Progresuojant gimdymui, skausmas stiprėja. Pakartotinai gimdančioms dažniau ir stipriau skauda vaisiaus išstūmimo laikotarpiu. Gimdymo skausmas malšinamas, kai atsiranda reguliarūs, stiprėjantys, skausmingi sąrėmiai

ir skausmo malšinimo pageidauja pati pacientė. Gimdymo skausmo malšinimas gali būti nemedikamentinis ir medikamentinis. Skausmo malšinimo būdai gali būti taikomi atskirai arba derinami tarpusavyje.

Nemedikamentinis gimdymo skausmo malšinimas Psichoprofilaktika ir žinios apie gimdymą. Nusiteikimas gimdyti natūraliai, gimdymo

laiko, jo metu vykstančių pokyčių, gimdymo skausmo mechanizmų ir skausmo malšinimo būdų žinojimas bei artimųjų palaikymas padrąsina bei gerai nuteikia, padeda iškęsti sąrėmių sukeliamą skausmą.

31

Artimųjų dalyvavimas ir pagalba. Jei gimdymo metu dalyvauja gimdyvę palaikantis artimas žmogus – vyras arba partneris, sesuo, draugė, mama ar kitas artimas asmuo, sumažėja skausmo pojūtis, rečiau prireikia medikamentų.

Kvėpavimo pratimai. Taisyklingas kvėpavimas, koncentracija į kvėpavimo procesą sąrėmio metu palengvina skausmo pojūtį. Sąrėmio pradžioje reikia giliai įkvėpti pro nosį ir palengva iškvėpti pro burną, burną laikyti šiek tiek pravirą, po sąrėmio kvėpuoti įprastai. Šį pratimą kartoti kelis kartus. Ritmiškas kvėpavimas padės išsaugoti energiją ir palengvins skausmą.

Judėjimas ir patogiausios kūno padėties paieška. Prasidėjus gimdymui, svarbu ieškoti kuo labiau tinkamos, kuo patogesnės kūnui padėties. Svarbu negulėti ant nugaros, nes sąrėmiai gali tapti skausmingesni ir lėtesni, gimdymas gali užtrukti, didės nuovargis. Kad būtų kuo mažesnis nuovargis, reikia keisti kūno padėtį: pasilenkti atsirėmus prie lovos ar į partnerį, atsiklaupti ant kilimėlio ar pagalvės ir pasilenkti ant lovos ar kamuolio, klūpėti viena sulenkta koja, prisėsti ant kėdės ar kamuolio, vaikščioti, siūbuoti dubenį.

Masažas. Švelniai masažuojant, sušyla oda, organizmas išskiria natūralių skausmą malšinančių medžiagų, teikiančių nusiraminimą. Tinka pilvo apačios ar kryžmens srities masažas sąrėmių metu, o pečių masažas tarp sąrėmių gerai atpalaiduoja, ramina. Masažuojant galima vartoti skausmą ir stresą mažinančio eterinio aliejaus: ramunėlių, bergamočių, greipfrutų, rožių, levandų ar kitokį.

Refleksoterapija. Skausmo pojūtį galima sumažinti stimuliuojant atitinkamus kūno taškus – spaudžiant atitinkamas kūno vietas pirštais ar įduriant į juos akupunktūrines adatas. Tai gali atlikti tik specialius kursus baigęs medikas.

Fizioterapija. Šiluma atpalaiduoja įtemptus raumenis, mažina skausmą. Pavyzdžiui, šiltas kviečių lukštų maišelis tinka šildyti nugarą, pilvo sritį ar kirkšnis. Kviečių lukštų maišelis sušyla per kelias minutes, susiformuoja pagal kūno linijas ir gali išlikti šiltas apie 1 valandą. Vaisiaus išstūmimo laikotarpiu šiltas audinys (pvz., flanelė) gali būti laikomas ant tarpvietės, kol pasirodo naujagimio galva – tai ne tik mažina skausmą, bet ir suteikia šiek tiek privatumo, patogumo. Šiltas vanduo duše ar vonioje sumažina nugaros, pilvo srities skausmus sąrėmių metu. Moterims, kurioms gimdymo metu atliekamos šilto vandens procedūros, mažiau reikia vaistų nuo skausmo, rečiau prireikia regioninio gimdymo skausmo malšinimo.

Muzikos terapija, vizualizacija, kvapų terapija. Mėgstamos muzikos klausymas, dainavimas, patinkančių laidų, vaizdinių žiūrėjimas, knygų skaitymas, užsiėmimas kita mėgstama veikla, malonių kvapų uostymas gali padėti malšinti gimdymo skausmą.

Elektrostimuliacija TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija). Tai toks skausmo malšinimo metodas, kai specialiaisiais elektros impulsais slopinamas ir blokuojamas skausmo signalas. Manoma, kad elektros impulsai trukdo skausmo signalams pasiekti smegenis ir padeda išskirti medžiagas, natūraliai mažinančias skausmą (endorfinus). Šiam metodui taikyti reikalingas specialus aparatas.

Medikamentinis gimdymo skausmo malšinimas Narkotiniai skausmą malšinantys vaistai. Jie švirkščiami į raumenis arba veną. Dėl

galimo naujagimio kvėpavimo centro slopinimo vengiama leisti šių vaistų, likus mažiau kaip 2 valandoms iki naujagimio gimimo.

Inhaliacinė analgezija. Taip apibūdinamas kvėpavimas azoto suboksido ir deguonies mišiniu (linksminančiosiomis dujomis) per specialų kvėpavimo aparatą. Šios dujos malšina skausmą ir migdo, greitai patenka į organizmą ir iš jo išsiskiria, todėl gali būti vartojamos

32

bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, tačiau dažniausiai – gimdos kaklelio atsivėrimo laikotarpio pabaigoje ir vaisiaus išstūmimo laikotarpiu. Malšinant stiprų gimdymo skausmą, inhaliacinė analgezija gali būti ne tokia veiksminga, taip pat netinka skausmą malšinti ilgai.

Regioninis skausmo malšinimas. Šis gimdymo skausmo malšinimo metodas yra pats efektyviausias, skausmą malšina ilgai, nesukelia mieguistumo, neslopina naujagimio kvėpavimo centro.

Regioninio skausmo malšinimo būdaiInfiltracinė nejautra.

Sukeliama prieš kerpant ir siuvant tarpvietę. Skausmą malšinančio vaisto (pvz., lidokaino) sušvirkščiama pasluoksniui į tarpvietės audinius.Laidinis skausmo malšinimas.

Šią procedūrą atlieka akušeris-ginekologas. Vietinio poveikio anestetiko suleidžiama prie atitinkamo nervo prieš kerpant ar siuvant tarpvietę arba prieš naudojant akušerines reples. Dabar nervų blokados sukeliamos labai retai.Epiduralinis skausmo malšinimas.

Tai efektyviausias, bet techniškai sudėtingiausias gimdymo skausmo malšinimo būdas. Šią procedūrą atlieka anesteziologas-reanimatologas. Dažniausiai prieš procedūrą pro į veną įkištą kateterį lašinama specialių tirpalų. Pacientei sėdint ar gulint ant kairiojo šono surietus nugarą, plona adata atliekama infiltracinė nejautra būsimo dūrio vietoje. Vėliau specialia adata dažniausiai tarp juosmens III ir IV arba II ir III slankstelių pasluoksniui praduriami audiniai, raiščiai ir patenkama į epiduralinį tarpą, t. y. kietasis nugaros smegenų dangalas (lot. dura mater) nepraduriamas. Pro adatą prakišamas specialus plonas vamzdelis (kateteris), pro kurį švirkščiama skausmą malšinančių vaistų.

Epiduralinis kateteris kišamas tarp sąrėmių, todėl reikia pasakyti gydytojui anesteziologui-reanimatologui, kada sąrėmis prasideda ir kada baigiasi. Epiduralinio kateterio kišimo metu labai svarbu nedaryti jokių staigių judesių. Jei procedūros metu suskaustų, apie tai reikia pasakyti gydytojui, bet ir tuo atveju nejudėti. Kateteris paliekamas virš kietojo smegenų dangalo (epiduraliniame tarpe), todėl šis skausmo malšinimo būdas vadinamas epiduraliniu.

Procedūra užtrunka apie 15–20 minučių ir dar 10–30 minučių praeina, kol suveikia vaistai.Vaistų nuo skausmo gali būti pakartotinai protarpiais leidžiama pro kateterį arba gali būti

švirkščiama į kateterį nuolat specialia švirkštine pompa. Šis skausmo malšinimo būdas labiausiai tinka, kai gimdymas vyksta natūraliu būdu.Privalumai

Tai yra veiksmingiausias gimdymo skausmo malšinimo būdas gimdant natūraliai. Tinka visais gimdymo laikotarpiais. Gali būti tęsiamas iki gimdymo pabaigos. Jei vartojamos mažos vaistų dozės, gimdyvė gali judėti ir net vaikščioti. Šis skausmo malšinimo būdas neturi įtakos vaisiaus būklei. Jei gimdymo metu skausmas buvo gerai malšinamas, prireikus atlikti cezario pjūvio

operaciją galima padidinti vaistų nuo skausmo dozes į epiduralinį kateterį ir sukelti epiduralinę nejautrą.

Trūkumai Gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas, atsirasti silpnumas. Gali atsirasti niežulys, ypač pilvo srityje. Gali pakilti kūno temperatūra. Suleidus vaistų, gali būti laikinas kojų tirpimas, silpnumas.

33

Gali susilpnėti gimdymo veikla, prireikti medikamentinio gimdymo veiklos skatinimo. Gali užtrukti vaisiaus išstūmimo laikotarpis. Dažniau gali prireikti instrumentinio gimdymo užbaigimo. Dėl netolygaus vaistų pasiskirstymo kartais skausmo malšinimas būna nesimetriškas

abiejose pusėse arba nepakankamas. Vieta nugaros srityje, kur buvo įkištas epiduralinis kateteris, kelias dienas gali būti

skausminga. Pirmomis paromis po gimdymo kartais naujagimis būna vangesnis, todėl kas 3 valandas jį

reikia aktyviai skatinti žįsti.

Spinalinis skausmo malšinimas. Šią procedūrą atlieka anesteziologas-reanimatologas. Specialia plona spinaline adata tarp

juosmens III ir IV arba II ir III slankstelių pasluoksniui praduriami audiniai, raiščiai, epiduralinis tarpas, kietasis smegenų dangalas ir patenkama į nugaros smegenų kanalą. Čia į nugaros smegenų skystį sušvirkščiama skausmą malšinančių vaistų (vietinio poveikio anestetikų ir opioidų) ir adata ištraukiama. Skausmą malšinantis poveikis prasideda per 1 minutę po vaistų suleidimo ir veikia 2–2,5 valandos. Spinalinis skausmo malšinimas suveikia greičiau, techniškai yra paprastesnis ir efektyvesnis negu epiduralinis, tačiau netinka skausmą malšinti ilgai. Spinalinis skausmo malšinimo būdas labiausiai tinka, kai atliekama cezario pjūvio operacija.

Kombinuotasis skausmo malšinimas. Tokią procedūrą, kurios metu naudojamas ir epiduralinis, ir spinalinis skausmo malšinimo

būdas kartu, atlieka anesteziologas-reanimatologas. Procedūra sudėtinga, todėl kombinuotasis skausmo malšinimas atliekamas retai.Gimdymo skausmas.

Vienas didžiausių skausmų, patiriamų moters gyvenime. Nors normalaus gimdymo atveju rekomenduojama vengti bet kokių vaistų, apie 50 proc. gimdančių moterų jaučia stiprų ar beveik nepakeliamą skausmą, kuris gali kenkti moteriai ir jos vaisiui, trikdyti gimdymo eigą. Gimdymo skausmas malšinamas įvairiais būdais. Jų pasirinkimas priklauso nuo akušerinės situacijos gimdymo metu, gimdyvės norų, gydymo įstaigos galimybių, medicinos personalo kvalifikacijos. Gimdant natūraliai dažniausiai švirkščiama opioidų į raumenis ar veną, taikomos linksminančių dujų inhaliacijos su deguonimi arba sukeliamas efektyviausias regioninis epiduralinis skausmo

34

malšinimas. Spinalinis natūralaus gimdymo skausmo malšinimas yra labai veiksmingas, tačiau taikomas retai dėl ribotos veikimo trukmės ir akušerinės situacijos ypatumų. Cezario pjūvio operacijų metu skausmui malšinti labiausiai tinka regioninis spinalinis būdas. Regioniniai gimdymo skausmo malšinimo metodai yra pakankamai veiksmingi, o komplikacijų pasitaiko retai.

GIMDYMO SUŽADINIMAS

Daugumai nėščiųjų sąrėmiai prasideda savaime tarp 37-os ir 42-os nėštumo savaitės. Prieš gimdymą gimdos kaklelis ruošiasi gimdymui — suminkštėja ir sutrumpėja. Tai vadinama gimdos kaklelio brendimu. Prieš sąrėmius ar jų metu savaime plyšta vaisiaus dangalai (t. y. vaisiaus vandenų, kurie supa kūdikį, pūslė) ir nubėga vaisiaus vandenys. Sąrėmių metu gimdos kaklelis išsiplečia (atsiveria ir darosi platesnis), o gimda susitraukia, kad išstumtų kūdikį.Kas yra gimdymo sužadinimas?

Gimdymo sužadinimas – tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai prieš savaiminio gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą. Gimdymas sužadinamas tais atvejais, kai rizika tęsti nėštumą didesnė nei galimos jo užbaigimo komplikacijos.

Pažymėtina, kad sužadintas gimdymas priskiriamas rizikingo gimdymo kategorijai, todėl gimdymo sužadinimo sąlygų aptarimas ir vertinimas ypač svarbus. Siūlydamas dirbtinį gimdymo sužadinimą, gydytojas turi paaiškinti:

kodėl siūlo dirbtinai sužadinti gimdymą; kada, kur ir kaip bus sužadintas gimdymas; galimus pagalbos ir skausmo malšinimo variantus; kitus gimdymo variantus, jei atsisakytumėte gimdyti dirbtinai skatinant sąrėmius; dirbtinai sužadinto gimdymo pavojus ir privalumus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes

bei siūlomus gimdymo sužadinimo būdus; nesėkmingo gimdymo sužadinimo tikimybę ir veiksmus, jei taip nutiktų.

Kada rekomenduojama gimdymą sužadinti?

35

Kai nėštumas užsitęsia ilgiau nei 41 savaitę, nes nėštumui užtrukus iki 42 savaičių ir ilgiau dvigubai padidėja kūdikio žūties rizika, labai padidėja aspiracijos mekonijumi tikimybė.

Prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims (nuteka vaisiaus vandenys, nesant gimdos susitraukimų).

Kai kūdikis gimdoje žūsta. Įtariamas kūdikio būklės blogėjimas, jei nereikia atlikti skubios cezario pjūvio operacijos

(kai kūdikis yra per mažas ar auga nepakankamai, kai blogėja jo kraujotaka ir pan.). Jei yra nėštumo komplikacijų, tokių kaip nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, eklampsija. Sunkios motinos ligos (diabetas, hipertenzija, širdies, plaučių, inkstų ligos). Chorionamnionitas (vaisiaus dangalų uždegimas). Placentos atšoka (jei nereikalingas skubus cezario pjūvis). Kitos priežastys.

Prieš gimdymo sužadinimą gydytojas turi įvertinti nėščiosios ir jos būsimo naujagimio būklę, patikslinti nėštumo dydį, įvertinti gimdos kaklelio subrendimą. Gimdos kaklelio subrendimas vertinamas balais pagal tam tikrą schemą — Bishop skalę. Gimdos kaklelis laikomas subrendusiu, jei balų suma yra šeši ir daugiau. Jei reikalingas gimdymo sužadinimas, o gimdos kaklelis nesubrendęs, rekomenduojama jį brandinti. Gimdos kaklelis brandinamas vaistais prostaglandinais (misoprostoliu ar dinoprostonu), retais atvejais gali būti naudojami specialūs kateteriai. Prostaglandinai įdedami į makštį ar gimdos kaklelį akušerijos skyriaus palatoje. Po prostaglandinų įdėjimo rekomenduojama 30 min. pagulėti. Kartais prostaglandinai skiriami kaip geriamosios tabletės ar tirpalas. Po medikamentų pavartojimo būtina stebėti vaisiaus širdies veiklą. Kada negalima sužadinti gimdymo?

Gimdymo sužadinti negalima, jei yra: centrinė placentos pirmeiga ir vasa praevia (situacija, kai vaisių maitinančios kraujagyslės

dengia vidinę gimdos kaklelio dalį); skersinė vaisiaus padėtis; iškritusi virkštelė; randas gimdoje po klasikinio cezario pjūvio ar po ≥ 2 cezario pjūvio operacijų; kitokia situacija, kada gimdymo sužadinimas aptariamas individualiai.

Kokia gimdymo sužadinimo rizika ir nauda?Dažniausiai gimdymą rekomenduojama sužadinti, jei nėštumas tęsiasi ilgiau nei 41 savaitę.

Gimdymo sužadinimo tikslas — išvengti užsitęsusio nėštumo komplikacijų. Kita priežastis, dėl kurios dažniausiai siūlomas gimdymo sužadinimas, — prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys.

Užsitęsęs nėštumas susijęs su didesne komplikacijų rizika motinai ir vaisiui ar naujagimiui: dažniau atliekamos skubios cezario pjūvio operacijos, dažniau būna gimdymo veiklos sutrikimų, kraujavimas ar infekcija po gimdymo. Naujagimiams dažniau sutrinka kvėpavimas, į plaučius patenka mekonijaus. Praėjus gimdymo terminui, aktyvėja vaisiaus žarnų judesiai ir kūdikis gali išsituštinti mekonijumi, todėl rizika, kad būsimas naujagimis įkvėps vandenų, suterštų mekonijumi, išauga. Mekonijumi suteršti vandenys, patekę į plaučius, gali sukelti kvėpavimo sutrikimų naujagimiui.

Prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims savaiminės gimdymo veiklos laukimas yra susijęs su didesniu infekcinių komplikacijų, pogimdyminio karščiavimo skaičiumi bei ilgesniu motinų buvimu ligoninėje, o naujagimiams – ilgesniu gydymu intensyviosios terapijos skyriuje.Kaip yra sužadinamas gimdymas?

Gimdymas gali būti sužadinamas keliais būdais. Atsižvelgus į Jūsų būklę, gali būti

36

taikoma viena ar visos toliau aprašytos procedūros. Visoms išvardytoms procedūroms būtinas nėščiosios sutikimas.Vaisiaus dangalų atskyrimas .

Tai nėra gimdymo sužadinimo būdas, tačiau šis veiksmas padidina tikimybę, kad gimdymas prasidės savaime ir tikrojo gimdymo sužadinimo nereikės. Gydytojas ar akušeris apžiūros metu įterpia pirštą į gimdos kaklelį ir atskiria vaisiaus dangalus nuo gimdos kaklelio. Tai gali sukelti skausmą ir diskomfortą moteriai ar negausų kraujavimą. Ši procedūra nekenkia kūdikiui ir nedidina infekcijos pavojaus. Gimdymo sužadinimas prostaglandinais.

Prostaglandinai — tai vaistai, kurie padeda sužadinti gimdymą, skatindami gimdos kaklelio minkštėjimą ir trumpėjimą (kitaip tariant, brandina gimdos kaklelį). Veikiant šiems preparatams, gimdos kaklelis prasiveria, gali prasidėti sąrėmiai. Prostaglandinų skiriama ligoninėje. Šiuo metu Lietuvoje gimdymui sužadinti dažniausiai vartojami neregistruoti prostaglandinai (misoprostolis), kurių vartojimą reglamentuoja Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Jiems vartoti reikalingas pasirašytinis nėščiosios sutikimas.Vaisiaus vandenų pūslės suardymas (amniotomja).

Jei vaisiaus vandenys nenutekėjo savaime, vandenų pūslė gali būti dirbtinai praplėšiama. Makšties apžiūros metu akušeris arba gydytojas suardo vandenų pūslę aplink vaisiaus galvą, kad nutekėtų priekiniai vaisiaus vandenys ir galva įsiremtų į gimdos kaklelį. Tokiu būdu skatinami gimdos susitraukimai. Kai kuriais atvejais amniotomija gali būti rizikinga, pvz., kai vaisiaus galva yra aukštai virš dubens įeigos ar yra daug vaisiaus vandenų, amniotomijos metu gali iškristi virkštelė. Vasa praevia atveju amniotomija gali sukelti kūdikio nukraujavimą ir žūtį. Prieš amniotomiją svarbu įvertinti procedūros atlikimo sąlygas, kad būtų maksimaliai užtikrintas jos saugumas. Oksitocino infuzija.

Oksitocinas — tai sąrėmius skatinantis vaistas. Jį galima vartoti sąrėmiams dar neprasidėjus arba sąrėmiams prasidėjus, bet nestiprėjant. Šis vaistas gali būti skiriamas net ir tuo atveju, jei jau buvo bandoma sužadinti gimdymą anksčiau minėtais būdais. Oksitocino dozė lėtai didinama, kol prasideda reguliarūs sąrėmiai (po 3‒4 kas 10 minučių). Tokiu būdu sukelti sąrėmiai yra analogiški savaiminio gimdymo metu prasidėjusiems sąrėmiams. Sužadinant gimdymą tokiu būdu, svarbu nuolat stebėti būsimo naujagimio širdies veiklą. Kateteriai gimdymui sužadinti (pvz., Foley kateteris).

Labai retai naudojama gimdos kaklelio brandinimo priemonė, kai neveiksmingi ar neskirtini prostaglandinai arba yra buvusi cezaro pjūvio operacija. Kokios galimos gimdymo sužadinimo komplikacijos?

Gimdos perstimuliavimas. Tai dažnesni, nei įprasta, gimdos susitraukimai. Padidėjęs spaudimas gimdos viduje gali pabloginti moters ar kūdikio būklę. Tokiu atveju būsimo naujagimio būklė bus atidžiai stebima, nutraukiamas gimdymą sužadinančio preparato vartojimas, skiriama vaistų, kurie retina sąrėmius.

Nepavykęs gimdymo sužadinimas. Gimdymo sužadinimas laikomas nepavykusiu, jei lašinant didžiausias oksitocino dozes po vaisiaus vandenų pūslės suardymo per 12 stimuliavimo valandų neatsiranda aktyvios gimdymo fazės požymių (gimdos susitraukimai neefektyvūs, nesiveria gimdos kaklelis). Jei gimdymo sužadinti nepavyko, gydytojas turi įvertinti moters ir kūdikio būklę bei aptarti klinikinę situaciją su paciente. Aptariama pakartotinio gimdymo sužadinimo ar cezario pjūvio operacijos galimybė.

37

Virkštelės iškritimas.Virkštelės iškritimo rizika padidėja atliekant amniotomiją. Tai grėsminga komplikacija,dėl kurios kūdikis gali žūti. Jei nuleidžiant vaisiaus vandenis iškrenta virkštelė, atliekama skubi cezario pjūvio operacija. Komplikacija galima ir tuo atveju, kai vaisiaus vandenys nuteka savaime.

Vasa praevia plyšimas. Ši komplikacija dažnai lemia kūdikio nukraujavimą ir mirtį. Tai ypač reta klinikinė situacija, galinti įvykti amniotomijos metu, todėl būtina įvertinti procedūros atlikimo sąlygas. Pažymėtina, kad vasa praevia plyšimas galimas ir savaiminio vaisiaus vandenų nutekėjimo atveju.

Gimdos plyšimas.Gimdos plyšimas gimdymo sužadinimo metu pasitaiko labai retai. Plyšus gimdai gresia pavojus gimdyvės ir kūdikio gyvybei. Operuojant moterį dėl gimdymo metu plyšusios gimdos ne visada pavyksta gimdą susiūti, kai kada tenka ją pašalinti. Įtarus, kad gimda gali plyšti, atliekama skubi cezario pjūvio operacija. Komplikacija galima ir tuo atveju, kai gimdymas vyksta savaime, be gimdymą sužadinančių vaistų.

Kitos komplikacijos. Sužadinant gimdymą didesnė gausesnio pogimdyminio kraujavimo, infekcijos rizika.

Kokios skausmo lengvinimo galimybės?Sužadintas gimdymas dažnai yra skausmingesnis nei prasidėjęs savaime. Sužadinant

gimdymą siūlomi visi gimdymo skausmo malšinimo būdai kaip ir savaiminio gimdymo metu Gimdymo sužadinimas – tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai prieš savaiminio gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą. Gimdymas sužadinamas tais atvejais, kai rizika tęsti nėštumą didesnė nei galimos jo užbaigimo komplikacijos. Gimdymo sužadinimui taikant mokslo įrodymais pagrįstus metodus, maksimaliai užtikrinamas gimdyvės bei jos būsimo naujagimio saugumas.

GIMDOS KAKLELIO VĖŽYS IR NĖŠTUMAS

Gimdos kaklelio vėžys– antra pagal dažnumą (po krūties vėžio) moterų onkologinė liga. Tai viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi. Mirštamumo nuo onkologinių ligų priežasčių struktūroje gimdos kaklelio vėžys užima trečiąją vietą. Pasaulyje kas dvi minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris, kasmet ši liga pasiglemžia apie 270000 gyvybių. Nepaisant diegiamų profilaktikos programų, gimdos kaklelio vėžys išlieka didele medicinine problema tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Lietuva pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Siekiant sumažinti sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų, Lietuvoje nuo 2004–ųjų metų vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Programa skirta 25-60 metų moterų gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Programoje numatytos priemonės (tokios kaip citologinio tepinėlio paėmimas bei rezultatų vertinimas, gimdos kaklelio biopsija bei jos vertinimas) taikomos vieną kartą per trejus metus.

Dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu serga 45-55 metų amžiaus moterys, tačiau didesnė rizika susirgti šia liga yra nuo 30 metų amžiaus. Priežastys ir rizikos veiksniai

90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų aptinkama žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Iš gausių žmogaus papilomos viruso rūšių keletas viruso tipų susiję su ląstelių pokyčiais, dėl kurių atsiranda gimdos kaklelio vėžys. Ši infekcija dažniausiai perduodama lytiniu keliu, tačiau gali plisti ir bet kokio odos kontakto būdu. Dažna seksualinių partnerių kaita didina gimdos kaklelio vėžio riziką.

Kai kuriais atvejais žmogaus organizmo imuninė sistema sunaikina ŽPV infekciją, kitu atveju ji gali sukelti piktybinių pokyčių gimdos kaklelio epitelio ląstelėse. Negydomi šie pakitimai

38

progresuoja į gimdos kaklelio vėžį.Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai:

Seksualinis aktyvumas (moterys, neturėjusios lytinių santykių, gimdos kaklelio vėžiu serga ypač retai);

Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia (lytiškai aktyvios paauglės dažniau suserga gimdos kaklelio vėžiu);

Lytinių partnerių kaita ar kontaktas su partneriu, turinčiu daug lytinių partnerių (lytinių partnerių kaita didina lytiškai plintančių infekcinių ligų riziką);

Rūkymas; Susilpnėjusi imuninė sistema.

Gimdos kaklelio vėžio simptomai Ankstyvosios gimdos kaklelio vėžio stadijos gali būti besimptomės. Ankstyviausi požymiai –

kraujingos išskyros iš makšties, necikliniai kraujavimai, kraujavimas po lytinių santykių. Ligai progresavus gali varginti skausmai apatinėje pilvo dalyje, šlapinimosi problemos, kojų tinimas. Jei vėžys išplinta į gretimus organus, gali sutrikti jų funkcija, pvz., gali atsirasti šlapimo pūslės dirginimas, dėl auglio, kuris pradeda spausti stambiąsias venas, sutrinka kojų kraujotaka. Gimdos kaklelio vėžys nėštumo metu

Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš dažniausių piktybinių navikų nėštumo metu. Suserga 1-10 moterų iš 10000 nėščiųjų. Apie pusė šių atvejų diagnozuojama nėštumo metu, kita pusė - per 12 mėnesių po gimdymo. 3 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuojama nėščioms moterims, 5-8 proc. nėščiųjų randama viduląstelinių ikivėžinių gimdos kaklelio epitelio pakitimų. Diagnostika

Nėščiosioms diagnozę nustatyti dažnai vėluojama, nes kai kurie vėžio simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, skausmas pilvo apačioje arba kraujavimas (kraujingos išskyros) iš makšties, yra nespecifiniai ir gali būti kitos su nėštumu susijusios patologinės būklės metu. Kita vertus, nėštumas kartais pagreitina vėžio diagnostiką, nes nėščiosios linkusios labiau rūpintis savo sveikata.

Gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis (PAP testas), kuris dažnai atliekamas nėštumo pradžioje, yra pagrindinis diagnostikos metodas, padedantis įtarti, kad gali būti gimdos kaklelio vėžys. PAP testas atliekamas specialiu šepetėliu. Nuo gimdos kaklelio makštinės dalies paviršiaus ir kanalo paimtos ląstelės tepamos ant objektinio stiklelio, fiksuojamos ir tiriamos gydytojo patologo. Galima tyrimui paimtas ląsteles išsiųsti tyrimui skirtoje skystoje terpėje. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas tada, jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas (25 metų ir vyresnėms moterims), jei ne nėštumo metu atliktu tyrimu buvo aptikta patologinių pokyčių, jei apžiūrimas gimdos kaklelis atrodo pakitęs. PAP testo atlikimas nėštumo metu yra saugus (žr. 1 pav.).

Radus pakitimų PAP teste, atliekama kolposkopija. Tai tyrimas, kurio metu specialiu prietaisu (binokuliniu mikroskopu) apžiūrima gimdos kaklelis ir makštis. Tokiu būdu matomas vaizdas padidinamas nuo 10 iki 40 kartų ir galima geriau apžiūrėti pakitusią gleivinę. Atlikti kolposkopiją po 18-20 nėštumo savaitės techniškai sudėtinga. Kolposkopijos tikslas – rasti PAP tyrimo metu nustatytų atipinių ląstelių vietas ir įvertinti pažeistą gimdos kaklelio paviršiaus plotą. Iš pakitusių gimdos kaklelio audinių galima paimti mažų audinio gabalėlių tyrimui, t.y. atlikti taškinę biopsiją. Biopsinės medžiagos histologinis tyrimas patvirtina arba paneigia gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Įrodyta, kad biopsija nėštumo metu yra saugi ir tiksli diagnostinė procedūra. Tyrimas komplikacijų sukelia labai retai – kraujavimo rizika yra tik 3 proc., persileidimo rizika nedidėja. Gimdos kaklelio kanalas dėl vaisiaus dangalų pažeidimo rizikos vėžio diagnostikai nėštumo metu negrandomas.

39

Aptikus gimdos kaklelio vėžį, tikslinamas jo išplitimas, nustatoma stadija. Atsižvelgus į klinikinę situaciją, atliekamas pilvo ultragarsinis tyrimas, cistoskopija (šlapimo pūslės ertmės vertinimas specialiu optiniu prietaisu), rektoromanoskopija (tiesiosios žarnos ertmės apžiūra). Kai kuriais atvejais proceso išplitimas tikslinamas branduolių magnetinio rezonanso ir plaučių rentgenologiniu tyrimais. Visi minėti tyrimai yra saugūs.

Gimdos kaklelio vėžys turi I, II, III ir IV stadijas. Ligos stadiją lemia naviko invazija į gimdos kaklelį bei išplitimas į kitus organus. Gydymas

Gimdos kaklelio vėžio gydymas nėštumo metu priklauso nuo: nėštumo trukmės; vėžio tipo; gimdos kaklelio vietos, kurioje yra vėžys; vėžio išplitimo bei stadijos; moters amžiaus; moters noro tęsti nėštumą.

Šiuo metu manoma, kad nėštumas neturi esminės įtakos gimdos kaklelio vėžio eigai. Kai kurių autorių duomenimis, gydymo atidėjimas iki laikotarpio po gimdymo gali būti santykinai saugus (pvz., kai navikas diagnozuojamas antrojo nėštumo trečdalio pabaigoje ar trečiojo pradžioje ir kai aptinkamas auglys nedidelis (<2 cm) bei nėra metastazių sritiniuose limfmazgiuose), tačiau galutinai pagrįsti gydymo atidėjimo saugumą duomenų nepakanka. Visais atvejais, numatant gydymo taktiką, vertinamas rizikos ir naudos santykis nėščiajai ir vaisiui. Pagrindiniai gydymo taktikos aspektai aptariami su moterimi bei jos šeimos nariais. Jei pacientė pageidauja tęsti nėštumą, siekiama optimalaus moters ir būsimo naujagimio saugumo. Nėščiosios, sergančios gimdos kaklelio vėžiu, priežiūra individualizuojama, taktiką aptaria įvairūs specialistai (akušeriai-ginekologai, onkologai, spindulinės terapijos specialistai, neonatologai ir kt.).

Jei moteris serga invaziniu gimdos kaklelio vėžiu, nėštumas dažniausiai užbaigiamas cezario pjūvio operacija. Prieš operaciją aptariamas gimdos pašalinimo tikslingumas ir galimybė.

Gimdos kaklelio vėžys nėštumo metu gydomas chirurginiu būdu, chemoterapija ir išskirtiniais atvejais spinduline terapija.Chirurginis gydymas .

Jei moteris nori tęsti nėštumą, operuojamas tik ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys. Labiausiai tausojanti operacija nėštumo metu yra gimdos kaklelio konizacija. Šios operacijos metu iš gimdos kaklelio pašalinamas navikas ir aplinkiniai audiniai. Metodas yra palyginti saugus nėščiajai ir vaisiui. Optimalus laikas - 14-20 nėštumo savaitės, vėliau šią operaciją atlikti techniškai sudėtinga ir mažiau saugu. Jei gimdos kaklelio konizaciją reikia atlikti vėliau nei 22 nėštumo savaitę, ji atidedama po gimdymo. Dažniausios gimdos kaklelio konizacijos komplikacijos - kraujavimas, persileidimas, priešlaikinis gimdymas, infekcija. Bendras pooperacinių komplikacijų dažnis yra 25 proc. Jeigu yra gilesnė naviko invazija, gali būti svarstoma didesnės gimdos kaklelio dalies pašalinimo (trachelektomijos) ir laparoskopinio limfmazgių pašalinimo galimybė, tačiau šią operaciją gana saugiai nėščiajai ir vaisiui galima atlikti tik pirmoje nėštumo pusėje. Jei operuojama nėštumo pabaigoje, pirmiausiai cezario pjūvio operacijos pagalba užgimsta naujagimis, ir, tęsiant operaciją, šalinamas gimdos kaklelis arba visa gimda.Chemoterapija .

Tai gydymas specialiais priešvėžiniais (citotoksiniais) vaistais, siekiant sunaikinti greitai besidauginančias vėžines ląsteles. Po chemoterapinio gydymo sumažėja vėžinių ląstelių skaičius, sustabdomas jų augimas ir plitimo greitis. Chemoterapija neskiriama pirmaisiais trimis nėštumo

40

mėnesiais. Tuo metu intensyviai vyksta vaisiaus organų formavimasis, todėl priešvėžiniai vaistai gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi, sukelti apsigimimų, žūtį gimdoje ar persileidimą. Kai kuriuos priešvėžinius vaistus yra santykinai saugu vartoti antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliais. Šiuo laikotarpiu jie beveik nedidina vaisiaus apsigimimų ar žūties rizikos, tačiau gali sukelti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, lemti mažą naujagimio svorį. Chemoterapija neturėtų būti atliekama po 35-osios nėštumo savaitės ar likus trims savaitėms iki gimdymo, nes dėl poveikio kraujo gamybos ląstelėms išauga mažakraujystės, kraujavimo bei infekcijos rizika, padidėja infekcijos sukeltų komplikacijų bei mirties tikimybė naujagimiams. Nutraukus chemoterapiją bent trims savaitėms, kraujo ląstelių gamyba atsinaujina, ir komplikacijų tikimybė sumažėja.Spindulinis gydymas .

Tai didelės energijos rentgeno spindulių arba kitų radioaktyvių dalelių naudojimas siekiant sunaikinti vėžines ląsteles. Gimdos kaklelio vėžio spindulinės terapijos dozė yra mirtinai pavojinga vaisiui, todėl šis gydymas taikomas išimtinais atvejais, kai liga nustatyta ankstyvame nėštume ir gydymo atidėjimas negalimas dėl grėsmės moters gyvybei.Maitinimas krūtimi sergant gimdos kaklelio vėžiu

Dauguma chemoterapinių, hormoninių bei biologinių medikamentų patenka į motinos pieną ir kūdikio organizmą, todėl žindyti, vartojant priešvėžinių vaistų ar iškart po gydymo jais, negalima. Priklausomai nuo konkrečių vartojamų preparatų bei jų pasišalinimo iš moters organizmo trukmės žindymą galima atnaujinti po kelių savaičių ar mėnesių.

1 pav. PAP tepinėlio ėmimas

41

2 pav. Gimdos kaklelio konizacija (kūginė biopsija).

Gimdos kaklelio vėžys nėštumo metu – sudėtinga medicininė problema, kurios sėkmingam sprendimui reikalingas glaudus akušerių-ginekologų, onkologų, neonatologų, radiologų bei kitų sričių specialistų bendradarbiavimas. Gimdos kaklelio vėžiu sergančios nėščiosios turi būti konsultuojamos ir gydomos trečiojo lygio perinatologijos centruose, kuriuose gali konsultuoti įvairūs specialistai. Individualizuota gimdos kaklelio vėžiu sergančios nėščiosios priežiūra padeda užtikrinti maksimalų pacientės ir jos būsimo naujagimio saugumą.

KRŪTIES VĖŽYS IR NĖŠTUMAS

Krūties vėžys – tai piktybinis navikas, kuris, pakitus krūties liaukų ar latakėlių ląstelėms, atsiranda krūtyje, vėliau plinta lokaliai, limfmazgiais, ir dažnai išplinta į kitus organus. Tai dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir pasaulyje bei pagrindinė 35–55 metų moterų mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1300 krūties vėžio atvejų. Dauguma jų – atsitiktiniai, tačiau iki 10 proc. yra paveldimi. Iki 80 metų bet kuri moteris turi apie 10 proc. tikimybę susirgti krūties vėžiu.

Krūties vėžys –dažniausiai diagnozuojama piktybinė liga nėštumo metu.Literatūros duomenimis, krūties vėžys nustatomas nuo 1 iki 3 atvejų iš 3000–10000 nėščiųjų. Moterims, kurioms krūties vėžys yra diagnozuojamas iki 30 m., 10–20 proc. atvejų nustatomas nėštumo, laktacijos metu ar pirmaisiais metais po gimdymo. Jis vadinamas su nėštumu susijusiu krūties vėžiu. Pats nėštumas ar laktacija neblogina ligos eigos ir išgyvenimo prognozės, tačiau apsunkina ankstyvą diagnostiką, todėl dažnai yra nustatomos išplitusio vėžio formos. Pagrindinės problemos sergant krūties vėžiu nėštumo metu:

vėlyva diagnostika;42

diagnostinių tyrimų parinkimas; operacinio gydymo pavojai; spindulinio gydymo sukeliami pažeidimai vaisiui; gydymo cheminiais preparatais pasekmės vaisiui, moters vaisingumui.

Riziką susirgti krūties vėžiu didinantys veiksniai: amžius (dažniau serga vyresnės nei 50 metų moterys); buvęs vienos krūties vėžys; gerybiniai krūties navikai; pakeičiamoji hormonų terapija (ilgiau nei 5 metus); sudėtinių hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas (ilgiau nei 10 metų); ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė; negimdžiusios moterys; nemaitinimas krūtimi; antsvoris; alkoholio ir tabako vartojimas; paveldimumas (krūties vėžio paveldėjimas siejamas su pakitusiais BRCA1 ir BRCA2

genais); aplinkos poveikis (pvz., anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje).

SimptomaiNėštumo ir laktacijos metu dėl hormonų poveikio krūtų liaukinis audinys išveša (hipertrofuoja),

krūtys padidėja, tampa standesnės, jautresnės, liaukos gali būti apčiuopiamos tarsi mazgeliai. Visi šie normalūs pakitimai lemia, jog moterys ne iš karto pastebi ligos simptomus ar atkreipia dėmesį į juos, vėliau kreipiasi į gydytojus. Taip pat šie pakitimai apsunkina krūtų tyrimą ir diagnostinių tyrimų rezultatų supratimą: tyrimų duomenimis, su nėštumu susijusio krūties vėžio diagnostika dažnai vėluoja dviem mėnesiais ar net ilgiau, todėl padidėja onkologinio proceso plitimas į limfmazgius 1–2 proc.

Ankstyvosios stadijos krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Kartais gali būti krūties formos ar simetrijos pokyčių, pokyčių aplink spenelį, spenelio įsitraukimas į vidų, kraujingų išskyrų iš spenelio, galima užčiuopti padidėjusius pažasties limfmazgius, sukietėjimus. Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, tačiau jam atsiradus reikėtų pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.

Maitinančioms moterims pirmasis simptomas gali būti kūdikio nenoras žįsti pažeistą krūtį. Požymiai, įspėjantys, jog krūtis nedelsiant reikėtų tirti:

krūtyje darinys, kuris neišnyksta ilgiau nei 2savaites (tai pagrindinis krūties vėžio simptomas);

krūtų paburkimas arba sunykimas (atrofija); krūties sustandėjimas, jautrumas; krūtų skausmas (jis dažnai ūminis, pulsuojantis); kraujingos išskyros iš spenelių, kraujavimas; pasikartojantis mastitas (krūtų audinio uždegimas); spenelių formos, spalvos pakitimas; pažasties limfmazgių patinimas.

Krūtų vėžio diagnostika ir stadijos nustatymasKrūtyje atsiradus dariniui, išliekančiam ilgiau nei dvi savaites, ar kitokių įspėjamųjų simptomų,

reikia atlikti smulkesnį krūtų tyrimą. Tirti dažniausiai pradedama ultragarsu .

43

Tai saugus tyrimas vaisiui, nes nėra jonizuojančiosios spinduliuotės. Tyrimo metu galima nustatyti cistas (skysčio pilnus darinius) ar sustandėjusius darinius krūtyje ir nuspręsti, ar reikalingas išsamesnis tyrimas. Tačiau diagnozei patvirtinti jo nepakanka. Mamografija .

Tai krūtų tyrimas rentgeno spinduliais. Tyrimo metu galima nustatyti navikinius darinius, jų išplitimą krūties bei aplinkiniuose audiniuose. Tai pakankamai tikslus ir specifinis tyrimas, netgi jei yra nėštumo sukeltų krūties audinio pokyčių. Šis tyrimas nėštumo metu yra saugus, kadangi radiacijos dozė yra minimali, spinduliai koncentruoti į krūtinės sritį ir dauguma jų nepasiekia vaisiaus. Taip pat naudojamas apsauginis pilvo skydas, kuris visiškai sumažina vaisiaus apšvitos riziką. Krūtų branduolių magnetinio rezonanso tyrimas (BMR).

Tai papildomas tyrimas, kurį galima atlikti, jei diagnozė neaiški ar procesas išplitęs. Šio tyrimo metu nenaudojama jonizuojančiosios spinduliuotės ir jis yra saugus nėštumo metu, tačiau nerekomenduojamas pirmuoju nėštumo laikotarpiu, kadangi nėra atlikta pakankamai klinikinių tyrimų, įrodančių jo saugumą šiuo nėštumo laikotarpiu. BMR tyrimą galima atlikti antruoju bei trečiuoju laikotarpiu, tačiau reikėtų vengti kontrastinių medžiagų vartojimo, kadangi nėra nustatytas jų poveikis ir saugumas vaisiui. Krūties audinio biopsija .

Prieš gydymą būtina nustatyti, ar navikas piktybinis, kokia jo morfologinė forma. Šie požymiai nustatomi naviko audinį arba jo ląsteles tiriant mikroskopu. Nedidelio audinio gabalėlio iš naviko arba jo ląstelių paėmimas mikroskopiniam tyrimui vadinamas biopsija. Priklausomai nuo to, ar navikas yra arti kūno paviršiaus ir lengvai pasiekiamas, ar yra giliai, biopsija gali būti atliekama vietinės ar bendrosios nejautros sąlygomis. Šie tyrimai, netgi sukėlus bendrąją nejautrą, yra saugūs vaisiui ir būtini diagnozei nustatyti bei tolesniam gydymo planui sudaryti.

Diagnozavus krūties vėžį, atliekami išsamesni vėžio ląstelių tyrimai. Kai kurių krūties vėžio tipų ląstelės turi receptorių, sąveikaujančių su moteriškaisiais hormonais estrogenais ir progesteronu. Ši sąveika skatina krūties vėžio progresavimą. Taip pat tiriama, ar yra HER2 receptorius. HER2 receptorius – tai baltymas, kurio kartais būna ant krūties vėžio ląstelių paviršiaus. HER2 teigiami krūties piktybiniai navikai auga gerokai greičiau, ligos eiga agresyvesnė nei HER2 neigiamų. Žinoti, ar krūties vėžys turi hormonų, ar HER2 receptorių, labai svarbu, nes nuo to priklauso gydymo taktika.Stadijos nustatymas

Prognozuojant ligos eigą bei parenkant krūties vėžio gydymo taktiką, vienas iš svarbių etapų yra krūties vėžio stadijos nustatymas. Tai ypač svarbu nėštumo ar laktacijos metu, nes dažnai diagnozuojamas jau išplitęs krūties vėžys. Stadijos nustatymo metu yra vertinamas naviko dydis, jo išplitimas į aplinkinius audinius, limfmazgius bei kitus organus (metastazės). Tam atliekami papildomi tyrimai. Tačiau jeigu nėra jokių papildomų simptomų ar nustatyta ankstyva naviko stadija, plaučių, kaulų, kepenų, smegenų tyrimas dėl metastazių nėra būtinas. Sprendimas apie papildomus tyrimus priimamas individualiai.Krūtinės ląstos rentgenograma.

Plaučiai yra viena dažniausių krūties vėžio plitimo vietų. Šio tyrimo, kaip ir mamografijos, metu, naudojamas pilvo skydas, todėl tyrimas yra saugus nėštumo metu. Jonizuojančioji spinduliuotė, tenkanti vaisiui, yra minimali. Pilvo organų ultragarsinis tyrimas .

Šio tyrimo metu nustatoma, ar nėra metastazių kepenyse.

44

Jeigu kyla įtarimų dėl naviko išplitimo į smegenis, gali būti atliekamas galvos BMR tyrimas. Jeigu atsiranda kaulų, nugaros skausmų ir reikia nustatyti, ar yra metastazių kauluose, atliekamas kaulų rentgeno tyrimas ar kaulų BMR tyrimas. Kaulų scintigrafija ir kompiuterinės t omografijos (KT) tyrimai, kurie paprastai atliekami metastazėms kauluose nustatyti, nėštumo metu neatliekami. Priežastis – didelis jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis ir vaisiaus pažeidimo rizika. Limfmazgių tyrimas .

Jeigu yra padidėjusių limfmazgių, galima atlikti jų biopsiją sukėlus vietinę nejautrą. Jeigu atliekama naviko šalinimo operacija, dažnai kartu išimami ir greta esantys limfmazgiai, kad juos būtų galima gerai ištirti. Navikinių ląstelių išplitimo į limfmazgius tyrimas yra svarbus nustatant stadiją bei sudarant gydymo planą.Gydymas

Krūties vėžio gydymo tikslas yra pašalinti vėžį iš tos srities, kur jis susiformavo, ir sustabdyti jo plitimą į kitus audinius. Nėštumas negali būti gydymo atidėjimo priežastis, tačiau kiekvienu atveju gydymo taktika parenkama individualiai. Jei priklausomai nuo vėžio tipo ir stadijos moterį nedelsiant reikia gydyti hormonais, cheminiais preparatais ar rentgeno spinduliais ankstyvo nėštumo metu, gali būti siūlomas nėštumo nutraukimas, kadangi vaisiaus pažeidimo rizika yra labai didelė. Apsisprendimas dėl nėštumo tęsimo ar nutraukimo turėtų remtis krūties vėžio stadija ir prognoze, gydymo galimybėmis bei poveikiu vaisingumui, moters galimybe rūpintis naujagimiu ir noru prisiimti toksinio poveikio vaisiui riziką, kurią gali sukelti gydymas.

Krūties vėžio gydymas nėštumo metu susijęs su daugeliu veiksnių: krūties vėžio stadija ir diferenciacijos laipsniu; moters amžiumi; naviko dydžiu; buvimu hormonų, tokių kaip estrogenai ir progesteronas, receptorių bei HER2 receptorių; nėštumo laiku nustatant diagnozę ir planuojamu gimdymo terminu; moters pageidavimu.

Chirurginis gydymas. Dažniausiai krūties vėžio gydymas pradedamas krūties operacija, t. y. chirurginiu būdu

pašalinant piktybinį naviką. Operacija nėštumo metu yra pakankamai saugus gydymo būdas ir nesukelia didesnės rizikos vaisiui. Jeigu nėštumo laikas ilgesnis, gydytojas gali nuspręsti iš pradžių subrandinti vaisiaus plaučius, jeigu operacijos metu ar po jos atsirastų priešlaikinio gimdymo rizika.

Operacijos būdas pasirenkamas atsižvelgiant į naviko dydį, jo lokalizaciją ir ligos stadiją. Yra kelios chirurginio gydymo galimybės:Krūtį tausojanti operacija.

Šios operacijos metu pašalinamas navikas kartu su tam tikru aplinkinių audinių kiekiu. Stengiamasi pašalinti kuo mažiau sveiko audinio. Krūtį tausojanti operacija gali būti atliekama nustačius ankstyvos stadijos krūties vėžį.Visiškas krūties pašalinimas, arba mastektomija .

Jei navikas yra didelis arba vėžinės ląstelės randamos įvairiose krūties vietose, tuomet reikia šalinti visą krūtį. Taip pat ši operacija gali būti atliekama vietoj krūtį tausojančios operacijos tam, kad būtų galima išvengti gydymo spinduliais, kuris yra dažnai reikalingas po krūtį tausojančių operacijų.

45

Atliekant bet kokią krūties vėžio operaciją paprastai pašalinami ir pažasties limfmazgiai. Limfmazgių pašalinimas yra būtinas, siekiant įsitikinti, ar krūties vėžys neišplito už krūties ribų, bei numatant tinkamiausią tolesnę gydymo taktiką.

Krūties atkūrimo operacijos turėtų būti atidedamos ir atliekamos po gimdymo, kad būtų išvengta rizikos vaisiui dėl ilgo anestezijos laiko ir kad būtų galima kuo tiksliau atkurti krūtų simetriją.

Priklausomai nuo krūties vėžio stadijos po operacijos gali būti taikomas papildomas gydymas (chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija), kurio tikslas – neleisti vėžiui sugrįžti ar išplisti (metastazuoti) į kitus organus. Toks gydymas yra vadinamas adjuvantiniu gydymu ir kai kuriais atvejais turi būti atliekamas po gimdymo. Spindulinis gydymas (radioterapija).

Šis gydymas dažnai taikomas po krūtį tausojančių operacijų, norint sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką ir sunaikinti galimai likusias vėžines ląsteles. Kartais švitinimas yra atliekamas iki operacijos. Taip siekiama sumažinti naviką, kad jį būtų galima pašalinti chirurginiu būdu. Taip pat radioterapija yra naudojama metastazėms gydyti, pavyzdžiui, naikinant metastazes kauluose. Didelis jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis gali pažeisti vaisių bet kuriuo nėštumo metu, todėl šis gydymo metodas nėštumo metu netinkamas ir netaikomas. Jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti persileidimą, vaisiaus apsigimimus, jo augimo sulėtėjimą ar didinti vėžinių ligų riziką vaikystėje. Nėščioji gali pasirinkti krūtį tausojančią operaciją, o radioterapiją atidėti iki naujagimio gimimo, tačiau tokiu atveju gali kilti vėžio atsinaujinimo grėsmė. Jei krūties vėžys nustatomas trečiuoju nėštumo laikotarpiu, spindulinis gydymas po naujagimio gimimo neturi būti uždelstas. Kita galimybė po krūtį tausojančios operacijos yra adjuvantinės chemoterapijos taikymas iki nėštumo pabaigos. Tokiu atveju spindulinis gydymas pradedamas gimus naujagimiui. Kiekvienu atveju gydymo taktika numatoma individualiai. Kai nėštumas pakankamai ilgas ir vaisiaus plaučiai brandūs, gali būti svarstoma priešlaikinio gimdymo sužadinimo galimybė, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti reikiamą gydymą. Spindulinė terapija nėštumo metu gali būti taikoma tik vieninteliu atveju : jeigu ji reikalinga išsaugoti moters gyvybę ar svarbių organų funkciją (pvz., jei yra nugaros smegenų spaudimas dėl metastazių, pažeidžiančių stuburo slankstelius).

Chemoterapija . Tai gydymas specialiais priešvėžiniais (citotoksiniais) vaistais, siekiant sunaikinti greitai

besidauginančias vėžines ląsteles. Po chemoterapinio gydymo sumažėja vėžinių ląstelių skaičius, sustabdomas jų augimas ir plitimo greitis. Chemoterapija yra naudojama:

kaip papildomas (adjuvantinis) gydymas po operacijos ar spindulinio gydymo; kaip pradinė (neoadjuvantinė) terapija prieš operaciją, jei navikas aptinkamas vėlesniu

laikotarpiu. Po chemoterapinio gydymo naviko dydis sumažėja, todėl galima jį pašalinti chirurginiu būdu. Po operacijos chemoterapija tęsiama;

išplitusios ligos atveju, kada yra pažeisti kiti organai.Chemoterapija neskiriama pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais. Tuo metu intensyviai vyksta

visų vaisiaus organų formavimasis, todėl priešvėžiniai vaistai gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi, sukelti apsigimimų, žūtį gimdoje ar persileidimą.

Kai kurių priešvėžinių vaistų yra saugu vartoti antruoju bei trečiuoju nėštumo laikotarpiu, es jie beveik nedidina vaisiaus apsigimimų ar žūties rizikos. Vis dėlto jie gali sukelti priešlaikinį

46

gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, gimęs naujagimis gali mažai sverti. Duomenų apie tokio gydymo ilgalaikį saugumą gimusiems vaikams nepakanka.

Citotoksiniai vaistai veikia ląsteles, kurių dalijimasis vyksta sparčiai. Be greitai besidalijančių vėžinių ląstelių, pažeidžiamos ir normalios ląstelės. Dažnai yra sutrikdoma moters ir vaisiaus kraujo ląstelių gamyba. Todėl chemoterapija neturėtų būti skiriama po 35-osios nėštumo savaitės ar likus trims savaitėms iki gimdymo, kadangi gali atsirasti mažakraujystė, padidėja nukraujavimo bei infekcijos rizika gimdymo metu. Naujagimiui padidėja infekcijos ir jos sukeltų komplikacijų bei mirties rizika.

Nutraukus chemoterapiją bent trims savaitėms, kraujo ląstelių gamyba moters organizme atsinaujina ir gimdymas būna saugesnis tiek motinai, tiek naujagimiui. Dėl vaisiaus pažeidimo rizikos pacientės dažnai pageidauja chemoterapiją taikyti po gimdymo. Tačiau esant išplitusiam ar blogesnės prognozės krūties vėžiui šis gydymas neturėtų būti uždelsiamas, kadangi tai blogina moters pasveikimo ir išgyvenimo prognozę. Chemoterapijos atidėjimas 3–6 mėnesiams padidina metastazių atsiradimo riziką kituose organuose 5–10 proc.Hormonų terapija.

Toks gydymas (pvz., tamoksifenu) dažniausiai taikomas po operacijos, gydymo spinduliais ir chemoterapijos. Ji skiriama tam, kad sumažėtų ligos atsinaujinimo galimybė. Hormonų terapija veiksminga tada, kai krūties vėžio ląstelių paviršiuje yra estrogenų ir progesterono receptorių. Tačiau nėštumo metu šis gydymo būdas yra netaikomas, kadangi gali sukelti kraujavimą iš genitalijų, persileidimą, vaisiaus apsigimimų ar žūtį. Taip pat šis gydymas nerekomenduojamas maitinančioms motinoms, kadangi jis mažina pieno išsiskyrimą, be to, nėra pakankamai duomenų apie pačių medžiagų išsiskyrimą į pieną ir jų poveikį kūdikiui.Biologinė terapija .

Preparatai, kuriais gydomas HER2 teigiamas krūties vėžys, yra svarbi sudedamoji ne nėščių moterų gydymo dalis prieš chirurginį gydymą ar po jo. Nėštumo metu šis gydymas netaikomas, kadangi nėra pakankamai duomenų apie jo saugumą vaisiui. Jeigu šio gydymo prireikia laktacijos metu, kūdikio maitinimą krūtimi reikėtų nutraukti.

Maitinimas krūtimi sergant krūties vėžiuPrieš operacinį krūties vėžio gydymą moteris turėtų nutraukti kūdikio žindymą. Nebemaitinant į krūtis priteka mažiau kraujo, jos šiek tiek sumažėja, todėl lengviau atlikti operaciją. Taip pat sumažėja infekcijos rizika.

Dauguma cheminių, hormoninių bei biologinių preparatų patenka į motinos pieną, o su juo – į kūdikio organizmą, todėl žindyti vartojant priešvėžinių vaistų ar iškart po gydymo jais negalima. Priklausomai nuo konkrečių vartojamų preparatų bei jų pasišalinimo iš moters organizmo trukmės maitinimą krūtimi galima atnaujinti po kelių savaičių ar mėnesių.

Maitinimas, pabaigus gydymą, yra saugus ir įmanomas. Pieno kiekis gali būti sumažėjęs dėl operacijos ar spindulinio gydymo metu pašalintų ar pažeistų krūties liaukų. Taip pat rekomenduojama nemaitinti iš pažeistosios krūties dėl didesnės infekcijos rizikos pakitusiame krūties audinyje. Pasireiškusio mastito gydymas gali būti komplikuotas. Krūties vėžio gydymo poveikis vaisingumui

Kai kurios gydymo rūšys turi įtakos vaisingumui, dėl to gydytos moterys sunkiau pastoja ar netenka galimybės susilaukti vaikų. Kiaušidžių pažeidimas ir priešlaikinis jų funkcijos išsekimas, taikant chemoterapiją ar spindulinį gydymą, priklauso nuo vaistų rūšies, jų derinių, bendros gydymo

47

trukmės, radiacijos dozės. Vyresnėms moterims priešlaikinis kiaušidžių išsekimas pasitaiko daug dažniau dėl likusių mažesnių pirminių folikulų atsargų. Kai kurie hormoniniai preparatai sutrikdo mėnesinių ciklą, gali sukelti menopauzei būdingų simptomų, tačiau pabaigus jų vartojimą šie simptomai išnyksta ir vaisingumas atsinaujina.

Visoms vaisingo amžiaus moterims, planuojančioms pastoti po gydymo, reikia įvertinti esamą situaciją, išsiaiškinti, kaip gydymas gali paveikti vaisingumą bei kokios alternatyvos gali būti pasiūlytos norint jį išsaugoti.Nėštumo planavimas po krūties vėžio gydymo

Nėštumas po krūties vėžio gydymo neturi įtakos ligos atsinaujinimui ir nėra pavojingas moteriai. Dažnai gydytojai rekomenduoja nėštumą planuoti praėjus bent porai metų po gydymo. Krūties vėžys dažniausiai atsinaujina šiuo laikotarpiu. Kiek laiko laukti, priklauso nuo ligos stadijos, vėžio tipo, gydymo būdo ir moters organizmo reakcijos į gydymą. Prieš planuojant nėštumą turėtų būti atliekami visi reikiami diagnostiniai tyrimai galimam vėžio recidyvui nustatyti, kad jų nereikėtų atlikti pastojus.

Kartais sudėtingo gydymo metu pažeidžiamos kitos organizmo sistemos, todėl gydytojai turėtų įvertinti bendrąją planuojančios susilaukti vaikų moters sveikatos būklę. Kontracepcijos metodai po krūties vėžio gydymo

Moterims, kurios neseniai buvo ar yra gydomos nuo krūties vėžio, hormoninių kontraceptinių priemonių vartoti negalima, kadangi jos didina krūties vėžio atsinaujinimo riziką. Tai nepriklauso nuo diagnozuoto krūties vėžio jautrumo hormonams. Hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimo galimybę svarstyti praėjus 5 metams po gydymo, tačiau net ir tada pirmenybė teikiama nehormoninei kontracepcijai.

Su nėštumu susijęs krūties vėžys – sudėtinga medicininė problema, kurios sėkmingam sprendimui reikalingas gydančių akušerių–ginekologų, onkologų, chirurgų, radiologų bei sergančios moters bendradarbiavimas. Krūties vėžiu sergančios nėščiosios turi būti konsultuojamos ir gydomos trečiojo lygio perinatologijos centruose, kur galima užtikrinti įvairių specialistų konsultacijas. Tokia krūties vėžiu sergančios nėščiosios priežiūra padeda užtikrinti maksimalų pacientės ir jos naujagimio saugumą.

MEKONIJUS VAISIAUS VANDENYSE

Kas yra mekonijus?Mekonijus — tai tamsiai žalia tiršta masė, kuria tuštinasi naujagimiai po gimimo, prasidėjus

pirmiesiems žarnų judesiams. Mekonijus natūraliai susidaro vaisiaus žarnyne ir daugiausiai susideda iš gleivių bei tulžies.Mekonijus vaisiaus vandenyse

Normalu, kai gimęs naujagimis tuštinasi mekonijumi. Kai kuriais atvejais vaisius išsituština mekonijumi dar būdamas įsčiose, tada mekonijus nudažo vaisiaus vandenis žalia spalva. Priklausomai nuo mekonijaus kiekio keičiasi spalvos intensyvumas — vaisiaus vandenys gali būti žalsvi, žali, žaliai rudi ar net žaliai juodi. Mekonijaus kiekis turi įtakos ir vandenų konsistencijai — jie gali būti skysti, homogeniški, su neištirpusio mekonijaus gabalėliais, taip pat tiršti, „žirnių sriubos“ konsistencijos. Kaip dažnai mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis?

48

Mekonijaus vaisiaus vandenyse būna 10-13 proc. gimdymo atvejų, kai naujagimis gimsta 37-42-ą nėštumo savaitę. Jei gimdymas yra priešlaikinis (anksčiau nei 37 nėštumo savaitę), mekonijus į vaisiaus vandenis patenka ypač retai.Kas sukelia mekonijaus patekimą į vaisiaus vandenis?

Gali būti viena arba kelios priežastys, dėl kurių mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis. Šiek tiek mekonijaus gali išsiskirti dėl fiziologinės vaisiaus žarnyno brandos nėštumo pabaigoje, tačiau tai nėra laikoma sutrikimu. Daugiau mekonijaus išsiskiria blogėjant placentos funkcijai, dėl įvairių motinos arba vaisiaus sveikatos problemų, sukeliančių deguonies stygių. Kartais mekonijaus patekimą į vaisiaus vandenis gali paskatinti medicininės intervencijos, ypač jei vaisiaus būklė jau pablogėjusi. Mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis priežastis ne visada aiški.

Dažniausios mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis priežastys: placentos funkcijos nepakankamumas; gimdymo sužadinimas ar skatinimas, vaisiaus vandenų nuleidimas; epidurinis gimdymo nuskausminimas; ilgas gulėjimas ant nugaros gimdymo metu; padidėjęs motinos kraujo spaudimas (hipertenzija) ir preeklampsija; per mažas vaisiaus vandenų kiekis (oligohidramnionas); rūkymas; narkotikų vartojimas.

Nepriklausomai nuo mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis priežasties gimusio naujagimio būklė gali būti blogesnė. Tačiau dažniausiai net ir tais atvejais, kai mekonijaus vaisiaus vandenyse yra, gimdymas vyksta normaliai ir gimsta sveikas naujagimis.Ką daro gydytojai, jei vaisiaus vandenyse yra mekonijaus?

Jei vaisiaus vandenys žali (mekonijaus pateko į vaisiaus vandenis), bus pradedamas nuolatinis vaisiaus širdies susitraukimų dažnio stebėjimas elektroniniu prietaisu.

Jei šio stebėjimo metu bus įtarimų, jog vaisius sunkiai ištveria gimdymo metu patiriamą stresą, gydytojai spręs, ar reikia atlikti vaisiaus kraujo tyrimą. Paėmus vaisiaus kraujo, jis bus tuoj pat ištiriamas. Šio tyrimo rezultatai leidžia tiksliau įvertinti, kaip vaisius ištveria gimdymo metu patiriamą stresą, bei leidžia nuspręsti, ar reikia imtis priemonių, reikalingų greičiau užbaigti gimdymą.

Jei vaisiaus vandenys žali, prieš naujagimiui gimstant bus iškviestas gydytojas neonatologas ir padėjėjų komanda, kuri užtikrins reikiamą pagalbą naujagimiui po gimimo.

Kas bus atliekama naujagimiui po gimimo? Jei po gimimo naujagimio būklė bus pakankamai gera, nereikės jokių papildomų priežiūros

priemonių, išskyrus naujagimio stebėjimą dėl kvėpavimo sutrikimų. Gydytojas neonatologas nuspręs, ar bus reikalingas viršutinių kvėpavimo takų siurbimas,

specialiu vamzdeliu. Jei naujagimis iš tikrųjų yra įkvėpęs mekonijaus, labai svarbu jį išsiurbti iš viršutinių kvėpavimo takų, kad kvėpavimo takais mekonijaus nepatektų į plaučius.

Jei po gimimo naujagimio būklė nebus pakankamai gera, gali prireikti papildomų tyrimų ar gydymo. Tokiu atveju naujagimio būklė bus stebima naujagimių arba intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrimai, kurių gali prireikti, yra krūtinės ląstos rentgenograma, bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, kraujo dujų koncentracijos tyrimas ir kt. Gydyti gali tekti antibiotikais, surfaktantu (preparatu, stabilizuojančiu plaučių oringumą bei naujagimio kvėpavimą), dirbtine plaučių ventiliacija ir kt.

Kas atsitinka, jei vaisius įkvepia mekonijaus?49

Jei vaisius įkvepia mekonijaus, galimos rimtos komplikacijos. Įkvėpti mekonijaus vaisius gali tiek prieš prasidedant gimdymui, tiek bet kuriuo gimdymo laikotarpiu. Mekonijus, patekęs į naujagimio kvėpavimo takus, gali sukelti mekonijaus aspiracijos sindromą (MAS), kuris susideda iš kelių dalių:

Kvėpavimo takų obstrukcijos (užsikimšimo). Plaučių surfaktanto kiekio sumažėjimo (surfaktantas padeda plaučiams būti oringiems). Cheminio pneumonito (plaučių pažeidimo dėl tulžies druskų ir fermentų, esančių

mekonijuje, poveikio). Plautinės hipertenzijos (padidėjusio kraujo spaudimo plaučiuose).

Kokios galimos komplikacijos gresia naujagimiui, įkvėpusiam mekonijaus? Kvėpavimo sutrikimo sindromas.

Šis sindromas dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 4 valandas po gimimo. Būklė gali blogėti artimiausias 2—3 dienas. Po 3 dienų naujagimis paprastai pradeda sveikti. Kvėpavimo sutrikimo sindromas atsiranda dėl surfaktanto, kuris palaiko plaučių alveoles oringas ir nesubliuškusias, trūkumo. Atsiradus kvėpavimo sutrikimo sindromui, subliuškusios plaučių alveolės pripildomos oro kiekvieno įkvėpimo metu. Tai reikalauja daug pastangų, naujagimis pavargsta ir kvėpavimas tampa nevisavertis.

Jei naujagimis serga kvėpavimo sutrikimo sindromu, jam bus skiriama surfaktanto. Juo gydant kvėpavimo sutrikimo sindromo trukmė labai sutrumpėja. Išliekanti naujagimio plautinė hipertenzija.

Tai būklė, kuri pasireiškia po gimimo nepersitvarkius vaisiaus kraujotakai (neužsiveria ovalioji anga ir neužanka arterinis latakas). Naujagimiui gimus kraujotakos persitvarkymas reikalingas, kad plaučiai visiškai atliktų savo funkciją. Plautinės hipertenzijos požymiai: naujagimis pamėlsta, dažniau kvėpuoja, gydytojui klausant širdį, girdimas ūžesys. Plautinė hipertenzija gali būti gydoma dirbtine plaučių ventiliacija, prostaciklinais, galima naudoti dirbtinį plautį. Lėtinė plaučių liga.

Dėl įvairių plaučių intervencijų vaikai, kuriems buvo mekonijaus aspiracija, gali susirgti lėtine plaučių liga (astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtiniu bronchitu). Kūdikiai, kuriems įvyko mekonijaus aspiraciją, pirmaisiais gyvenimo metais turi didesnę riziką susirgti infekcine plaučių liga.

Ar mano naujagimiui atsiras tokių komplikacijų? Tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys būna žali, pasireiškia mekonijaus aspiracijos

sindromas (MAS). Beveik visiems naujagimiams, kuriems atsirado MAS, plaučių funkcija visiškai atsinaujina

ir kūdikiai pasveiksta. Retais atvejais MAS gali sukelti neurologinių pažeidimų, kuriuos lemia patirtas deguonies

stygius.Kaip galima išvengti MAS?

Reikėtų vengti anksčiau išvardytų mekonijaus patekimą į vaisiaus vandenis skatinančių veiksnių.

Sumažinti MAS tikimybę gali padėti: savalaikiai apsilankymai pas prižiūrintį gydytoją ar akušerį: tinkama nėštumo priežiūra prieš

gimdymą leidžia sumažinti komplikacijų dažnį; tinkamas vaisiaus būklės stebėjimas gimdymo metu;

50

savalaikis nėštumo ir gimdymo užbaigimas optimaliu būdu. Atliekama cezario pjūvio operacija ne visada padeda išvengti MAS, nes vaisius gali įkvėpti mekonijaus iki sąrėmių pradžios.

Mekonijaus (vaisiaus išmatų) patekimas į vaisiaus vandenis gali lemti blogesnę naujagimio būklę po gimimo. Ypač grėsminga komplikacija – mekonijaus aspiracijos sindromas. Mokslo įrodymais pagrįsta nėštumo bei gimdymo priežiūra padeda maksimaliai užtikrinti gimdyvės ir jos naujagimio saugumą šios akušerinės patologijos atveju ir iki minimumo sumažinti galimų komplikacijų skaičių.

NĖŠČIŲJŲ ANEMIJA

Anemija, arba mažakraujystė, yra patologinė organizmo būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino (eritrocitų baltymo, kuris perneša deguonį kitoms organizmo ląstelėms) ar (ir) eritrocitų kiekio organizme ir dėl to pablogėjusio organizmo aprūpinimo deguonimi.

Nėščiųjų anemija – tai liga, pasireiškianti nėštumo laikotarpiu dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies stoka. Nėštumo metu moters geležies sąnaudos ypač padidėja, nes:

nėštumo metu cirkuliuojančio kraujo tūris moters organizme padidėja maždaug 50 proc.; antruoju ir trečiuoju nėštumo laikotarpiu reikia daugiau geležies augančiam vaisiui ir

placentai; daugumos moterų organizme dar iki nėštumo geležies atsargų kiekis būna nepakankamas;

Geležies stokos anemijos rizika nėštumo metu padidėja, jeigu nėštumo pradžioje moterį ypač vargina dažnas vėmimas, jeigu yra trumpas tarpas tarp dviejų nėštumų, jeigu nėštumas yra daugiavaisis ir jeigu prieš nėštumą vargino ypač gausios mėnesinės.

Geležies stokos anemija nepasireiškia tol, kol neišnaudojamos visos geležies atsargos.

51

Pasaulyje geležies stoka diagnozuojama 30–40 proc. nėščiųjų. Lietuvoje anemija nustatoma 13–15 proc. nėščiųjų. Kokia geležies stokos anemijos įtaka motinos ir naujagimio sveikatai bei nėštumo eigai?

Jeigu geležies stokos anemija yra sunki (Hb < 70 g/l) ar vidutinė (Hb < 90 g/l), dėl susilpnėjusio imuniteto padidėja imlumas infekcijai; dėl nuovargio ir bendrojo silpnumo mažėja darbingumas, trinka emocijos ir pažintiniai gebėjimai po gimdymo.Yra duomenų, jog sunkios (Hb < 70 g/l) anemijos atveju didėja priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinės placentos atšokos ir nukraujavimo gimdymo metu rizika. Be to, sunki motinos geležies stokos anemija didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius.

Kita vertus, per didelis Hb kiekis ir pakitusios kraujo tėkmės savybės (tirštesnis kraujas ir padidėjęs eritrocitų sulipimas) taip pat turi neigiamos įtakos motinos ir vaisiaus (naujagimio) sveikatai bei nėštumo eigai: galima vaisiaus žūtis, vaisiaus augimo sulėtėjimas, didėja priešlaikinio gimdymo, o moteriai – hipertenzijos rizika.

Kaip nustatoma nėščiųjų anemija?Kai nėščiosios organizme pradeda trūkti geležies, sumažėja fizinė galia ir ištvermė, pakinta

skonio pojūtis (atsiranda potraukis valgyti nevalgomų dalykų, tokių kaip molis, purvas, popierius, grynas krakmolas, ledas), atsiranda distrofinių odos, nagų, plaukų pokyčių, sumažėja atsparumas infekcijai.

Pasireiškus geležies stokos anemijai, moteris gali skųstis silpnumu, galvos svaigimu, greitu nuovargiu, pablogėjusiu gebėjimu sutelkti dėmesį, fizinio krūvio netoleravimu, blyškumu, širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu, dusuliu, krūtinės skausmu. Visi šie simptomai priklauso nuo anemijos sunkumo ir atsiradimo greičio.

Vis dėlto specifinių nėščiųjų geležies stokos anemijos simptomų nėra, todėl anemija Jums bus nustatyta atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius hemoglobino (Hb) kiekį kraujyje.

Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį, ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trečdalį.

Gydytojas Jums gali atlikti ir kitus kraujo tyrimus, kurie padės nustatyti geležies atsargas organizme (pvz., feritino koncentraciją kraujyje) arba geležies patekimą į audinius.Kaip nėščiųjų anemija gydoma?

Geležimi papildyta dieta Fiziologiškai nėštumo metu, ypač trečiąjį nėštumo laikotarpį, geležies poreikis padidėja 2–3

kartus, palyginti su ne nėščiomis vaisingo amžiaus moterimis, todėl pirmiausia reikėtų valgyti geležimi papildytą maistą (žr. lentelę). Deja, su maistu pasisavinama tik 5–30 proc. gaunamo geležies kiekio, todėl vien geležimi papildyti maisto valgymas dažnai neužtikrina padidėjusio geležies poreikio.Maiste esanti geležis yra dviejų formų:

raudona mėsa, žuvis ir paukštiena turi vadinamosios „hemo“ geležies, kuri daug geriau absorbuojama organizme (15–25 proc. jos kiekio) ir jos pasisavinimui beveik neturi įtakos kiti veiksniai;

vaisiuose, daržovėse, pieno ir grūdiniuose produktuose yra „ne hemo“ geležis, kuri blogai absorbuojama (2–5 proc. jos kiekio) ir kurios pasisavinimą lemia kartu valgomas maistas.

Geležies pasisavinimą didina kartu vartojama mėsa, citrusinių vaisių sultys, vitaminas C (pvz., iš brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), mažina kava ir arbata (dėl jų sudėtyje esančių taninų). Daug sveikų maisto produktų turi natūralių medžiagų, kurios sumažina geležies pasisavinimą iš maisto, jeigu jų vartojama vienu metu. Daržovėse ir grūduose yra fitatų, špinatuose

52

ir sojų produktuose – oksalatų, pieno produktuose – kalcio, kurie sumažina geležies pasisavinimą. Kalcio papildai ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai taip pat mažina geležies absorbciją.

Geriamieji geležies preparatai

Mitybos keitimas dažniausiai yra

nepakankama geležies stokos anemijos gydymo priemonė, todėl būtini geležies papildai. Geriamiesiems geležies druskų preparatams yra teikiama pirmenybė.Taip pat gali būti vartojama ir sudėtinių geležies preparatų su folio rūgštimi ar vitaminu C.

Gydytojas, įvertinęs geležies stokos riziką, Jūsų išsakytus simptomus bei atliktus kraujo tyrimus, skirs geriamosios geležies preparatų. Įprasta gydomoji paros dozė yra 2–3 mg/kg kūno svorio (100–200 mg/d.) geležies (kiek vienoje geriamųjų geležies preparatų tabletėje yra geležies, būna nurodyta vaisto dėžutėje esančiame apraše). Pasiekus normalų hemoglobino kiekį, dozė

53

Maisto produktai Fe kiekis (mg/100 g)

Mėsa („hemo“ geležis) JautienaAvienaKalakutienaVištienaInkstaiLiežuvis Kepenys*

3,11,01,81,66,04,08,0–13,0

Žuvis, jūrų gėrybės(„hemo“ geležis)

MenkėSardinėSilkėMoliuskai, midijosSraigės

1,42,91,326,040,4

Kiaušinis VisasKiaušinio trynys

2,56,1

Grūdinės kultūros(„ne hemo“ geležis)

Balta duonaJuoda duonaRyžiaiKukurūzų dribsniaiAvižinės kruoposMiežinės kruoposGrikių kruoposPerlinės kruopos

1,62,71,26,74,02,11,82,1

Daržovės ir vaisiai(„ne hemo“ geležis)

PupelėsDatulėsŠpinataiBurokėliaiRidikaiJuodieji serbentaiŠviežios slyvosTrešnėsArbūzaiDžiovinti abrikosaiDžiovintos slyvosDžiovinti obuoliai

1,46,01,61,41,01,31,91,81,04,02,211,0

Kiti maisto produktai Ridikėliai, morkos, salotos, mėlynės, braškės, vyšnios, citrinos, spanguolės, mandarinai, apelsinai, rabarbarai, bananai, agurkai, kopūstai, žirneliai, svogūnai, pomidorai, bulvės, pienas, kefyras, varškė, grietinė

Fe kiekis mažas (<1 mg/100g)

mažinama iki palaikomosios paros dozės, t. y. 1 mg/kg kūno svorio (60–80 mg/d.) geležies, ir vartojama dar 3 mėnesius ar mažiausiai 6 savaites po gimdymo tam, kad būtų atkurtos geležies atsargos.Patarimai vartojant geriamųjų g eležies preparatų

Geriausiai gerti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. prieš valgį, užgeriant citrusinių vaisių sultimis. Nevartoti su kava, arbata, kalcio turinčiais bei grūdiniais maisto produktais. Netoleruojant galima vartoti su mažu užkandžiu, pradėti nuo pusės dozės ir ją palaipsniui

didinti iki visos, dalyti paros dozę į kelias mažesnes ar vartoti kas 2 dienas. Kitų vaistų neturėtų būti vartojama kartu su geležies preparatais. Vartojant kartu

medikamentų, kurie trikdo geležies absorbciją (antibiotikų, dopegito, kalcio, magnio, aliuminio preparatų (skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų), ranitidino, omeprazolio, tiroksino), tarp jų ir geležies preparatų vartojimo turėtų būti daroma bent 2 val. pertrauka.

Galimas geriamųjų geležies preparatų šalutinis poveikis: vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, rėmuo, skrandžio skausmai, pykinimas, juodos išmatos.

Gydymo veiksmingumas bus vertinamas po 2–3 sav. nuo gydymo geležies preparatais pradžios. Jei poveikis geras, hemoglobino kiekis kraujyje didėja 7–10 g/l/savaitę. Vėliau bendro kraujo tyrimo atlikimo dažnis priklauso nuo anemijos sunkumo ir nėštumo laiko.Geriamosios geležies tabletes būtina laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.Intraveniniai geležies preparatai

Geležies injekcijų (infuzijų) į veną galimybė galėtų būti svarstoma tik nuo antrojo nėštumo trečdalio ir pogimdyminiu laikotarpiu sunkios (Hb < 70 g/l) ir vidutinės (Hb < 90 g/l) anemijos atvejais, jei reakcijos į geriamosios geležies preparatus nėra ar jie visai netoleruojami arba jei reikalingas greitas hemoglobino ir geležies atsargų atnaujinimas, siekiant išvengti organizmo sistemų išsekimo, kraujo transfuzijos.

Intraveninių geležies preparatų dažniau vartojama po gimdymo, nes duomenys apie jų vartojimą nėštumo metu vis dar kaupiami. Gali pasireikšti intraveninės geležies preparatų šalutinis poveikis.

Skonio pojūčio kitimas (metalo skonis). Galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. Raumenų ir sąnarių skausmas. Niežulys, išbėrimas. Arterinio kraujo spaudimo ar pulso pokyčiai. Deginimas ir tinimas injekcijos vietoje. Kartais šalutinis poveikis panašus į gripo simptomus (galvos skausmas, nedidelis

karščiavimas, sąnarių ir raumenų skausmai), pasireiškia po 1–2 dienų po intraveninės geležies injekcijos. Vėliau jis savaime išnyksta.

Retai – anafilaksinės reakcijos ar anafilaksija.Geležies preparatų vartojimas į raumenis

Geležies preparatų injekcijos į raumenis nerekomenduojamos dėl didesnės anafilaksinių reakcijų, vietinių komplikacijų bei neprognozuojamos absorbcijos rizikos.Eritrocitų masės transfuzija

Tai procedūra, kurios metu specialiai paruošti ir parinkti eritrocitai sulašinami į veną. Šios procedūros poreikis priklauso nuo pradinės hemoglobino koncentracijos, netekto kraujo kiekio ir kiekvienai moteriai būdingos žemiausios hemoglobino koncentracijos, kurią ji gali toleruoti.

Sprendimas atlikti eritrocitų masės transfuziją nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu būna paremtas išsamiu kraujavimo rizikos, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo,

54

pavojingų simptomų vertinimu bei prieš tai apsvarsčius geriamųjų ir intraveninių geležies preparatų vartojimo galimybę.

Ankstyvas geležies stokos nustatymas nėštumo metu ir adekvatus savalaikis gydymas gali sumažinti kraujo transfuzijos poreikį.Galimos eritrocitų masės transfuzijos komplikacijos:

Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: temperatūrinės reakcijos, pasireiškiančios šaltkrėčiu ir karščiavimu; alerginės reakcijos.

Retai pasitaikančios komplikacijos: kvėpavimo sutrikimas, kraujospūdžio sumažėjimas ar padidėjimas, anafilaksinės

reakcijos; infekcinių ligų sukėlėjų perdavimas per kraujo komponentus. Nors donorų kraujas

šiuolaikiniais metodais tiriamas dėl hepatito B ir C, sifilio ir ŽIV infekcijos sukėlėjų, minimali rizika perduoti juos per kraują išlieka. Taip pat yra nedidelė rizika perduoti kai kuriuos infekcijų sukėlėjus, dėl kurių donorų kraujas netiriamas, tokius kaip citomegalo, infekcinės mononukleozės virusus ir kt.;

transfuzijos sąlygotas organizmo imuninės sistemos įjautrinimas (sensibilizacija) eritrocitų antigenams, turėsiantis įtakos būsimų vaisių (naujagimių) sveikatai;

transfuzijos sukeltas sepsis.

Daugiau informacijos galite rastihttp://www.babycenter.com/0_iron-deficiency-anemia-in-pregnancy_3073.bchttp://www.babycenter.com/0_iron-in-your-pregnancy-diet_1468.bc?showAll=truehttp://www.patient.co.uk/doctor/Anaemia-In-Pregnancy.htmhttp://www.rcog.org.uk/files/rcog-corp/Blood%20Transfusion,%20Pregnancy%20and%20Birth.pdf

55

NĖŠČIŲJŲ PIELONEFRITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Kas yra šlapimo takų infekcija?Šlapimo takų infekciją sukelia bakterijų patekimas į šlaplę, iš kurios jos keliauja aukštyn, t. y.

į šlapimo pūslę. Jei bakterijos pakyla iki šlapimo pūslės, tokia infekcinė liga vadinama cistitu. Jei bakterijos toliau keliauja aukštyn, į inkstų geldeles ir taureles, tokia infekcinė liga vadinama pielonefritu. Kokios gali būti šlapimo takų infekcinės ligos?Cistitas

Nėščioms pacientėms tik cistitas pasitaiko retai, nes nėštumo metu dėl patologinių refliuksų ir šlapimtakių pokyčių bakterijos, patekusios į šlapimo pūslę, pakyla į inkstus. Kokie yra cistito simptomai?

Skausmingas ir dažnas šlapinimasis. Diskomfortas apatinėje pilvo dalyje. Temperatūros pakilimas iki 37–38 ºC.

Pagrindinis cistito sukėlėjas – E. coli (žarnyno lazdelė). Cistitas gydomas antibiotikais atsižvelgus į šlapimo pasėlio tyrimo atsakymą. Ūminis pielonefritas

Ši infekcinė liga yra dažniausia nėščiųjų inkstų ir šlapimo takų liga. Dažniausiai sergama 4–6 nėštumo mėnesį. Ūminio pielonefrito atsiradimą skatina padidėjusi ir į dešinę pusę pasisukusi gimda, kuri spaudžia šlapimtakius, ypač dešinįjį. Taip pat jį spaudžia ir išsiplėtusi dešinioji kiaušidės vena. Pielonefrito pasireiškimą skatina ir organizmo pokyčiai nėštumo metu: susilpnėja šlapimtakių tonusas ir peristaltika, jie pabrinksta, išsiplečia šlapimtakiai ir geldelės, sulėtėja šlapimo nutekėjimas. Nėščiųjų pielonefrito rizikos veiksniai:

cukrinis diabetas; vyresnis nėščiosios amžius; persirgtos šlapimo takų ar chlamidijų sukeltos ligos; didesnis gimdymų skaičius; neurologinės ligos;

56

šlapimo takų akmenys ar struktūros patologija; šlapimo organų operacijos; seksualinis aktyvumas; pjautuvinė anemija.

Simptomai tokie patys kaip ir cistito, papildomai gali būti: karščiavimas (daugiau kaip 38ºC), dažniausiai temperatūra pakyla staigiai iki 39–40 ºC; šono skausmas (vienos ar abiejų pusių, inkstų aukštyje); šleikštulys ar vėmimas.

Kokie tyrimai yra atliekami? Dažniausiai pielonefritas pasireiškia aiškiais simptomais. Šlapime randama leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių, kurie mūsų organizme kovoja su

infekcija, todėl jų atsiradimas šlapime gali reikšti, kad yra infekcija.). Šlapimo pasėlio tyrimo atsakymas gaunamas vidutiniškai po 48 val. Jei įtariama, kad šlapimo nutekėjimas sutrikęs, atliekama inkstų echoskopija.

Kaip gydomas ūminis pielonefritas?Nėščioji, kuriai galimas ar diagnozuotas pielonefritas, turėtų būti gydoma antrinio ar tretinio

lygio akušerines ir neonatologines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Retais atvejais (jei pielonefrito eiga lengva ir galima tinkama klinikinės eigos ir gydymo kontrolė) nėščioji gali būti būti gydoma ambulatoriškai. Antibiotikų terapijos trukmė 10–14 dienų. Dažniausiai į veną injekuojama ampicilino (po 1 g 4 kartus per parą) arba cefuroksimo (po 0,75–1,5 g 3 kartus per parą). Jei nėščiosios karščiavimas liaujasi, po 24–48 val. galima skirti geriamųjų antibiotikų. Jei po 48–72 val. gydymo antibiotikais išlieka karščiavimas, antibiotikai keičiami konsiliumo tvarka ar (ir) parenkami atsižvelgus į antibiotikogramą (antibiotikograma – tyrimas, rodantis, kokiems antibiotikams mikroorganizmai yra jautrūs, kokiems atsparūs).

Svarbu gausiai gerti skysčių. Jei karščiuojama (>38 °C) ar vemiama, į veną jų skiriama papildomai. Pacientei gali būti skiriama simptominio poveikio medikamentų, mažinančių temperatūrą, skausmą, spazmus, pykinimą. Jei šlapimo nutekėjimas sutrikęs, nėščiajai rekomenduojamas pozicinis gydymas (kelių-alkūnių padėtis ar gulėjimas ant sveiko šono). Jei tai nepadeda, kartais reikalingos intervencinės procedūros: šlapimo pūslės kateterizavimas, šlapimtakių kateterizavimas ar stentavimas ir kt.

Jei šlapimo takuose bet kada nėštumo metu buvo rastas B grupės streptokokas, net ir jį išgydžius visoms moterims gimdymo metu skiriama profilaktika penicilinu ar kitu preparatu. Šio streptokoko sukeltas pielonefritas gydomas ampicilinu.Kokių gali būti komplikacijų?

Priešlaikinis gimdymas. Šlapimo nutekėjimo sutrikimas. Jei jis negydomas, gali pasireikšti:

sepsis (patologinė viso organizmo būklė, uždegimas, kurį sukelia mikrobai kraujyje); hemolizinė anemija (mažakraujystės rūšis, kai eritrocitai organizme žūva greičiau negu yra

pagaminami); inkstų „blokas“.

Koks yra nėščiųjų pielonefrito stebėjimas?Po persirgto nėščiųjų pielonefrito ar cistito rekomenduojama viso likusio nėštumo metu

kartoti šlapimo pasėlio tyrimą ir bendrą šlapimo tyrimą kartą per mėnesį.Kokia pielonefrito pasikartojimo rizika?

57

Nėščiosioms, kurioms buvo skirtas tinkamas pielonefrito gydymas, ligos pasikartojimo rizika to paties nėštumo metu yra 10–18 proc.

Nėščiosioms, kurioms nebuvo skirta tinkamo pielonefrito gydymo, ligos pasikartojimo rizika to paties nėštumo metu yra apie 60 proc.Kokia yra nėščiųjų pielonefrito profilaktika?

Po gydymo, jei šlapimo pasėlio tyrimo atsakymas neigiamas, rekomenduojama iki 37 nėštumo savaitės skirti geriamojo nitrofurantoino (jei sukėlėjas jam jautrus) 100 mg nakčiai bei spanguolių sulčių ar jų preparatų. Nitrofurantoino negalima skirti po 37 nėštumo savaitės dėl padidėjusios naujagimių hemolizės rizikos.

Kitos priemonės: lyties organų higiena, reguliarus šlapinimasis ir tuštinimasis, dažnas ir visiškas šlapinimasis, šlapinimasis prieš naktį, prieš lytinius santykius, po jų, pakankamas skysčių vartojimas, pozicinis gydymas (kelių-alkūnių padėtis ar gulėjimas ant sveiko šono), higieninių įklotų ar tamponų nenaudojimas, stengtis neperšalti (ypač saugoti kojas). Diagnozuoti ir išgydyti besimptomę bakteriuriją.

NĖŠČIŲJŲ DIABETAS

Kam skirta ši informacija?Ši informacija skirta moterims, kurios nori daugiau sužinoti apie nėščiųjų diabetą ar kurioms

diagnozuotas nėščiųjų diabetas. Informacijoje paaiškinta: kas yra nėščiųjų diabetas; kaip jis diagnozuojamas; kokios papildomos nėštumo priežiūros gali prireikti; kokią įtaką nėščiųjų diabetas gali turėti moteriai ir jos vaisiui.

Kas yra nėščiųjų diabetas? Angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu

kraujyje ir nustatytas nėštumo metu, vadinamas nėščiųjų diabetu. Jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja.Koks nėščiųjų diabeto paplitimas?

Nėščiųjų diabetas Europoje diagnozuojamas 2-5 iš 100 moterų. Didesnę tikimybę susirgti nėščiųjų diabetu turite, jeigu:

Jūsų kūno masės indeksas (KMI) yra 30 ir daugiau; esate gimdžiusi naujagimį, svėrusį 4,5 kg ir daugiau; anksčiau sirgote nėščiųjų diabetu; jūsų tėvai, brolis ar sesuo serga cukriniu diabetu (CD).

Kaip diagnozuojamas nėščiųjų diabetas? 24 28 nėštumo savaitę Jums bus siūloma atlikti gliukozės tolerancijos mėginį(GTM).

GTM atliekamas nevalgius ir negėrus per naktį (8 14 valandų). Ryte nevalgius bus paimta iš venos kraujo tyrimui. Po to turėsite išgerti 75 g gliukozės tirpalo. Gliukozė ištirpinama 200–300 ml vandens. Po 1 val. ir 2 val. vėl bus paimama veninio kraujo gliukozės kiekiui nustatyti, t. y. įvertinti,

kaip Jūsų organizmas reaguoja į išgertą gliukozę.Ką nėščiųjų diabetas reiškia Jums ir Jūsų kūdikiui?

58

Daugumos moterų, kurioms pasireiškia nėščiųjų diabetas, nėštumas būna sklandus ir jos susilaukia sveiko naujagimio, bet kartais šis sutrikimas gali sukelti rimtų problemų, ypač jeigu nėra diagnozuotas. Diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą, ši rizika sumažėja.

Taigi labai svarbu kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje nėštumo metu. Jeigu gliukozės kraujyje yra per daug, vaisius gamina daugiau insulino ir tai gali lemti didesnį vaisiaus svorį, gimdymo sužadinimą, cezario pjūvio operaciją, rimtas gimimo problemas ar net vaisiaus žūtį. Ši rizika yra didesnė, jeigu nėščiųjų diabetas nediagnozuotas ir nekontroliuojamas.

Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis ir yra didesnė tikimybė, kad naujagimiui reikės papildomos priežiūros.

Toks kūdikis turi didesnę nutukimo ir (ar) cukrinio diabeto riziką ateityje.Kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje nėštumo ir gimdymo metu galima sumažinti šių komplikacijų riziką.Kokios papildomos priežiūros reikės nėštumo metu ?

Jeigu Jums diagnozavo nėščiųjų diabetą, būsite prižiūrima sveikatos priežiūros specialistų komandos (endokrinologo, akušerio-ginekologo, akušerio ir, jei bus galimybė, dietologo).Jums gali būti patarta gimdyti III lygio ligoninėje, kurioje yra Neonatologijos skyrius.

Sveika mityba ir mankštaSveika mityba ir mankšta svarbiausias nėščiųjų diabeto gydymas. Specialios dietos ir

mankštos dažniausiai pakanka, tačiau kai kurioms moterims,nepaisant jų pastangų, prireikia insulino injekcijų. Jūs turėtumėte pasikalbėti su dietologu apie maisto produktus, kurie padės išlaikyti normalų gliukozės kiekį.Gliukozės kiekio kraujyje sekimas

Jus pamokys, kaip reikia tirtis gliukozės kiekį kraujyje ir kokie galimi svyravimai (normos ribos). Jeigu po 1–2 savaičių gliukozės kiekis neatitinka normos ribų arba ultragarsinio tyrimo metu Jūsų vaisius yra didesnis negu turėtų, Jums gali būti paskirtos insulino injekcijos.Vaisiaus stebėjimas

Jums bus dažniau atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant įvertinti vaisiaus augimą.Patarimai ir informacija

Nėštumo metu gydytojas ir akušeris Jums suteiks informacijos apie: gimdymo laiką ir būdus, skausmo malšinimą, gydymą gimdymo metu ir po jo; vaisiaus būklės stebėjimą gimdymo metu; Jūsų priežiūrą po gimdymo.

Ar reikės gydymo insulinu?Gydymo prireikia vienai iš penkių moterų, sergančių nėščiųjų diabetu. Sveikatos priežiūros

specialistų komanda nuspręs, kuris gydymas Jums tinkamiausias.Jeigu prireiks gydyti insulinu, gydytojas endokrinologas paaiškins, kaip jį vartoti (parodys,

kaip susišvirkšti insulino, kaip dažnai tai daryti ir kaip tikrinti gliukozės kiekį kraujyje).Kada bus tinkamiausias laikas gimdyti?

Idealu būtų gimdyti 38-40 nėštumo savaitę, tačiau kiekvienai moteriai gali būti sprendžiama individualiai.Kokiu būdu bus siūloma gimdyti?

Jeigu tiriant ultragarsu bus diagnozuotas stambus vaisius, bus vertinami rizikos veiksniai ir sprendžiama, ar gimdyti natūraliu būdu, ar gimdymą sužadinti, ar atlikti cezario pjūvio operaciją.Kas vyks gimdymo metu?

59

Dažniausiai moteriai, sergančiai nėščiųjų diabetu, gimdymo metu gliukozės kiekio kraujyje tirti nereikia. Tačiau gali prireikti glikemiją sekti kas 2-4 valandas, leisti insulino ar gliukozės tirpalo. Gimdymo metu reikėtų nuolat stebėti vaisiaus širdies ritmą.Kas vyks naujagimiui gimus?

Jeigu naujagimiui neprireiks papildomos priežiūros, jis liks su Jumis. Labai svarbu, kad maitintumėte savo kūdikį iš krūties. Žindymą reikia pradėti kuo greičiau po gimimo, vėliau žindyti pagal naujagimio poreikį, bet ne rečiau nei kas 2–3 valandas ir taip palaikyti pastovų kūdikio gliukozės kiekį kraujyje.

Praėjus kelioms valandoms po gimimo bus tiriamas naujagimio gliukozės kiekis kraujyje ir vertinama, ar jis nėra per mažas. Jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jo būklė nėra gera, reikalinga intensyvi priežiūra ar gydymas, tuomet jis bus prižiūrimas Neonatologijos skyriuje.

Po gimdymo nėščiųjų diabetas dažniausiai baigiasi, todėl iškart po gimdymo Jums gali patari nutraukti gydymą. Prieš išleidžiant į namus Jums bus tiriama, ar gliukozės kiekis kraujyje yra normalus. Praėjus 6–12 savaičių po gimdymo Jums reikės kartoti GTM, nes kai kurioms moterims diabetas tęsiasi ir po gimdymo.

Kaip toliau elgtis?Po gimdymo praėjus 6 12 savaičių, turite apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris aptars su

Jumis atlikto GTM rezultatus. Jeigu gliukozės kiekis kraujyje išliks padidėjęs, būsite nusiųsta pas endokrinologą. Jums bus suteikta informacijos apie gyvenimo būdą, dietą, mankštą, kūno svorio sekimą, siekiant sumažinti tikimybę susirgti diabetu ateityje.

Moteriai, sirgusiai nėščiųjų diabetu, yra didesnė tikimybė per artimiausius 5-15 metų susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Dėl to Jums gali būti patarta kartą per metus atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą.Būsimas nėštumas

Normalus KMI, sveika mityba, reguliari mankšta iki kito nėštumo sumažina tikimybę pakartotinai susirgti nėščiųjų diabetu, tačiau kito nėštumo metu reikės atlikti GTM. Jeigu planuojate nėštumą, turite pradėti vartoti 5 mg per dieną folio rūgšties.

Kai tik sužinosite, kad laukiatės, iškart krepkitėsį gydytoją dėl tolesnės nėštumo priežiūros.

60

POGIMDYMINĖ INFEKCIJA

Pogimdyminis karščiavimas – tai karščiavimas ≥ 38 °C per 6 savaites po gimdymo.Dažniausios pogimdyminio karščiavimo priežastys:

lytinių takų infekcija (endometritas); krūties liaukos uždegimas (mastitas); šlapimo takų infekcija; venų uždegiminės ligos (tromboflebitas); pavojingiausia šių ligų komplikacija - sepsis (kraujo užkrėtimas).

Pogimdyminis endometritas.Tai po gimdymo pasireiškęs gimdos gleivinės uždegimas, sukeltas bakterinės infekcijos.

Sveikos moters makštyje yra įvairių rūšių bakterijų, kurios, po gimdymo pasikeitus sąlygoms ir atsiradus palankių veiksnių, gali sukelti uždegimą. Endometrito rizika didėja po cezario pjūvio operacijos, užsitęsusio gimdymo natūraliu būdu, kraujuojant po gimdymo, ypač jei prireikia placentą atidalinti ar gimdos ertmę patikrinti ranka, tam tikrų būklių (pvz., B grupės beta hemolizinio streptokoko nešiojimui) ar ligų (anemija, cukrinis ar nėščiųjų diabetas) atveju.

Į gydytojus reikėtų kreiptis, kai po gimdymo atsiranda karščiavimas ≥ 38°C su šaltkrėčiu ar be jo, maudimas apatinėje pilvo dalyje ar dubenyje, sustiprėja kraujavimas iš makšties, pasirodo pakitusių, nemalonaus kvapo ar pūlingų išskyrų.

Įtarus, kad yra endometritas, gydytojai atliks išsamų fizinį pilvo, dubens tyrimą, reikiamus kraujo tyrimus. Ultragarsinis dubens tyrimas parodys, ar yra lyties organų struktūros pakitimų. Bakterinei infekcijai nustayti iš gimdos gali būti išsiurbiama išskyrų pasėliui.

Pogimdyminis endometritas gydomas antibiotikais. Jei uždegimas sukeltas lytiniu keliu plintančios infekcijos, būtinai reikės gydyti ir moters partnerį.

Laiku nesikreipus į gydytoją, bakterinė infekcija gali išplisti po organizmą, sukelti pilvaplėvės uždegimą, patekti į kraują. Mastitas.

Tai krūties liaukos uždegimas, sukeltas infekcijos. Dažniausiai su šia liga žindančios moterys susiduria per pirmąsias kelias žindymo savaites. Viena iš 3-5 žindyvių gali susirgti mastitu.

61

Dažniausia priežastis yra netaisyklingas naujagimio pridėjimas prie krūties žindymo metu, kai naujagimis apžioja tik spenelį, o ne kartu ir rudą laukelį aplink jį. Tuomet spenelis yra labiau žalojamas, atsiranda smulkių žaizdelių, pro kurias nuo odos patenka bakterijos, sukeldamos uždegimą. Spenelis būna skausmingas, moteris dėl skausmo bijo žindyti, krūtyje atsiranda pieno sąstovis ir uždegimas didėja. Kartais ligos simptomai kyla staiga nustojus žindyti kūdikį, esant krūtų suspaudimui (pvz., ankšta liemenėlė, kūdikių nešioklės). Mastitas galimas ir nežindančioms moterims.

Mastitas pasireiškia uždegimo požymiais: krūtis būna karšta, paraudusi, patinusi, skausminga, užčiuopiamas sukietėjimas krūtyje. Pro spenelį gali skirtis išskyros su pūliais. Užčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai. Būna aukšta kūno temperatūra, moteris gali jausti bendrąjį silpnumą ir į gripą panašius simptomus.

Krūties skausmą, odos virš krūties paraudimą gali sukelti pieno stazė ištekamuosiuose pieno latakėliuose, kuri praeina per 1-2 dienas. Trečią–šeštą parą po gimdymo, kai prasideda pieno gamyba, krūtys gali būti labai pritvinkusios.

Pilnos krūtys yra karštos, sunkios, kietos, bet jų paviršius neblizga, nepatinęs, neraudonas. Dažniausiai pienas teka laisvai, todėl kūdikiui lengva žįsti. Tai fiziologinis reiškinys ir lengvai praeina, jei kūdikis efektyviai žinda ir ištraukia pieną iš krūties. Tačiau ši būklė gali pereiti į patologinį brinkimą.

Pabrinkusios krūtys yra padidėjusios, sunkios, skausmingos, oda virš jų gali blizgėti, patinti, parausti. Dėl įtempimo spenelis būna plokščias, pienas teka vangiai, kūdikiui sunku žįsti. Jei krūtys pabrinkusios, moteris gali karščiuoti, tačiau dažniausiai temperatūra sunormalėja per 24 valandas. Jei pieno sąstovis nepašalinamas, į krūtį patekusi bakterija gali sukelti mastitą. Mastito gydymo pagrindas - dažnas ir efektyvus pieno pašalinimas iš pažeistos krūties. Kol krūtis nebus tinkamai ištuštinta, būklė gali blogėti, mastitas atsinaujinti, nors ir bus gydoma antibiotikais.

Žindymas yra pats geriausias krūties ištuštinimo būdas. Žindyti sergant mastitu saugu, pienas nepakenks kūdikiui, nes jame esančios bakterijos bus suardytos kūdikio skrandžio rūgščių. Praktiniai patarimai:

Kūdikį žindyti prireikus, ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą, pradėti nuo pažeistos krūties. Prieš maitinimą kelias minutes pažeistos krūties pašildymas (šiltas kompresas, karštas dušas

ar vonia, palaikymas virš karštų garų, pvz., vandens puodo) atpalaiduoja pieno latakėlius ir skatina pieno tekėjimą. Jei krūtys itin kietos, galima prieš maitinimą ištraukti šiek tiek pieno, kad krūtis suminkštėtų ir būtų patogiau naujagimiui tinkamai ją apžioti.

Parinkti tokią kūdikio padėtį prie krūties, kad apatinis žandikaulis liestų sukietėjimą ir pagerintų pieno nutekėjimą iš tos vietos. Jei tai nepavyksta – žindymo metu galimas švelnus (lengvais sukamaisiais judesiais) pažeistos vietos masažas pieno tekėjimo kryptimi.

Jeigu po žindymo krūtyje dar lieka pieno arba dėl kitų priežasčių kūdikis iš pažeistos krūties nemaitinamas, būtina ištraukti pieną rankomis arba pientraukiu (8-12 kartų per parą).

Po maitinimo ar pieno ištraukimo – tinimui sumažinti ant krūties galima dėti ledo paketėlius, bet ne ilgiau kaip 20 min.

Kai kurioms moterims patogiau dėvėti krūtis gerai prilaikančią liemenėlę, kitos geriau jaučiasi išvis be jos - gydymui tai įtakos neturi.

Labai svarbu, kad Jūs galėtumėte pailsėti, todėl prašykite šeimos ir artimųjų pagalbos. Nereikia riboti geriamų skysčių (reikėtų išgerti 1,5-2 l per parą). Skausmą malšinti galite geriamuoju ibuprofenu 400 mg 3 k/d arba naproksenu 550 mg 2k/d, o vaistų nuo temperatūros vartoti tik tais atvejais kai dėl aukštos temperatūros jaučiatės blogai, o ne vien dėl to, jog karščiuojate.

62

Bakterijų sukeltas mastitas yra gydomas antibiotikais (geriamaisiais ar leidžiamais į veną), jeigu simptomai nepraeina per 12-24 val., esant geram krūties ištuštinimui, matyti spenelio įtrūkimai ar nuo pat pradžių akivaizdūs sunkūs mastito požymiai. Kartais moterį tenka gydyti ligoninėje, tačiau visuomet stengiamasi į ligoninę guldyti kartu su naujagimiu, kad nenutrūktų žindymas.

1 iš 100 mastito atvejų komplikuojasi ir atsiranda krūties pūlinys: joje susiformuoja darinys su pūlingu skysčiu viduje. Diagnozė patvirtinama ultragarsiniu krūties tyrimu. Krūties pūlinys gydomas pūlinio atvėrimu, valymu, skiriami antibiotikai. Laiku nesikreipus į gydytojus, gali pasireikšti sepsis.Sepsis

Tai gyvybei pavojinga infekcinė komplikacija. Biologiškai aktyvios medžiagos, kurias kovodama su infekcija išskiria organizmo imuninė sistema, patenka į kraują. Vystosi viso organizmo uždegiminis atsakas, kuris gali pažeisti visų organų funkcijas.

Dažniausiai sepsis pasireiškia ligoninėje po chirurginės operacijos sveikstantiems žmonėms, ypač senyvo amžiaus ar esant susilpnėjusiai imuninei sistemai. Po gimdymo ar cezario pjūvio operacijos moteris taip pat gali susirgti sepsiu, jei laiku nebus išgydytos infekcijos (endometritas, šlapimo takų infekcija, mastitas).

Sepsio simptomai: karščiavimas >38 °C (arba temperatūra < 36°C), pulsas > 100 k./min., kvėpavimo dažnis >20 k./min., galima ar nustatyta infekcija. Kai atsiranda įvairių organų funkcijos sutrikimas, diagnozuojamas sunkus sepsis, kuris pasireiškia odos išbėrimu, sumažėjusiu šlapimo kiekiu, kvėpavimo, kraujotakos sutrikimu ir kitais požymiais. Jei sepsis sunkus, sutrinka smegenų, širdies, inkstų kraujotaka, vidaus organų, galūnių kraujagyslėse formuojasi trombai, dėl kurių audiniai žūva.

Ligoniai gydomi intensyviosios terapijos skyriuose antibiotikais, vidaus organų funkcijai palaikyti skiriama skysčių ir papildomų vaistų, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija.

Daugiau informacijos galite rasti:

http://www.patient.co.uk/doctor/Puerperal-Pyrexia.htmhttp://www.patient.co.uk/health/mastitis-breast-infectionhttp://www.babycenter.com/0_postpartum-infections_1152331.bc?page=1http://www.sepsisalliance.org/sepsis_and/pregnancy/

63

PRIEŠLAIKINIS GIMDYMAS

Kas yra priešlaikinis gimdymas? Priešlaikinis gimdymas – tai gimdymas, kuris vyksta iki 37 nėštumo savaitės (3 arba daugiau

savaičių prieš numatomą gimdymo terminą). Nėštumas įprastai tęsiasi 40 savaičių, skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Sąrėmiai (gimdos susitraukimai), prasidėję iki 37 nėštumo savaitės, gali būti pavojingi, jei baigiasi priešlaikiniu gimdymu.

Naujagimiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės, būna trumpalaikių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų, daliai jų būna psichomotorinės raidos sutrikimų, didesnė lėtinių ligų rizika suaugus. Kuo ilgiau vaisius auga gimdoje ir kuo didesnis jo svoris gimimo metu, tuo mažiau tikėtina, kad gimęs jis patirs labai rimtų problemų. Net išgyvenę naujagimiai dažnai turi įvairių sveikatos sutrikimų.Kas yra priešlaikinė gimdymo veikla?

Priešlaikinė gimdymo veikla – tai gimdos susitraukimai ar kiti priešlaikinio gimdymo simptomai, kurie prasideda iki 37 nėštumo savaitės. Kas sukelia priešlaikinius gimdos susitraukimus?

Dažnai sunku atsakyti į klausimą, kokia yra priešlaikinių gimdos susitraukimų priežastis, bet kai kurie rizikos veiksniai yra žinomi. Didžiausia rizika pagimdyti prieš laiką yra moterims:

kurios prieš laiką jau yra gimdžiusios; kurios nešioja ne vieną vaisių; kurioms buvo atlikta gimdos kaklelio operacija.

Kiti rizikos veiksniai, didinantys tikimybę pagimdyti prieš laiką, yra tokie: narkotinių medžiagų vartojimas; rūkymas; infekcija (inkstų, šlapimo takų, karščiavimas); bloga mityba ir mažas nėščiosios svoris; kraujavimas iš genitalijų nėštumo metu; pilvo organų operacija nėštumo metu; stresas.

Kokie yra priešlaikinio gimdymo simptomai?Priešlaikinio gimdymo simptomai yra tokie patys, kaip ir prasidedant gimdymui laiku:

64

Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai). Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas. Paprastai jie būna skausmingi.

Išskyrų iš makšties kiekio ir spalvos pasikeitimas (jos būna gausesnės, vandeningos arba kraujingos).

Kryžkaulio srities nugaros skausmas. Apatinės pilvo dalies maudimas, kartais su viduriavimu. Vandenų nubėgimas (jaučiamas kaip nestiprus varvėjimas arba didesnio skysčio kiekio

tekėjimas iš makšties).Kartais moterys gali jausti vadinamuosius Braxton Hicks susitraukimus. Tai susitraukimai,

kurie vyksta kas kelias minutes. Paprastai jie nėra skausmingi, nestiprėja, nedažnėja ir yra nereguliarūs. Kartais juos sunku atskirti nuo tikrųjų sąrėmių. Braxton Hicks susitraukimai dažniausiai greitai baigiasi, kai nėščioji atsigula ir pailsi. Braxton Hicks susitraukimai yra vadinami netikraisiais sąrėmiais, nes jie nesukelia tikros gimdymo veiklos.Ką reikia daryti, kai moteris pradeda jausti panašius į Braxton Hicks gimdos susitraukimus?

Jeigu moteris mano, kad tai gali būti gimdymo pradžia, ji turi kreiptis į gydytoją.Moteris visada privalo kreiptis į gydytoją, jeigu iš makšties pasirodė kraujingų išskyrų arba

ištekėjo vandenys, jeigu jaučia daugiau nei 6 gimdos susitraukimus per valandą (1 susitraukimas kas 10 min.) ir ypač jeigu gimdos susitraukimai yra reguliarūs (kartojasi vienodais laiko tarpais). Tokiu atveju yra sunku pasakyti, ar prasidėjo tikra gimdymo veikla, todėl nėščiąją privalo apžiūrėti gydytojas. Jis įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar tai yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti. Ar priešlaikinio gimdymo simptomai reiškia, kad vyks priešlaikinis gimdymas?

Ne visada. Tik 20–30 proc. nėščiųjų, kurios paguldomos į ligoninę dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo, pagimdo neišnešiotą naujagimį. Kitai daliai priešlaikiniai gimdos susitraukimai baigiasi ir jos pagimdo naujagimį suėjus gimdymo terminui. Vienais atvejais priešlaikinė gimdymo veikla bus stabdoma vaistais, kurie nekenkia vaisiui, kitais atvejais gydytojas gali nuspręsti, kad dėl tam tikrų priežasčių (infekcija, blogėjanti vaisiaus būklė ar motinos ligos) reikia netęsti nėštumo ir gimdymo veiklos nestabdyti. Kiekviena situacija yra vis kitokia.Kokios priemonės padeda išvengti priešlaikinio gimdymo?

Yra keletas skirtingų gydymo metodų (priklauso nuo konkrečios situacijos). Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo:

priešlaikinio gimdymo priežasties; nėštumo laiko (kiek yra nėštumo savaičių); motinos ir vaisiaus būklės.

Gydytojas gali skirti vaistų, kurie sustabdys arba sulėtins priešlaikinius gimdos susitraukimus. Tokie medikamentai vadinami tokoliziniais. Jie nepavojingi nei motinai, nei vaisiui, jei vartojami trumpai. Jeigu nėštumas yra trumpesnis kaip 35 savaitės, gydytojas gali skirti vaistų vaisiaus plaučiams brandinti (tokie vaistai vadinami steroidais). Jie padės naujagimiui savarankiškai kvėpuoti, jeigu atsitiktų taip, kad gimdymas įvyktų prieš laiką. Šie preparatai vartojami labai trumpai ir nėra pavojingi nei motinai, nei vaisiui.

Ne visada pavyksta sustabdyti priešlaikinius gimdos susitraukimus, todėl įvertinęs situaciją gydytojas gali nuspręsti nėšciąją perkelti į kitą stacionarą, kuriame suteikti reikiamą pagalbą neišnešiotam naujagimiui yra geresnės sąlygos.Ar galima išvengti priešlaikinio gimdymo?

Šiandien nėra tokio gydymo ar priežiūros metodo, kuris visiškai apsaugotų nuo priešlaikinio gimdymo. Bet yra tam tikrų profilaktikos priemonių, kurios sumažina riziką pagimdyti prieš laiką.

65

Kad būtų galima jas pritaikyti, reikia nustatyti, ar rizika pagimdyti prieš laiką yra padidėjusi. Prieš planuojant nėštumą, reikia kreiptis į specialistą, kuris patars, ką ir kada reikia daryti. Tik pastojus būtina kreiptis į gydytoją, kuris įvertins konkrečią situaciją ir patars, kokių profilaktikos ar gydymo priemonių reikia imtis, kad sumažėtų priešlaikinio gimdymo rizika. Riziką pagimdyti prieš laiką padeda nustatyti laiku ir tinkamai ultragarsu išmatuotas gimdos kaklelio ilgis.

Labai svarbu, kad moteris, kuri jau turėjo vieną ar kelis persileidimus ar priešlaikinius gimdymus, pirmą kartą būtų ištirta tarp 11 ir 14 nėštumo savaičių. Šiuo laikotarpiu gydytojas specialistas gali gana tiksliai nustatyti, kokia yra rizika, kad gimdymas bus priešlaikinis, ir kokių profilaktikos priemonių (progesterono taikymas, gimdos kaklelio apsiuvimas, kartotinai gimdos kaklelio ilgio matavimai) reikėtų imtis konkrečiu atveju, bei patarti, ko reikėtų vengti dabartinio nėštumo metu.

Bet svarbiausia – laiku kreiptis į sveikatos specialistą. Pajutus bet kokius simptomus (gimdos susitraukimai, daug neaiškių išskyrų iš makšties, strėnų ar pilvo apačios skausmai, nutekėjo vaisiaus vandenys ar atsirado kraujingų išskyrų), kurie Jums kelia nerimą, reikia tuoj pat kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad jis galėtų laiku suteikti (jeigu reikės) reikiamą pagalbą, atsakyti į Jūsų klausimus ir padėtų išvengti streso bei jaudinimosi.

Priešlaikinis gimdymas (gimdymas iki 37 nėštumo savaitės) – dažniausia naujagimių mirštamumo ir sergamumo priežastis Lietuvoje. 1 iš 20 gimdymų yra priešlaikinis. 2 iš 3 naujagimių, mirusių perinataliniu laikotarpiu, yra gimę prieš laiką. 60 proc. viso perinatalinio mirtingumo sudaro naujagimiai, gimę iki 32 nėštumo savaitės.

Neišnešioti naujagimiai – ypač didelės rizikos naujagimių grupė. Jų adaptacijos eiga dėl organų ir sistemų morfologinio bei funkcinio nebrandumo yra savita. Neišnešioti naujagimiai 10 kartų dažniau serga cerebriniu paralyžiumi, jiems 75 kartus dažniau nustatomi psichikos sutrikimai ir 7 kartus dažniau nustatomi apsigimimai. Neišnešiotą naujagimį greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai. Jam dažniau kyla įvairių adaptacijos komplikacijų, jie dažniau serga, didesnis mirties ir sunkių liekamųjų centrinės nervų sistemos pažeidimo reiškinių pavojus. Neišnešioti naujagimiai turi trumpalaikių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimo problemų – nuo psichomotorinės raidos sutrikimo iki padidėjusios rizikos lėtinėms ligoms suaugus. Neišnešiotiems naujagimiams dažnesni emociniai, neurologiniai, regos, klausos sutrikimai, sunkesnė socialinė adaptacija, ypač paauglystėje.

Yra profilaktikos priemonių, kurios gali sumažinti priešlaikinių gimdymų skaičių. Tai rizikos pagimdyti prieš laiką nustatymas (pvz., gimdos kaklelio ultragarsinis matavimas), žalingų veiksnių, kurie didina priešlaikinio gimdymo riziką, vengimas (rūkymas, stresas, emocinė prievarta ir kt.) ir profilaktikos priemonių taikymas (gimdos kaklelio sutvirtinimo operacija, progesterono vartojimas ir kt.). Nėščiosios turi žinoti apie galimas profilaktikos priemones ir gydymo metodus.

Siekiant užtikrinti, kad priešlaikinio gimdymo priežiūros taktika atitiktų aukščiausius saugumo ir kokybės kriterijus ir kad visi medikai, kurie susiduria su gresiančio priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio gimdymo ir neišnešioto naujagimio problema, vadovautųsi vienodais priežiūros ir gydymo standartais, yra kuriamos mokslo įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos. Priešlaikinio gimdymo eiga ir baigtis priklauso ne tik nuo medicinos personalo ir medicinos įstaigos pasirengimo suteikti reikiamą medicinos pagalbą, bet ir nuo visuomenės požiūrio į problemą ir jos supratimo.

66

PRIEŠLAIKINIS NEIŠNEŠIOTO VAISIAUS DANGALŲ PLYŠIMAS

Kas yra priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas?Tai vaisiaus vandenų nutekėjimas prieš prasidedant reguliariems gimdos susitraukimams.

Neišnešioto vaisiaus priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas būna tuomet, kai vandenys nuteka iki 37 nėštumo savaičių.Kas sukelia priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą?

Vaisiaus vandenys dažniau prieš laiką nuteka šiais atvejais: ankstesnio nėštumo metu vandenys taip pat nutekėjo prieš laiką; ankstesnis nėštumas baigėsi priešlaikiniu gimdymu; infekcija makštyje ar gimdoje; kraujavimas iš lyties organų; rūkymas.

Kokie yra priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo požymiai? Gausesnis vandeningų išskyrų iš makšties pasirodymas; Nuolatinis, nekontroliuojamas skysčio tekėjimas iš makšties; Pasikartojantys negausūs skysčio pliūpsniai, panašūs į šlapimo nelaikymą.

Kaip nustatomas priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas?Prieš laiką vaisiaus vandenys dažniausiai nuteka netikėtai, namie, be aiškios, akivaizdžios

moteriai priežasties, be skausmo, nesant gimdos susitraukimų.Vaisiaus vandenų tekėjimą patvirtina gydytojas ar akušeris apžiūros metu. Įkišus makšties

skėtiklius, matomas vandenų tekėjimas iš gimdos kaklelio kanalo.Galima paimti išskyrų iš makšties ir atlikti specialius mėginius. Iš makšties paimtos išskyros

padedamos ant stikliuko. Po to jis apžiūrimas pro mikroskopą. Jei vaisiaus vandenys teka, matomas vadinamasis paparčio lapas.

Galima atlikti ir kitą testą. Specialiu lakmuso popieriumi nustatomas makšties išskyrų rūgštingumas, kuris patvirtina arba paneigia diagnozę. Šį mėginį galima atlikti tik tada, kai nėra makšties uždegimo ir kraujo makštyje.

Šiuo metu yra naujų testų, kuriais galima tiksliau įvertinti vaisiaus vandenų nutekėjimą. Vaisiaus vandenyse yra tam tikrų medžiagų, kurios nustatomos specialiais testais.Kaip gydomas priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas?

67

Nutekėjus prieš laiką vaisiaus vandenims, Jūs būsite paguldyta į ligoninę. Gydymas ir priežiūra priklausys nuo nėštumo laiko, nuo Jūsų ir vaisiaus sveikatos.

Jums gali būti paskirta antibiotikų, kad būtų užkirstas kelias infekcijai. Prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims, antibiotikų skiriama ir profilaktikai ir gydyti. Skiriami antibiotikai nesukelia pavojaus vaisiui. Tiek profilaktika, tiek gydymas antibiotikais paprastai netrunka ilgiau nei 7 dienas, bet daug kas priklauso nuo konkrečios situacijos. Kiek laiko reikės praleisti stacionare, nutekėjus vaisiaus vandenims, taip pat priklausys nuo konkrečios situacijos.

Jeigu nėštumo trukmė didesnė nei 35 nėštumo savaitės ir gimdymas neprasideda savaime, Jums gali būti pasiūlyta gimdymą sužadinti.

Jeigu nėštumo laikas nuo 24 iki 35 nėštumo savaičių, Jums gali būti pasiūlyta vartoti vaistų (steroidų), kurie padeda subrandinti vaisiaus plaučius. Jeigu vartojant šių vaistų prasideda sąrėmiai, jie slopinami kitais (tokoliziniais) preparatais, kol bus vartojami steroidai. Po šio gydymo gimdymą sužadinti rekomenduojama atsižvelgiant į moters ir vaisiaus būklę.

Jeigu nėštumas mažesnis nei 24 savaičių, kiekvienu atveju pasirenkama individuali priežiūra. Dažniausiai prognozė vaisiui yra labai nepalanki, todėl siūloma gimdymą sužadinti, kad būtų išvengta didesnių komplikacijų motinai.

Kokios gali būti priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo komplikacijos? Dažniausia komplikacija nėštumo metu gimdos infekcija, kuri naujagimiui gali sukelti

įgimtą infekcinę ligą (plaučių uždegimą, sepsį) bei cerebrinį paralyžių; motinai po gimdymo gimdos uždegimą.

Dėl vaisiaus vandenų sumažėjimo gali būti suspausta vaisiaus virkštelė, dėl to vaisius gali uždusti, gali būti deformuotos naujagimio galūnės, neišsivystę plaučiai.

Dažniau pasitaiko sėdmenų pirmeiga, skersinė vaisiaus padėtis, gali iškristi smulkios vaisiaus dalys ar virkštelė, dėl to dažniau gimdymas gali būti užbaigiamas cezario pjūvio operacija.

Kiek ilgai vaisius gali būti gimdoje prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims?Atsižvelgus į konkrečią situaciją: kiek nėštumo savaičių, yra ar nėra infekcijos požymių, gali

būti bandoma išlaikyti vaisių gimdoje kuo ilgiau, tikintis, kad jis bus brandesnis ir geriau pasiruošęs išgyventi po gimimo. Tai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Kartais, labai retai, vaisiaus vandenys gali nustoti tekėti ir, kadangi jie nuolat gaminasi, viskas gali grįžti į normalią padėtį. Ar gimęs naujagimis bus sveikas?

Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: kokios trukmės nėštumas, ar subrendę vaisiaus plaučiai, ar nėra infekcijos gimdoje. Prieš laiką gimę naujagimiai visada turi daugiau sveikatos problemų nei gimę laiku.Ką daryti, jeigu Jums atrodo, kad nutekėjo vaisiaus vandenys?

Visų pirma nepanikuoti! Antra, nedelsti ir kreiptis į specialistą, kad jis galėtų įvertinti vaisiaus būklę ir numatyti

tolesnę priežiūros taktiką. Jeigu nėštumo laikas daugiau kaip 30 savaičių geriau, kad Jus į stacionarą atvežtų sėdimoje

ar gulimoje padėtyje, nes tada yra mažesnė tikimybė, kad iškris smulkios vaisiaus dalys (koja ar ranka) arba virkštelė.

Ar galima išvengti priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo?Specifinių priemonių, kurios visiškai apsaugotų nuo šios komplikacijos, nėra. Bet yra

profilaktikos priemonių, kurios sumažina tokios galimybės riziką: nerūkyti, vengti streso, vengti lytiškai plintančių ligų, prieš pastojant kartu su partneriu apsilankyti pas specialistą, kuris išsiaiškins

68

ir patars, kas yra blogai, ką reikėtų dar ištirti, ką išgydyti ir kaip elgtis nėštumo metu, kad būtų išvengta šios problemos.

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas – tai vaisiaus vandenų pūslės plyšimas ir vaisiaus vandenų nutekėjimas dar neprasidėjus gimdymo veiklai ir nesant reguliarių sąrėmių. Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, kaip nėštumo komplikacija, pasitaiko 0,72,1 proc. nėščiųjų ir sudaro 3043 proc. visų priešlaikinio gimdymo priežasčių.

Neišnešioto vaisiaus priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas būna tuomet, kai vandenys nuteka iki 37 nėštumo savaičių. Neišnešioto vaisiaus priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas gali komplikuotis: gali būti vaisiaus infekcija, gimdos uždegimas, vaisiaus smulkių dalių iškritimas.

Pagrindinės neišnešioto vaisiaus priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo priežastys yra šios: buvęs priešlaikinis gimdymas, infekcija makštyje ar gimdoje, kraujavimas iš lyties organų, rūkymas ir stresas. Kokias pasekmes bevandenis periodas sukels vaisiui ar naujagimiui, priklauso nuo nėštumo laiko, kai nutekėjo vaisiaus vandenys, ir nuo bevandenio periodo laiko. Kuo ilgesnis bevandenis periodas, tuo didesnė infekcijos, vaisiaus galūnių deformacijos tikimybė, taigi, kuo ilgiau vaisius išbus gimdoje, ypač labai trumpo nėštumo metu, tuo didesnė tikimybė, kad jis lengviau ateityje pakels galimus sveikatos sutrikimus.

Kiekvienas atvejis yra konkretus, reikalaujantis bendro problemos suvokimo ir gydytojo bei nėščiosios savitarpio supratimo.

69

REPLIŲ IR VAKUUMINIO EKSTRAKTORIAUS NAUDOJIMAS AKUŠERIJOJE

Tai yra svarbiausios informacijos santrauka moterims, norinčioms daugiau sužinoti apie instrumentinį gimdymą. Tai toks gimdymas, kai akušeris ar gydytojas specialiais instrumentais palengvina gimdymą antruoju gimdymo laikotarpiu.Kodėl man gali prireikti pagalbos gimdymo metu?

Yra kelios priežastys, tačiau pagrindinės yra šios: vaisius neslenka gimdymo takais taip, kaip normaliai turėtų; yra abejonių dėl vaisiaus geros būklės gimdymo metu; Jūs negalite arba Jums nepatariama stangintis gimdymo metu.

Instrumentinio gimdymo tikslas yra imituoti normalų savaiminį gimdymą, siekiant išlaikyti mažą gimdymo riziką Jums ir Jūsų naujagimiui. Tam gydytojas ar akušeris naudoja instrumentus (reples arba vakuuminį ekstraktorių).Kaip dažnai pasitaiko instrumentinis gimdymas?

Lietuvoje vakuuminio ekstraktoriaus pagalbos antruoju gimdymo laikotarpiu prireikia 1,3–3,7 proc. gimdymų. Akušerinės replės naudojamos tik 0,1–0,8 proc. gimdymų. Minėti instrumentai naudojami kur kas rečiau, jei gimdoma nebe pirmą kartą.Ar galiu išvengti instrumentinio gimdymo?

Moterims, kurioms gimdymo metu yra suteikiamas psichologinis palaikymas, yra mažesnė tikimybė, jog reikės instrumentų. Psichologiškai palaikyti gali bet kas, kuo Jūs pasitikite, tai gali būti ir akušeris. Patariama, kad gimdymo metu dalyvautų žmogus, kurį Jūs pažįstate ir kuriuo pasitikite.

Stovint ar gulint ant šono gimdymo metu, taip pat neatliekant epiduralinio gimdymo skausmo malšinimo, sumažėja instrumentinio gimdymo tikimybė.

Jei tai pirmasis Jūsų gimdymas ir norite, kad būtų atliktas epiduralinis gimdymo skausmo malšinimas, instrumentinio gimdymo tikimybė galėtų sumažėti, jei epiduralinis skausmo malšinimas būtų atliekamas prasidėjus labai stipriems gimdymo skausmams. Gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu taip pat gali sumažinti instrumentinio gimdymo tikimybę.

Instrumentinis gimdymas bei jo tikimybės sumažinimo būdai turėtų būti su Jumis aptarti nėštumo metu.Vakuuminio ekstraktoriaus naudojimas gimdymo metu. Kas tai?

Vakuuminis ekstraktorius–tai instrumentas, turintis gaubtelio formos antgalį, kuris gali būti kietas arba minkštas (metalinis arba plastikinis). Šis gaubtelis yra prisiurbiamas prie vaisiaus galvos

70

gimdymo metu. Tai atlikęs gydytojas ar akušeris palauks, kol Jums prasidės sąrėmis, ir tuo pačiu metu, kai stanginsitės, lengvai trauks vakuuminį ekstraktorių, pritvirtintą prie vaisiaus galvos.

Paprastai prireikia daugiau nei vieno traukimo.

Replių naudojimas gimdymo metu. Kas tai?Replės– tai lygiu paviršiumi metalinis instrumentas, panašus į žnyples ar didelius šaukštus.

Replių galai yra įlenkti, kad glotniai priglustų prie vaisiaus galvutės. Replės atsargiai uždedamos ant vaisiaus galvos. Tai atlikęs gydytojas ar akušeris palauks, kol Jums prasidės sąrėmis, ir tuo pačiu metu lengvai trauks reples, laikančias vaisiaus galvą.

Paprastai prireikia daugiau nei vieno traukimo.

Ar bus prašoma mano sutikimo?Naudoti reples arba vakuuminį ekstraktorių bus pasirinkta tik tuomet, jei tuo metu tai bus

saugiausias gimdymo būdas Jums ir naujagimiui. Akušeris ar gydytojas paaiškins, kodėl Jūsų atveju reikalingas instrumentinis gimdymas. Taip pat būsite supažindinta su galima instrumentinio gimdymo rizika. Prieš atliekant procedūrą reikės Jūsų žodinio ir raštiško sutikimo.Kas vyksta instrumentinio gimdymo metu?

Prieš naudodamas reples arba vakuuminį ekstraktorių, gydytojas ar akušeris įvertins Jūsų situaciją bei patikrins gimdymo takus, kad įsitikintų, jog instrumentų naudojimas yra tinkamas būdas. Per šlaplę įkišus ploną vamzdelį (kateterį), šlapimo pūslė bus ištuštinta.

Gimdymo skausmo malšinimas bus arba vietinis (vaistų nuo skausmo bus injekuota pro makšties sieną), arba regioninis (epiduralinis arba spinalinis). Jei vaisius slenka gimdymo takais tokioje padėtyje, kai reikalingas jo pasukimas, Jums bus rekomenduojamas arba epiduralinis arba spinalinis gimdymo skausmo malšinimas.

Gali prireikti įkirpti tarpvietę (atlikti epiziotomiją), kad padidėtų makšties atsivėrimas ir galėtų gimti naujagimis, tačiau epiziotomija reikalinga ne visuomet, ypač jei tai nėra Jūsų pirmasis gimdymas. Jei Jums nėra sukelta epiduralinė analgezija, epiziotomijos atveju įkerpamos vietos skausmas bus malšinamas vietinio poveikio anestetikais.Replės ar vakuuminis ekstraktorius. Kas geriau?

Abu instrumentinio gimdymo būdai yra saugūs ir efektyvūs. Yra daug skirtingų replių ar vakuuminių ekstraktorių tipų, pavyzdžiui, kai kurie iš jų yra specialiai sukurti pasukti vaisių, kai jis

71

atsisukęs nugara į Jūsų nugarą vėlyvuoju gimdymo laikotarpiu. Naudojant reples yra didesnė tikimybė, kad sėkmingai pagimdysite naujagimį, tačiau naudojant vakuuminį ekstraktorių rečiau plyšta tarpvietė. Atsižvelgęs į Jūsų situaciją, gydytojas parinks tinkamiausią instrumentinio gimdymo būdą, labiausiai tinkantį Jums ir naujagimiui.

Vakuuminis ekstraktorius nėra tinkamas instrumentinio gimdymo būdas, jei nėštumas yra trumpesnis nei 34 savaitės, nes vaisiaus galva tuo metu yra minkštesnė, dėl to padidėja mėlynių, smegenų kraujosruvų ir geltos pavojus.Dėl ko instrumentinis gimdymas gali būti nesėkmingas?

Nesėkmingo instrumentinio gimdymo tikimybę didina šie veiksniai: turite antsvorio ir Jūsų kūno masės indeksas yra didesnis kaip 30; laukiatės stambaus naujagimio; vaisiaus nugara atsukta į Jūsų nugarą; vaisiaus galva nėra nusileidusi pakankamai žemai gimdymo takais.

Jei gydytojas nebus įsitikinęs, kad instrumentų naudojimas padės saugiai pagimdyti natūraliu būdu, prireikus gali būti nuspręsta perkelti Jus į operacinę ir atlikti cezario pjūvio operaciją.

Jei vaisius negimsta naudojant vakuuminį ekstraktorių, kai kuriais atvejais gali būti nuspręsta naudoti reples. Priklausomai nuo individualių aplinkybių, net ir panaudojus abu instrumentinio gimdymo būdus, vis dar gali tekti atlikti cezario pjūvio operaciją. Gydytojas rekomenduos Jums tokį gimdymo būdą, kuris yra Jums tinkamiausias. Kas nutinka po naujagimio gimimo?

Jei yra abejonių dėl geros vaisiaus būklės arba jei atliekama cezario pjūvio operacija, gydytojas neonatologas dalyvaus gimdymo metu ir naujagimiui gimus perims jo priežiūrą.Ką gali sukelti instrumentinis gimdymas?Kraujavimas

Yra visiškai normalu kraujuoti iš lytinių takų po vaisiaus gimimo. Iškart po instrumentinio gimdymo dažniau pasitaiko gausesnis kraujavimas, tačiau vėlyvesnis kraujavimas turėtų būti panašus į kraujavimą po normalaus gimdymo.Makšties plyšimai ir epiziotomija

Jei gimdymo metu įplyšo makštis ar buvo atlikta epiziotomija, defektas bus susiūtas savaime tirpstančiais siūlais.

Trečiojo arba ketvirtojo laipsnio plyšimas (makšties plyšimas, kai kartu plyšta tiesiosios žarnos arba išangės raumenys ir (ar) siena) pasitaiko 1 iš 100 normalaus gimdymo atvejų. Tokio laipsnio plyšimai naudojant vakuuminį ekstraktorių pasitaiko dažniau (4 iš 100 atvejų), o gimdymo metu naudojant reples - 8–12 iš 100 atvejų.Skausmo malšinimas

Dauguma moterų jaučia diskomfortą po instrumentinio gimdymo. Jei jausite diskomfortą ar skausmą po gimdymo, Jums turės būti paskirta vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, paracetamolio ar diklofenako.Šlapinimasis ir tuštinimasis

Pasunkėjęs tuštinimasis ar šlapinimasis pasitaiko dažniau iš karto po gimdymo, tačiau daugumai moterų vėliau šių problemų nebelieka.Trombozės rizikos mažinimas

Nėštumas padidina kraujo krešulių formavimosi riziką dubens ir kojų venose (gali pasireikšti giliųjų venų trombozė). Po instrumentinio gimdymo ši rizika padidėja. Kuo ankstesnis judėjimas po gimdymo gali padėti išvengti giliųjų venų trombozės. Be to, gali tekti dėvėti specialias kojines arba

72

gali būti skiriamos kasdienės heparino injekcijos. Šios priemonės sumažina kraujo krešulių formavimosi riziką.Ką instrumentinis gimdymas reikš mano naujagimiui?

Vakuuminio ekstraktoriaus gaubtelis ant vaisiaus galvos dažnai palieka žymę, kuri paprastai išnyksta per 24–48 valandas, arba mėlynę, kuri yra vadinama kefalohematoma. Tai nutinka1–12 iš 100 atvejų. Ilgainiui kefalohematoma išnyksta ir retai sukelia kokių nors problemų, išskyrus šiek tiek padidėjusią geltos tikimybę pirmosiomis dienomis po gimimo. Replių paliekamos žymės ant naujagimio veido pasitaiko dažnai, tačiau paprastai jos būna mažos ir išnyksta per 24–48 valandas. Maži odos pažeidimai ant naujagimio veido ar skalpo taip pat pasitaiko (1 iš 10 instrumentinio gimdymo atvejų), tačiau greitai sugyja.Ar galėsiu aptarti savo gimdymą prieš išvykdama iš ligoninės?

Taip, prieš išrašant Jus iš ligoninės, galėsite aptarti gimdymo metu susidariusią situaciją. Geriausia būtu jei tai padarytumėte su akušeriu ar gydytoju, dalyvavusiu imdymo metu.Kaip jausiuosi po išrašymo iš ligoninės?

Po bet kokio gimdymo, taip pat ir po instrumentinio, galite jausti diskomfortą ar skausmą. Dėl siūlių ar patinimo gali šiek tiek skaudėti naudojantis tualetu. Bet kokios siūlės sugis per kelias savaites. Gali padėti vaistai nuo skausmo. Lytinį gyvenimą galėsite pradėti tada, kai su savo partneriu manysite, kad jau tinkamas metas.

Kai kurios moterys, parvykusios į namus, nori kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus gimdymo metu. Jei norėsite, galėsite kreiptis į šeimos gydytoją, kuris jus nukreips pas Jūsų gydytoją ar akušerį.Ar kitą kartą gimdymas vėl bus instrumentinis?

Instrumentinis gimdymas dar nereiškia, jog kito gimdymo metu bus reikalingi instrumentai. Daugumai moterų po instrumentinio gimdymo kitas gimdymas būna normalus.

(Parengta pagal Karališkosios akušerių ir ginekologų kolegijos Pacientų informacijos komiteto leidinį ir išversta iš anglų kalbos.)

73

REZUS IZOIMUNIZACIJA

Kas yra nėščiųjų rezus izoimunizacija ir kodėl ji atsiranda?Žmonių kraujas tik iš išvaizdos panašus. Dėl raudonųjų kūnelių ypatumų kraujas labai

skiriasi, todėl yra dalijamas į keturias pagrindines grupes: O (nulinę); A; B; AB. Dažniausiai, nors motinos ir vaisiaus kraujo grupės būna skirtingos, problemų neatsiranda. Tačiau kartais motinos ir vaisiaus kraujo ypatybių skirtumai gali būti pavojingi vaisiui.

Viena reikšmingiausių ypatybių − rezus D faktorius. Tai baltymas (Rh D antigenas), esantis eritrocituose (raudonuosiuose kraujo kūneliuose). Šį baltymą turi 85 proc. baltosios rasės žmonių, jie vadinami rezus teigiamais (Rh D (+)), o 15 proc. šio baltymo neturi. Jie vadinami rezus neigiamais (Rh D (-)). Kai motina rezus neigiama, o tėvas rezus teigiamas, vaisiaus Rh faktorių lemia tėvas. Jei tėvas homozigotiškas rezus D antigeno atžvilgiu, vaisius visuomet bus Rh D teigiamas, jei heterozigotiškas – pusė jo vaikų bus Rh D teigiami, pusė - Rh D neigiami.

Rezus izoimunizacija galima tik tada, kai motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas. Nėštumo ir gimdymo metu didesnis ar mažesnis vaisiaus kraujo kiekis patenka į motinos kraujotaką. Į motinos organizmą patekęs svetimas baltymas (vadinamas antigenu) sukelia imuniteto reakciją, gaminamos specifinės dalelės, vadinamos antikūnais. Taip vaisiaus eritrocitai, turintys Rh D antigeną, patekę į motinos kraują, įjautrina (sensibilizuoja) jos organizmą.

Sensibilizacijos riziką didina: savaiminis persileidimas, nėštumo nutraukimas, negimdinis nėštumas, kraujavimas nėštumo metu, nėščiųjų hipertenzija, išorinis vaisiaus apgręžimas, gimdymas, placentos atskyrimas ranka, cezario pjūvis, pilvo trauma, netapataus pagal Rh D antigeną kraujo perpylimas. Pirmo nėštumo metu problemų dėl rezus izoimunizacijos dažniausiai nekyla, tačiau labai svarbu išvengti sensibilizaciją didinančių veiksnių ir jokiu būdu nenutraukti nėštumo.

Į motinos kraują pakartotinai (dažniausiai kito nėštumo metu) patekę vaisiaus eritrocitai, turintys Rh D antigeną, skatina greitą antikūnų gamybą, nes organizmas jau yra įjautrintas. Antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują ir jo eritrocitų membranoje reaguoja su Rh D antigenu. Šios reakcijos rezultatas – vaisiaus raudonųjų kraujo kūnelių suardymas ir mažesnė ar didesnė vaisiaus mažakraujystė. Toks naujagimis gimsta su naujagimių hemolizinės ligos požymiais arba žūsta gimdoje.Kaip išvengti motinos ir vaisiaus rezus nesutapimo komplikacijų?

Nėščiajai laiku suleidus anti-D imunoglobulino, užslopinama imuninė reakcija ir kai pakartotinai į jos kraujotaką patenka rezus teigiamo vaisiaus eritrocitų, antikūnų gamyba nevyksta, eritrocitai neardomi.

74

Anti-D imunoglobulino suleidimas tam tikru nėštumo laiku vadinamas imunoprofilaktika. Jo nereikia leisti, jei moteris jau sensibilizuota. Ar nėščioji rezus sensibilizuota, nustatoma atlikus atitinkamą kraujo tyrimą (nustatomas antikūnų titras).

Anti-D imunoglobulino reikia suleisti visoms Rh D neigiamoms moterims nėštumo metu, po gimdymo ir po tam tikros būklės, kurios metu vaisiaus kraujo galėjo patekti į motinos kraujotaką. Imunoprofilaktika netikslinga, jei vaiko tėvas yra Rh D neigiamas.Imunoprofilaktikos strategija

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V - 810 reglamentuoja anti-D imunoprofilaktikos tvarką Lietuvoje. Jame nurodoma, kad kiekvienai rezus D neigiamai moteriai, jei reikia, turi būti skirta anti-D imunoglobulino, kuris apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Visoms nėščiosioms pirmojo apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigoje metu nustatoma kraujo grupė ir Rh D faktorius.

Jei nėščioji Rh D neigiama, tam, kad būtų nustatyta, ar moteris sensibilizuota, nėštumo pradžioje tiriami anti-D antikūnai. Tyrimas kartojamas suėjus 20 ir 27 nėštumo savaitėms.

Jei nėščioji nesensibilizuota (neturi antikūnų), suėjus 28 nėštumo savaitėms į raumenį suleidžiama anti-D imunoglobulino. Po to antikūnų tirti nereikia.

Nustačius, kad naujagimio Rh D teigiamas, ne vėliau kaip per 72 val. po gimdymo turi būti suleista dar viena anti-D imunoglobulino dozė.

Papildomai anti-D imunoglobulino reikia suleisti (nepaisant to, kad jo buvo suleista įprastai), jeigu:

atliktos invazinės prenatalinės diagnostikos procedūros (tyrimams paimti vaisiaus vandenys ar kraujas, atliktos kitos vaisiaus ligų diagnostikos ar gydymo procedūros);

moteris gausiai kraujavo nėštumo metu; taikytas išorinis vaisiaus apgręžimas (net jeigu apgręžti ir nepavyko); moteris patyrė pilvo traumą; žuvo vaisius.

Imunoprofilaktika būtina tada, jeigu moteris nesensibilizuota. Moteris persileido, esant nėštumui > 12+0 savaičių. Imunoglobulino leisti nereikia, jeigu

moteris persileido iki 12-os nėštumo savaitės ir nebuvo atlikta jokia gimdos intervencija. Jei atlikta kokia nors operacija, profilaktika reikalinga, nepaisant nėštumo trukmės.

Negimdinio nėštumo atveju. Nutraukus nėštumą, nepaisant nėštumo trukmės ir nutraukimo būdo.

Galimas šalutinis anti-D imunoglobulino poveikis: Dūrio vietoje gali būti lokalių reakcijų, tokių kaip skausmas ar padidėjęs jautrumas. Kartais gali būti karščiavimas, bendrasis negalavimas, galvos skausmas, odos reakcija ir

drebulys. Retai būna pykinimas, vėmimas, kraujospūdžio sumažėjimas, dažnas širdies plakimas,

alerginių, kartais sunkių, reakcijų, pasireiškiančių dusuliu ir šoku.Priežastys, dėl kurių anti-D imunoprofilaktika gali būti nepakankama.

Nepakankama imunoglobulino dozė. Imunoprofilaktika atlikta per vėlai. Nėščioji jau galėjo būti imunizuota, bet antikūnų kiekis buvo per mažas, kad jį būtų galima

nustatyti laboratorijoje.Tokiais atvejais, kai nėščiosios kraujyje randama antikūnų (moteris jau sensibilizuota),

pacientė siunčiama konsultuotis į Perinatologijos centrą, kur nustatoma rezus izoimunizacijos rizika 75

ir nusprendžiama, kada reikia pradėti tyrimus dėl galimos vaisiaus mažakraujystės, atliekant vaisiaus smegenų kraujotakos tyrimus dopleriu.

Tai ultragarsu atliekamas neinvazinis tyrimas, nesukeliantis nėščiajai jokių nemalonių pojūčių. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, nustatoma tolesnė nėštumo priežiūros taktika. Kai mažakraujystė sunki, nelygu kokia nėštumo trukmė, reikia arba vaisiui perpilti kraują, arba prieš laiką užbaigti nėštumą. Rezus izoimunizacija.

Tai būklė, galinti atsirasti nėštumo metu, kai motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas. Ji diagnozuojama nustačius rezus faktoriaus antikūnus nėščiosios kraujyje. Antikūnai, iš motinos organizmo per placentą patekę į vaisiaus kraujotaką, pradeda ardyti vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius, todėl prasideda mažakraujystė. Vaisiaus ir nėštumo baigties prognozė priklauso nuo vaisiaus pažeidimo diagnozavimo laiko, pažeidimo sunkumo ir tinkamos nėščiosios priežiūros.

Todėl labai svarbu, kad rezus neigiama nėščioji, kurios organizme randama antikūnų, būtų laiku nusiųsta konsultuotis ir gimdyti į Perinatologijos centrą.Didžiausias rezus izoimunizacijos rizikos veiksnys – nėštumo (ypač pirmojo) nutraukimas .

Laiku atlikus imunoprofilaktiką, rezus izoimunizacijos riziką galima sumažinti iki minimumo. Imunoprofilaktika yra reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V – 810. Jame nurodoma, kad kiekviena rezus neigiama moteris prireikus privalo būti aprūpinta anti-D imunoglobulinu, apmokamu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

76

TARPVIETĖS PLYŠIMAI. EPIZIOTOMIJOS

Kas yra tarpvietės plyšimas?Tarpviete vadinama žmogaus kūno vieta tarp išorinių lytinių organų ir išangės, o jos plyšimas

– tai audinių vientisumo pažeidimas. Tarpvietė gimdymo metu plyšta dažnai: skirtingų šalių autorių duomenimis, mažiau ar daugiau tarpvietė įplyšta net devynioms iš dešimties gimdyvių.

Tarpvietės plyšimai skirstomi į keturis laipsnius, atitinkamai skiriasi tarpvietės plyšimų gylis, gydymas ir slauga pogimdyminiu laikotarpiu.

Pirmojo laipsnio tarpvietės plyšimas: tai smulkūs, paviršiniai plyšimai, dažniausiai sugyjantys savaime. Tokių įplyšimų būna beveik visoms gimdyvėms. Jei nėra kraujavimo, aptarus su paciente, plyšimo galima ir nesiūti.

Antrojo laipsnio tarpvietės plyšimas: plyšta ne tik makšties audiniai, bet ir tarpvietės raumenys, suteikiantys atramą gimdai, šlapimo pūslei, tiesiajai žarnai, todėl juos reikia susiūti.

Trečiojo laipsnio tarpvietės plyšimas: tai gilus, pažeidžiantis išangės rauką (tai raumuo, kurio dėka sulaikomos išmatos) plyšimas. Taip giliai tarpvietė plyšta retai (Lietuvos gimdymų registro duomenimis - vienai iš šešių šimtų natūraliu būdu gimdančių moterų).

Ketvirtojo laipsnio tarpvietės plyšimas: rečiausias, tačiau ir sunkiausias. Plyšimas nusitęsia iki tiesiosios žarnos gleivinės, todėl pasunkėja žaizdos gijimas, dažnesnės komplikacijos bei liekamieji reiškiniai.

Kodėl plyšta tarpvietė?Tarpvietė plyšta dėl itin didelio audinių ištempimo gimdymo metu. Ar plyš ir kiek giliai plyš

tarpvietė, iš anksto numatyti sunku. Didesnė tikimybė, kad tarpvietė plyš, jei: gimdoma pirmą kartą; numatoma, kad vaisius svers daugiau nei 4000 g; gimdymą reikia sužadinti (žr. Metodiką „Gimdymo sužadinimas“); ilgas antrasis gimdymo laikotarpis (tai laikotarpis, per kurį visiškai atsivėrus kakleliui

gimsta vaisius); vienas iš vaisiaus petukų užstringa už gimdyvės gaktikaulio (žr. Metodiką „Vaisiaus pečių

užstrigimas“); gimdymą tenka užbaigti vakuuminiu ekstraktoriumi ar replėmis (žr. Metodiką „Replių ir

vakuuminio ekstraktoriaus naudojimas akušerijoje“). Vaisiaus galva dubeniu leidžiasi netaisyklingai.

Kas yra epiziotomija ir kuo ji skiriasi nuo tarpvietės plyšimo?

77

Epiziotomija – tai tarpvietės įkirpimas, atliekamas akušerio arba akušerio-ginekologo, siekiant atlaisvinti daugiau vietos gimdymo takuose. Ji gali būti daroma, jei:

reikia greitai užbaigti gimdymą, atsiradus pavojingų vaisiaus širdies ritmo pakitimų – tai vienintelė neabejotina epiziotomijos atlikimo priežastis;

numatoma gimdymą užbaigti vakuuminiu ekstraktoriumi ar akušerinėmis replėmis; gimdyvė labai pavargusi. Epiziotomija savo apimtimi panaši į antrojo laipsnio tarpvietės plyšimą.

Epiziotomijai atlikti reikalingas pacientės sutikimas. Pageidautina šį klausimą aptarti su paciente gimdymo metu, o ne prieš pat procedūros atlikimą.

Kaip galima išvengti tarpvietės plyšimo?Visiškai apsaugoti gimdyvę nuo tarpvietės plyšimo ar epiziotomijos galimybių nėra.

Pastebėta, jog tam tikrais pratimais nėštumo bei gimdymo metu galima plyšimo tikimybę sumažinti. Nėštumo metu: naudingi tarpvietės tempimo pratimai, 1-2 kartus per savaitę atliekamas

masažas, padedantis atpalaiduoti tarpvietės raumenis, paruošiantis juos gimdymui. Kėgelio pratimais sutvirtinami tarpvietės raumenys, išmokstama juos valingai atpalaiduoti, todėl šie pratimai rekomenduojami ne tik pogimdyminiu, bet ir nėštumo laikotarpiu.

Tarpvietės plyšimui išvengti ar jam sumažinti gali būti naudojamas tarpvietės masažas ir makšties bei tarpvietės tempimas (tikslią techniką apibūdina gydytojas) nuo 36-os nėštumo savaitės.

Gimdymo metu reikia stengtis kiek įmanoma ilgiau būti vertikalioje padėtyje: vaikščioti, stovėti. Jei nesate tikra, kaip elgtis vienu ar kitu gimdymo momentu, reikia klausti akušerio ir klausyti jo nurodymų.

Kas daroma , jei plyšta tarpvietė? Po gimdymo akušeris arba akušeris-ginekologas atidžiai apžiūri gimdymo takus bei tarpvietę.

Ką toliau daryti priklauso nuo to, kiek giliai plyšo tarpvietė. Pirmojo laipsnio plyšimas sugyja savaime per kelias savaites, tad ypatingos priežiūros

nereikia. Kurį laiką galite jausti lengvą diskomfortą, perštėjimą šlapinimosi metu. Rekomenduojama apiplauti tarpvietę šiltu vandeniu po kiekvieno šlapinimosi ar tuštinimosi.

Antrojo laipsnio plyšimas susiuvamas gimdymo palatoje, vartojant vietinio poveikio skausmą malšinančių vaistų, dažniausiai sugyja per porą savaičių. Pogimdyminiu laikotarpiu rekomenduojama apsiplauti šiltu vandeniu po kiekvieno šlapinimosi ir tuštinimosi, sėdėti ant pagalvės, stengtis kad neužkietėtų viduriai (valgyti maistą, kuriame yra daug skaidulų, gerti daug skysčių, prireikus vartoti vidurius minkštinančių žvakučių ar kitų medikamentų).

Trečiojo bei ketvirtojo laipsnio plyšimas susiuvamas operacinėje, atlikus bendrinę ar regioninę nejautrą. Siekiant išvengti žaizdos infekcijos ir supūliavimo, pooperaciniu laikotarpiu 5-10 dienų gydoma antibiotikais. Taip pat duodama vaistų skausmui malšinti bei vidurius minkštinti.

Tiek po tarpvietės plyšimo, tiek po epiziotomijos rekomenduojami Kėgelio pratimai, kurie gerina tarpvietės kraujo cirkuliaciją, geriau gyja žaizda. Pažymėtina, kad naudojant bet kurį minėtą gydymo metodą, žindyti galima.Kokie l iekamieji reiškiniai po tarpvietės plyšimo?

Neigiamos tarpvietės plyšimo pasėkmės nėra dažnos. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei: jaučiate intensyvų skausmą siūlių srityje; atsiranda nemalonaus kvapo išskyrų;

78

neįmanoma sulaikyti dujų ar išmatų; kelia nerimą kitokio pobūdžio negalavimai.

TROMBOEMBOLIJŲ PROFILAKTIKA

Venų tromboembolija yra liga, kuri apima tiek giliųjų venų trombozę, tiek plaučių emboliją. Tai yra dažna ir netgi mirtina liga, dažnai besikartojanti ir galinti sukelti ilgalaikių komplikacijų.Kas yra giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija?

Giliųjų venų trombozė yra liga, kai bet kurioje organizmo vietoje venoje susidaro kraujo krešulys, užkemšantis tą kraujagyslę.

Plaučių embolija – tai liga, kai į pagrindinę arteriją, kuria kraujas iš širdies teka į plaučius, arba jos šaką užkemša kraujo krešulys, atkeliavęs iš bet kurios organizmo vietos ir sutrikdo kraujotaką. Tai yra gyvybei labai pavojinga būklė.Kokia yra tikimybė man susirgti šia liga?

Kasmet giliųjų venų tromboze (GVT) suserga 160 iš 100000 gyventojų, 60 iš 100000 dėl plaučių embolijos (PE) miršta. GVT pasireiškia 1/1000 nėščiųjų iki 35 metų, o po 35 metų – 2,4/1000. Nėštumas GVT riziką padidina 5 kartus (to paties amžiaus ne nėščios moterys serga 5 kartus rečiau). Mirštamumas: 8,9/1000000 nėščiųjų baigiasi mirtimi nuo GVT (moterims iki 35 metų). Vyresnėms moterims tokia statistika dar nežinoma.Kai atpažinti ligą ar jos simptomus?

Ligos simptomų gali apskritai nebūti arba jie gali būti nedideli, tačiau jei yra besitęsiančių skausmų ir jautrumas spaudžiant blauzdose, pakinklyje, šlaunyje, jeigu jie stiprėja vaikščiojimo metu ar stovint, spaudžiant blauzdos ar šlaunies raumenis, gali būti didelis kojos patinimas, viena koja smarkiai skiriasi nuo kitos, yra blizganti, pakitusi spalva (melsvai pilka). Pažeista koja būna karštesnė jaučiamas temperatūros skirtumas ar išsiplėtusios, išryškėjusios venos paviršiuje. Dažniausiai vaikštant simptomai būna stipresni nei gulint.Kodėl svarbu kuo anksčiau pastebėti ligą?

Apsilankymas pas gydytoją ir ankstyvas trombozės gydymas gali ženkliai palengvinti ligą ir apsaugoti nuo galimų komplikacijų.Kokios yra šios ligos atsiradimo priežastys?

Venų tromboembolijos rizikos veiksniai gali būti paveldėti (protrombino genų mutacijos, antitrombino nepakankamumas) arba įgyti (trauma, chirurginė intervencija, nėštumas, navikai ir daugelis kitų). Veikiant rizikos veiksniams, giliosiose kojų venose susiformuoja kraujo krešulys (trombas), kuris iš dalies ar visiškai sutrikdo kraujo pritekėjimą į venas. Pavojų kelia trombas ar jo dalis, kuri gali atitrūkti ir nukeliauti į plaučių kraujagysles ar kitus organus – taip pasireiškia tromboembolija. Plaučių embolija gali sukelti staigią mirti ar ilgalaikių komplikacijų. Kaip ši liga yra diagnozuojama?

79

Vertinant paciento būklę, pirmiausiai vertinami individualūs rizikos veiksniai. GVT diagnozei nustatyti atliekami instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai.

Echoskopija. D – dimerų tyrimas kraujo plazmoje. Kompiuterinė tomografija. Branduolių magnetinio rezonanso tyrimas.

PE diagnostikos būdai: Arterinio kraujo dujų nustatymas. Biologinių žymenų nustatymas kraujyje (troponino ir natriuretinio peptido); Elektrokardiograma. Rentgenologinis plaučių tyrimas. Echokardiografija. Kompiuterinė tomografija. Ventiliacijos ir perfuzijos skenavimas. Branduolių magnetinio rezonanso tyrimas.

Kaip gydoma ši liga?Gali būti skiriama medikamentų:

Anikoaguliantų – heparino, varfarino, kurie neleidžia krešuliui susidaryti. Trombolizinių preparatų (streptokinazės) skiriama, kai tromboembolija jau įvykusi, tačiau

situacija nėra grėsminga paciento gyvybei ir galima laukti, kol vaistai ištirpdys krešulį. Nustačius GVT nuo 1 mėn. iki 1 metų patariama naudoti kompresines kojines. Chirurginis gydymo būdas – embolektomija. Jos metu padaromas pjūvis per užkimštą

kraujagyslę ir krešulys išsiurbiamas.Kokios galimos profilaktinės šios ligos priemonės?

GVT profilaktikai naudojamos nemedikamentinės priemonės Kojūgalio pakėlimas 10–150 kampu. Elastinės kompresinės kojinės arba elastinis tvarstis (kulkšnies srityje kompresija ne

mažesnė kaip 14 ir ne didesnė kaip 26 mmHg, į viršų – kompresija mažėja). Protarpinė kompresija (uždėtos ant blauzdų manžetės pripučiamos oro iki 40 mmHg,

palaikoma 10–12 s ir atleidžiama). Ankstyvas vaikščiojimas ir judėjimas po operacijų ar chirurginių procedūrų. Pakankamas skysčių kiekis.

Profilaktikai gali būti vartojama ir toliau išvardytų vaistų. Nefrakcionuoto heparino. Mažos molekulinės masės heparinų. Netiesioginio poveikio antikoaguliantų.

Ką reikia žinoti žmonėms, sergantiems GVT?Fizinis darbas. Jei liga nėra ūmi, galima dirbti fizinį darbą, atsižvelgiant į savijautą. Tačiau reikėtų vengti per didelės įtampos. Sportas . Tromboze sergantiems pacientams leidžiamas lengvas fizinis aktyvumas. Diagnozavus venų trombozę ir pradėjus gydymą antikoaguliantais bei paskyrus kompresines kojines, rekomenduojama judėti, atsižvelgus į savijautą. Rekomenduojama plaukioti. Pirtis . Galima lankytis pirtyje (priklauso nuo fizinio krūvio). Reikėtų vengti labai karštų pirčių ir nebūti jose ilgai, taip pat svarbu atkurti organizmo skysčių pusiausvyrą.Mityba . Reikėtų rinktis sveiką maistą ir vengti antsvorio, nes tai yra vienas iš GVT rizikos veiksnių. Mitybos apribojimai taikomi tik tiems, kurie vartoja varfariną, kadangi reikia atsargiai

80

vartoti maisto produktus, kuriuose yra vitamino K. Vartojant naujos kartos antikoaguliantų tablečių, tokie mitybos apribojimai netaikomi.Alkoholis. Gydantis varfarinu, nerekomenduojama vartoti alkoholio, nes didėja kraujavimo pavojus. Rūkymas . Tai GVT rizikos veiksnys, todėl jo reikėtų atsisakyti! Rūkymas mažina varfarino poveikį ir didina trombų susidarymo riziką.

ULTRAGARSINĖ PATIKRA IR TYRIMAS NĖŠTUMO METU

Ultragarsinis tyrimas 1 1 13 nėštumo savaitę

Prenatalinė diagnostika Tai įvairių patikros ir diagnostikos priemonių visuma, skirta nustatyti vaisiaus vystymosi

patologijai ir patologinei būklei. Pirmuoju nėštumo laikotarpiu ultragarsinė patikra atliekama nuo 11 nėštumo savaitės iki 13 savaitės ir 6 dienų. Tyrimas yra vadinamas ultragarsine patikra ir rekomenduojamas atlikti visoms nėščiosioms. Tyrimas atliekamas gavus žodinį nėščiosios sutikimą.

Diagnostinis ultragarsinis tyrimas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Jis atliekamas laikantis visų saugos reikalavimų ir trunka apie 30 minučių. Tyrimo duomenys įrašomi į ultragarsinio tyrimo protokolą ir duomenų bazę.

Gydytojas, ultragarsinio tyrimo metu: patikslins nėštumo trukmę ir numatomą gimdymo datą. Tai ypač svarbu moterims,

kurios tiksliai neprisimena paskutiniųjų mėnesinių datos, kurių mėnesinių ciklas nereguliarus ar kurios pastojo po gimdymo žindydamos. Gydytojas, nustatęs vaisiaus viršugalviosėdmenų matmenį, patikslins nėštumo trukmę ir gimdymo datą;

nustatys kiek yra vaisių. Daugiavaisis nėštumas nustatomas apie 2 proc. pacienčių, pastojusių natūraliai, ir apie 10 proc. po pagalbinio apvaisinimo. Jei nėštumas daugiavaisis, gydytojas nustatys ar kiekvienas vaisius turi atskirą chorioną (placentą) ir vaisiaus vandenų maišą. Jeigu dvynių bendra placenta, reikės išsamesnio ištyrimo ir atidesnės priežiūros;

įvertins bei parodys, kad vaisius gyvas. Deja, bet maždaug 2 proc. pacienčių, atvykstančių šiam tyrimui, nustatomas žuvęs vaisius, nors nebūna jokių simptomų;

tirs, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, ir išmatuos sprando vaiskumą. Nemažai didžiųjų vaisiaus raidos ydų matomos jau pirmąjį nėštumo laikotarpį.

įvertins gimdą ir jos priedus.Nerekomenduojama šį tyrimą atlikti nemedicininiu tikslu: nuotraukoms daryti ar vaisiaus

lyčiai nustatyti.Jei įtariama, kad yra vaisiaus raidos yda ar kitokia vaisiaus patologija, tyrimas gali būti

kartojamas ir nėščioji siunčiama konsultuotis į perinatologijos centrą. Nepaisant to, kad ultragarsinis tyrimas buvo atliktas pirmąjį nėštumo trečdalį, kitas ultragarsinis tyrimas turi būti atliekamas 18-20 nėštumo savaitę.

Jūs turite teisę atsisakyti šio tyrimo, teisę nesužinoti nepalankios prognozės vaisiui, nesužinoti apie vaisiaus raidos sutrikimus ar vaisiaus lyties.

81

Ultragarsinis tyrimas 1820 nėštumo savaitę

Ultragarsinis tyrimas, atliekamas 1820 nėštumo savaitę, vadinamas ultragarsine patikra ir rekomenduojamas atlikti visoms nėščiosioms. Tai labai svarbus tyrimas nėštumo trukmei, gimdymo terminui, daugiavaisiam nėštumui nustatyti. 1820 nėštumo savaitė yra labai palankus laikas įvertinti vaisiaus augimą, jo organų vystymąsi, placentą ir vaisiaus vandenis, vaisiaus raidos sutrikimus. Tyrimas atliekamas gavus žodinį nėščiosios sutikimą.

Šiuo nėštumo laikotarpiu ultragarsu galima nustatyti daugiau kaip 50 proc. didžiųjų vaisiaus raidos sutrikimų, o kai kurių – net iki 90 proc. Kai kurios vaisiaus raidos ydos gali būti nediagnozuotos, nes jų atsiranda tik vėlesniu nėštumo laikotarpiu ar po gimdymo.

Ultragarsinį tyrimą atlieka gydytojas akušeris-ginekologas. Diagnostinis ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Tyrimas atliekamas laikantis visų saugos reikalavimų. Tyrimo duomenys įrašomi į ultragarsinio tyrimo protokolą ir duomenų bazę.

Ultragarsinio tyrimo protokole pateikiamos tyrimo išvados. Jei įtariama, kad yra vaisiaus raidos ar kitokia vaisiaus patologija, tyrimas gali būti kartojamas ir nėščioji siunčiama konsultuotis į perinatologijos centrą. Nerekomenduojama šį tyrimą atlikti ne medicininiu tikslu: nuotraukoms daryti ar vaisiaus lyčiai nustatyti.

Jūs turite teisę atsisakyti šio tyrimo, teisę nesužinoti nepalankios prognozės vaisiui, nesužinoti apie vaisiaus raidos sutrikimus ar vaisiaus lyties.

82

UŽSITĘSĘS NĖŠTUMAS

Kokia normali nėštumo trukmė?Jeigu mėnesinių ciklas reguliarus, nėštumo trukmė skaičiuojama savaitėmis pagal paskutinių

mėnesinių pirmosios dienos datą. Numatoma gimdymo data – diena, kai sulaukiama 40 pilnų nėštumo savaičių. Normali nėštumo trukmė, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos, yra nuo 37 iki 42 savaičių. Tokios nėštumo trukmės naujagimiai yra išnešioti. Tuo laikotarpiu gimdo 80–85 procentai moterų. Taigi, jeigu gimdymas įvyksta per 3 savaites iki numatytos gimdymo datos arba iki 2 savaičių po numatytos gimdymo datos, laikoma, kad gimdymas įvyko laiku.Kas yra užsitęsęs nėštumas?

Jeigu gimdymas neprasideda, praėjus 2 savaitėms po numatytos gimdymo datos (suėjus 42 nėštumo savaitėms), nėštumas vadinamas užsitęsusiu. Ši situacija dar vadinama pernešiojimu. Jeigu gimdymas neprasidėjo suėjus apskaičiuotoms 40 savaičių, tokį nėštumą galima vadinti nėštumu po numatytojo gimdymo termino arba tiesiog nėštumu po termino.Kodėl nėštumas gali užsitęsti?

Tikslios užsitęsusio nėštumo priežastys nėra žinomos. Didesnė tikimybė gimdyti po termino yra pirmą kartą nėščioms moterims bei moterims, kurios jau yra gimdžiusios po termino. Taip pat pastebėtas paveldimas polinkis užsitęsusiam nėštumui: jeigu per ilgai vaisių nešiojo motina, tikimybė, kad ir jos dukrai nėštumas užsitęs, yra du kartus didesnė.

Dažnai nėštumas palaikomas užsitęsusiu, nes tiksliai nežinoma pastojimo data. Nėščiosios neprisimena paskutinių mėnesinių datos, skiriasi mėnesinių ciklo proliferacijos fazės trukmė ir įvairuoja ovuliacijos laikas. Jeigu pagal paskutines mėnesines apskaičiuotas nėštumo laikas nuo nustatyto ultragarsu pirmuoju nėštumo laikotarpiu skiriasi daugiau kaip 5 dienomis, o antruoju – daugiau kaip 10 dienų, skaičiuojant nėštumo trukmę reikia remtis ultragarsinio tyrimo duomenimis.

Jeigu atliktas ultragarsinis tyrimas ir pirmuoju, ir antruoju nėštumo laikotarpiu, gimdymo datą reikia nustatyti pagal ultragarsinio tyrimo duomenis pirmuoju nėštumo laikotarpiu. Gimdymo termino nustatymas, patikslintas ultragarsinio tyrimo duomenimis ankstyvuoju nėštumo metu, sumažina klaidingai nustatyto užsitęsusio nėštumo atvejų skaičių ir nereikalingų intervencijų kiekį (42⁺⁰ savaites ir ilgiau užtrunka 6–12 procentų nėštumo atvejų, jei nėštumo trukmė apskaičiuojama pagal paskutines mėnesines, ir tik 2 procentai nėštumo atvejų, jei gimdymo terminas apskaičiuojamas pagal pirmo ankstyvo ultragarsinio tyrimo duomenis).Kokios galimos komplikacijos, jei nėštumas užsitęsia?

Mažiausiai komplikacijų ir motinai, ir vaisiui būna tuomet, kai gimdymas prasideda savaime, suėjus 39 ar 40 savaičių. Kai gimdymas prasideda suėjus 41 nėštumo savaitei, rezultatai labai mažai blogesni. Perinatalinis mirtingumas padidėja dvigubai po 42 nėštumo savaičių, keturis kartus

83

daugiau po 43 nėštumo savaičių, palyginti su gimusių laiku naujagimių. Jeigu nėštumas užsitęsia po 42 savaičių, gimdymo komplikacijų pasitaiko dažniau:

dažniau gimdymą tenka sužadinti ir skatinti gimdymo veiklą vaistais. dažniau gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija, naudojant vakuuminį ekstraktorių

arba akušerines reples. dažnesnės motinos ir vaisiaus gimdymo traumos. vaisiui gresia deguonies trūkumas ar net uždusimas. vaisius gali išsituštinti gimdoje ir įkvėpti į plaučius savo išmatomis (mekonijumi) suterštų

vandenų. Dėl to jis gali žūti arba gimti labai blogos būklės. Mekonijų į plaučius įkvėpusį naujagimį sunku gaivinti ir gydyti, kartais tokie naujagimiai, nepaisant gydymo, neišgyvena.

Kodėl dėl užsitęsusio nėštumo įvyksta komplikacijų?Yra kelios priežastys, dėl kurių užsitęsus nėštumui gimdymas komplikuojasi.

Vėliau gimę naujagimiai neretai būna stambesni (po 42 nėštumo savaičių gimsta nuo 2,5 iki 10 procentų stambesnių vaikų (daugiau nei 4500 g), laiku gimsta 0,8–1 procentas tokių naujagimių). Kai vaisius stambus, gimdos kaklelis plečiasi ir vaisiaus galva moters dubeniu leidžiasi lėčiau, todėl gimdymas gali užsitęsti, vaisiui gali grėsti deguonies stygius. Dėl vaisiaus stambumo dažnesnės motinos ir vaisiaus gimdymo traumos, vaisiaus pečių strigimas. Dažniau dėl vaisiaus matmenų ir moters dubens neatitikimo ar vaisiaus deguonies stygiaus prireikia atlikti cezario pjūvio operaciją.

Per mažas vaisiaus vandenų kiekis ir vaisiaus širdies ritmo pokyčiai. Sumažėjus vaisiaus vandenų kiekiui, dėl padidėjusio spaudimo gimdos ertmėje gali sutrikti virkštelės kraujotaka, ypač gimdymo metu. Dėl kraujotakos sutrikimų placentoje ir virkštelėje galimi vaisiaus širdies veiklos sutrikimai. Dėl tokių pokyčių gimdymas dažniausiai užbaigiamas cezario pjūvio operacija ar naudojant vakuuminį ekstraktorių.

Mekonijumi (žaliomis vaisiaus išmatomis) suteršti vaisiaus vandenys. Kai nėštumas užsitęsia, stingant vaisiui deguonies, jis gali išsituštinti. Vaisiaus išmatos (mekonijus) yra tamsiai žalios spalvos, todėl, patekę į vandenis, juos nudažo žaliai. Net ir esant žaliems vaisiaus vandenims, gimdymo baigtis dažniausiai būna gera. Blogiausia, kai dėl deguonies stokos vaisius įkvepia mekonijumi suterštų vandenų į plaučius. Įsiurbęs mekonijaus į plaučius, naujagimis sunkiai serga, o gydymas ne visuomet efektyvus. Aspiracijos mekonijumi sindromo dažnis sumažėja 58 procentais, kai gimdymas sužadinamas po 41 nėštumo savaitės.

Perbrendimo sindromas. Užsitęsus nėštumui, gali pasireikšti placentos nepakankamumas. Dėl to vaisius badauja, stokoja deguonies.

Tik ką gimęs naujagimis turi būdingą išvaizdą: kūnas ilgas ir lieknas, padengtas žaliomis ar gelsvai žaliomis apnašomis; oda, ypač padų ir delnų, sausa, susiraukšlėjusi, besilupanti; nagai ilgi; veidas lyg susirūpinusio seno žmogaus, kakta susiraukšlėjusi, akys plačiai atmerktos,

žvilgsnis budrus.Kaip elgtis, jei gimdymas neprasideda, praėjus numatytai gimdymo datai?

Labai svarbu stebėti savo savijautą ir kreipti dėmesį į vaisiaus judesius. Jei vaisiaus aktyvumas normalus (juntami 5 ar daugiau stiprių vaisiaus judesių per 1 valandą), vaisiaus būklė gera.

Jei nėštumo metu nebuvo jokių komplikacijų, suėjus 41 nėštumo savaitei, akušeris-ginekologas įvertins vaisiaus būklę, gimdos kaklelio pasiruošimą gimdyti. Gali būti pasiūlyta

84

tyrimo pro makštį metu atskirti vaisiaus dangalus nuo gimdos sienelės – kartais to pakanka, kad savaime prasidėtų gimdymas. Po tyrimo pro makštį gali pasirodyti kraujingų gleivių, tačiau dėl to kreiptis į gydytojus nereikia.

Jei vaisiaus būklė kels abejonių, gydytojas guldys į ligoninę. Kai nėštumas nekomplikuotas, gimdymo sužadinimas bus siūlomas po 41 nėštumo savaitės, nelaukiant, kol nėštumas užsitęs iki 42 nėštumo savaičių.

Toms moterims, kurios atsisako gimdymo sužadinimo, vaisiaus būklė vertinama 2 kartus per savaitę, registruojant vaisiaus širdies ritmą specialiu aparatu bei atliekant ultragarsinį tyrimą vaisiaus vandenų kiekiui įvertinti.Didžioji dalis moterų (80–85 procentai) gimdo laiku: nuo 37 iki 42 savaičių.

Jei nėštumas ilgesnis kaip 42 savaitės ar daugiau, prasideda pernešiojimas: blogėja vaisiaus būklė, mažėja vaisiaus vandenų, vaisiui pradeda stigti deguonies, jis gali išsituštinti į vandenis, įkvėpti žalių išmatomis suterštų vandenų ar net žūti iki gimimo ar tuoj po gimimo.

Todėl, net jeigu nėštumo eiga buvo normali ir vaisiaus vystymasis nesutrikęs, praėjus 1 savaitei ar daugiau po numatytos gimdymo datos, akušeriai-ginekologai rekomenduoja gimdymą sužadinti. Jei nėščioji atsisako, vaisiaus būklė turi būti intensyviai stebima. Konstatavus vaisiaus būklės blogėjimą, sprendžiama, koks nėštumo užbaigimo būdas būtų tinkamiausias.

85

VAISIAUS AUGIMO SULĖTĖJIMAS

Kas yra vaisiaus augimo sulėtėjimas?Tai būsena, kada vaisius gimdoje yra mažesnis, negu turėtų būti pagal nėštumo trukmę, arba

kada nustoja augti. Nustojęs augti vaisius gali žūti gimdoje arba gimęs turėti įvairių sveikatos sutrikimų. Kai kuriais atvejais genetiškai būna nulemta, kad vaisiaus svoris yra mažesnis, bet vaisius yra visiškai sveikas. Atskirti šias būkles galima tik atliekant specialius tyrimus. Lietuvoje apie 4 procentams naujagimių diagnozuojamas augimo sulėtėjimas. Kodėl vaisius nustoja augti?

Galimos motinos, vaisiaus ir placentos priežastys.Dažniausios motinos priežastys

Gimęs mažo svorio naujagimis ankstesnio nėštumo metu. Maža ir liesa motina arba mažas svoris prieš nėštumą. Nepakankamas svorio augimas nėštumo metu ir per mažas kalorijų suvartojimas (<1500 kcal

per parą), badavimas. Rūkymas. Alkoholio vartojimas. Draudžiamų cheminių medžiagų vartojimas. Motinos amžius < 16 metų ir > 35 metai. Pagalbinis apvaisinimas. Kraujagysles pažeidžiančios ligos: lėtinė hipertenzija, cukrinis diabetas, antifosfolipidinis

sindromas, trombofilija, raudonoji vilkligė, lėtinės inkstų ligos, opinis žarnyno uždegimas. Mažakraujystė. Kraujavimas nėštumo metu. Infekcija.

Galimos vaisiaus priežastys Įgimtos infekcinės ligos: citomegalo viruso sukelta infekcija, raudonukė, sifilis, vėjaraupiai,

toksoplazmozė, tuberkuliozė, žmogaus imunodeficito viruso sukelta infekcinė liga, maliarija. Daugiavaisis nėštumas. Apsigimimai.

Dėl įvairių priežasčių atsiradę placentos funkcijos sutrikimaiKokios yra vaisiaus augimo sulėtėjimo komplikacijos?Nėštumo metu vaisius gali žūti gimdoje.Gimdymo metu:

dažnesni vaisiaus širdies ritmo pakitimai; dažnesnis gimdymo užbaigimas atliekant cezario pjūvio operaciją; dažniau tenka gaivinti naujagimį ir gydyti jį intensyviosios terapijos skyriuje.

Naujagimiams: dažnesnis inkubatoriaus poreikis;

86

dažnesni kraujo pokyčiai (per mažas cukraus, kalcio kiekis, kraujo krešėjimo sutrikimai); gali būti pažeisti vidaus organai (plaučiai, žarnynas, kepenys, smegenys).

Kaip nustatomas vaisiaus augimo sulėtėjimas?Prižiūrint nėščiąją naudojami įvairūs vaisiaus augimo ir vaisiaus būklės vertinimo būdai.

Paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas yra gimdos dugno aukščio matavimas nuo 24 nėštumo savaitės kiekvieno apsilankymo moterų konsultacijoje metu. Matavimo duomenys žymimi gimdos dugno aukščio kreivėje. Jei gimdos dugnas per mažas arba nepakankamai auga, atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas.

Ultragarsinio tyrimo metu matuojami vaisiaus galvos matmenys, šlaunikaulio ilgis, pilvo apimtis. Remiantis šių matavimų rodmenimis, apskaičiuojamas vaisiaus svoris. Jei vaisiaus pilvo apimtis ir numatomas svoris yra mažiau nei 10 procentilių pagal atitinkamą nėštumo savaitę (yra sudarytos standartinės vaisiaus augimo ir svorio lentelės), diagnozuojamas nepakankamas vaisiaus augimas. Atliekami papildomi vaisiaus širdies ritmo, vaisiaus ir gimdos kraujotakos tyrimai.Kas bus atliekama nustačius vaisiaus augimo sulėtėjimą?

Diagnozavus vaisiaus augimo sulėtėjimą, svarbu įvertinti vaisiaus būklę, o jai blogėjant laiku sužadinti gimdymą. Kiekvienu atveju individualiai bus sudaromas vaisiaus augimo, jo būklės stebėsenos ir vertinimo planas, nėščioji bus siunčiama konsultuotis į Perinatologijos centrą, prireikus guldoma į ligoninę.

Gydytojas paskirs dažnesnius vizitus, atliks ultragarsinį tyrimą, vertins vaisiaus ir gimdos kraujotaką, vaisiaus vandenų kiekį, rekomenduos 2 kartus per dieną skaičiuoti vaisiaus judesius, vertins vaisiaus širdies ritmo kreivę (kardiotokogramą).

Blogėjant vaisiaus būklei, gali būti siūloma gimdymą sužadinti arba, jei vaisiaus būklė labai bloga, atlikti skubią cezario pjūvio operaciją. Visi galimi variantai bei komplikacijos bus aptariami individualiai su Jumis ir tik gavus Jūsų raštišką sutikimą bus atliekamos vienokios ar kitokios procedūros.Kaip galima išvengti vaisiaus augimo sulėtėjimo?

Svarbiausias dalykas, galintis sumažinti vaisiaus augimo sulėtėjimo riziką, yra nerūkymas iki nėštumo ir ypač nėštumo metu.

Kiekvieno nėštumo metu rekomenduojama subalansuota visavertė mityba, taisyklingas darbo ir poilsio režimas, pasivaikščiojimai gryname ore, mažakraujystės profilaktika.

Vaisiaus augimo sulėtėjimastai būsena, kada vaisius yra mažesnis, negu turėtų būti pagal nėštumo trukmę, arba kada nustoja augti. Nustojęs augti vaisius gali žūti arba turėti įvairių sveikatos sutrikimų po gimimo. Lietuvoje apie 4 procentams naujagimių diagnozuojamas augimo sulėtėjimas. Mažo svorio vaisius ir naujagimis gali būti ir dėl genetinių veiksnių. Tokiais atvejais jis gali būti visiškai sveikas.

Pagrindiniai vaisiaus augimo sulėtėjimo rizikos veiksniai: nėščioji vyresnė kaip 40 metų, rūkymas, narkotikų vartojimas, buvęs priešlaikinis gimdymas, anksčiau gimęs mažo svorio naujagimis, mažas motinos svoris gimimo metu, kraujavimas nėštumo metu, įvairios lėtinės motinos ligos, preeklampsija, nėščiųjų didelio kraujospūdžio liga, vaisiaus apsigimimai.

Diagnozavus vaisiaus augimo sulėtėjimą, sudaromas vaisiaus augimo, jo būklės stebėsenos ir vertinimo planas. Nėščioji siunčiama konsultuotis į Perinatologijos centrą ar prireikus, guldoma į ligoninę. Blogėjant vaisiaus būklei sužadinamas gimdymas.Vaisiaus augimo sulėtėjimo profilaktika

Subalansuota visavertė mityba, taisyklingas darbo ir poilsio režimas, pasivaikščiojimai gryname ore, mažakraujystės profilaktika rekomenduojami kiekvieno nėštumo metu. Nerūkyti iki nėštumo ir ypač nėštumo metu – svarbiausias dalykas, galintis sumažinti vaisiaus augimo sulėtėjimo riziką.

87

VAISIAUS PEČIŲ UŽSTRIGIMAS

Kas yra vaisiaus pečių distocija?Petukų distocija nustatoma tada, kai išlindus naujagimio galvai, vienas petukas užstringa už

motinos dubens kaulų (sąvaržos) ir trukdo išlįsti visam kūnui. Teikiant pagalbą, dažniausiai naujagimis gimsta greitai ir saugiai.

http://www.babycentre.co.uk

Ar dažnai pasitaiko petukų distocija?Petukai užstringa maždaug 1 iš 150 (0,7 proc.) naujagimių.Ar petukų distociją galima prognozuoti?

Dažniausiai petukai užstringa gimdymo metu netikėtai ir daugelio atvejų nuspėti neįmanoma. Didesnė petukų distocijos tikimybė yra, jeigu:

petukų distocija buvo ankstesnio gimdymo metu; gimdyvė serga cukriniu diabetu; moters kūno masės indeksas (KMI) ≥ 30; gimdymas yra sužadintas; gimdymas yra ilgas; gimdymo metu naudojamos replės ar vakuuminis ekstraktorius.

Pečių distocija labiau tikėtina, jei vaisius stambus, tačiau daugumos naujagimių, sveriančių iki 4,5 kg, pečiai išlenda lengvai. Pusė visų petukų distocijos atvejų pasitaiko, jei naujagimis sveria iki 4 kg.

Ultragarsiniu tyrimu tiksliai nustatyti naujagimio svorį neįmanoma, todėl, jei nėra kitų rizikos veiksnių, jo atlikti nerekomenduojama. Ar galima išvengti petukų distocijos?

Daugeliu atvejų petukų distocijos išvengti negalima, nes jos neįmanoma prognozuoti. Jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba nėštumo metu diagnozuotas neščiųjų diabetas, siekant išvengti petukų distocijos, tam tikrais atvejais Jums gali būti pasiūlyta anksčiau sužadinti gimdymą arba

88

atlikti cezario pjūvio operaciją. Jeigu diabetu nesergate, gimdymo sužadinimas neapsaugo nuo petukų distocijos, net jeigu prognozuojamas stambus vaisius. Cezario pjūvio operacijos taip pat nerekomenduojama atlikti kiekvienai nėščiajai, kurios vaisius gali būti stambus.Kas vyksta užstrigus petukams?

Akušeris ir gydytojas akušeris-ginekologas žino, kad kiekvieno gimdymo metu yra vaisiaus petukų užstrigimo tikimybė.

Petukų užstrigimas – ūmi būklė, todėl labai svarbu greitai suteikti pagalbą. Reikia greitai išlaisvinti užstrigusį petuką, kad galėtų išlįsti visas kūnas ir naujagimis galėtų įkvėpti. Užstrigus petukams bus iškviesta 3 ar 4 žmonių pagalbos komanda (gydytojas, akušeris, naujagimių gydytojas). Akušeriai ir gydytojai, prižiūrintys gimdymą, yra išmokyti išlaisvinti užstrigusį petuką, todėl daugeliu atvejų naujagimis gimsta greitai ir saugiai.

Užstrigus petukams, gydytojas arba akušeris paprastai atlieka toliau išvardintus veiksmus. Paprašys Jūsų nustoti stangintis. Paprašys atsigulti ant nugaros, maksimaliai sulenktas kojas per klubų bei kelių sąnarius

laikyti plačiai, glaudžiant prie krūtinės šonų, siekiant padaryti daugiau vietos dubenyje. Ranka spaus pilvą virš gaktikaulio (sąvaržos), siekdami išlaisvinti petuką. Spręs, ar reikia įkirpti tarpvietę (atlikti epiziotomiją), kad atsirastų daugiau vietos ir petuką

išlaisvinti būtų lengviau.Dažniausiai šių veiksmų pakanka, kad naujagimis saugiai gimtų. Jeigu atliekant minėtus

veiksmus petuko išlaisvinti nepavyksta, pagalba teikiama toliau. Gydytojas ar akušeris įkiš savo ranką į makštį ir bandys išlaisvinti petuką. Jūsų gali paprašyti apsiversti keturpėsčia, nes tokia padėtis gali padėti išlaisvinti petuką.

Kai tik petukas bus išlaisvintas ir naujagimis gims, jį apžiūrės naujagimių gydytojas. Kas galėtų nutikti, jei petukai užstrigtų?Motinai

Užstrigus petukams, dažnesni makšties plyšimai bei gausus kraujavimas po gimdymo.Naujagimiui

Maždaug 1 iš 10 pasitaiko kaklo srityje esančių nervų patempimas, vadinamas peties nervų rezginio pažeidimu. Dažniausias pažeidimo tipas – Erbo paralyžius. Dėl jo naujagimis gali nejudinti rankos, tačiau paprastai po kelių valandų ar dienų rankos judesiai atsinaujina. Ilgalaikis pažeidimas pasitaiko retai.

Kartais užstrigus petukams gali lūžti naujagimio raktikaulis ar rankos kaulai, tačiau paprastai šie lūžiai greitai ir lengvai sugyja.

Labai retais atvejais, net ir teikiant kvalifikuotą pagalbą bei atlikus visus įmanomus veiksmus, nepavykus greitai išlaisvinti užstrigusio petuko, dėl deguonies stokos gali būti pažeistos naujagimio smegenys.

89

VAISIAUS SĖDMENŲ PIRMEIGA

Vaisiaus sėdmenų pirmeigaSėdmenų pirmeiga – tai vaisiaus būklė, kai vaisiaus sėdmenys ar kojos pirmauja gimdymo

takuose, tuo tarpu normaliai pirmaujanti vaisiaus kūno dalis turėtų būti galva. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sėdmenų pirmeiga yra dažna, tačiau nėštumo metu natūraliai vaisius apsisuka į galvos pirmeigą. Tarp 37 ir 42 nėštumo savaitės daugeliu atvejų vaisius, kai yra galvos pirmeiga, yra pasiruošęs gimti.

Sėdmenų pirmeiga nėštumo pabaigoje būna maždaug 3 iš 100 (3 proc.) atvejų. Vaisiaus sėdmenų pirmeigos atveju padėtys gali būti įvirios.

Vaisiaus sėdmenų pirmeigos priežastys.Kartais vaisius neapsisuka tik dėl atsitiktinumo. Kitais atvejais nėštumo metu būna veiksnių,

trukdančių vaisiui apsisukti: per didelis ar per mažas vaisiaus vandenų kiekis gimdoje, placentos pirmeiga, daugiavaisis nėštumas ir kt. Daugelis naujagimių, kuriems buvo būdinga sėdmenų pirmeiga, gimsta sveiki ir tik nedaugeliu atvejų sėdmenų pirmeiga yra susijusi su sveikatos problemomis, todėl visų naujagimių būklę reikia patikrinti.Veiksmai esant vaisiaus sėdmenų pirmeigai.Išorinis vaisiaus apgręžimas

Gimdymas natūraliu būdu, jei yra sėdmenų pirmeiga, labiau komplikuotas nei normalaus gimdymo metu. Akušeris-ginekologas turėtų Jums pasiūlyti pamėginti apgręžti vaisių į galvos pirmeigą. Šis metodas vadinamas išoriniu vaisiaus apgręžimu (IVA). Jo metu, švelniai spaudžiant pilvą, vaisius yra stumiamas ir taip padedama jam apsisukti į galvos pirmeigą.

90

Tikroji sėdmenų pirmeiga.Vaisiaus sėdmenys yra

pirmaujanti dalis, šlaunys ištiestos priešais krūtinę, pėdos prie galvos. Tai dažniausia sėdmenų pirmeiga.

Mišrioji sėdmenų pirmeiga. Vaisiaus sėdmenys yra

pirmaujanti dalis, šlaunys ištiestos priešais krūtinę, kojos sulenktos per kelius.

Kojų pirmeiga.Vaisiaus kojos yra

žemiau sėdmenų.

Pagrindinis IVA teigiamas bruožas yra tas, kad suteikiama galimybė gimdyti natūraliai esant galvos pirmeigai.

Mokslinių tyrimų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad gulėjimas ar sėdėjimas tam tikroje pozoje gali turėti įtakos vaisiaus padėčiai ar kad kitoks būdas gali padėti vaisiui apsigręžti, nėra.IVA paprastai atliekamas po 36–37 nėštumo savaitės planine tvarka, tačiau prireikus IVA gali būti atliekamas ir prasidėjus gimdymui.

IVA sėkmingai pavyksta atlikti kiek daugiau nei pusei (apie 60 proc.) moterų. Gydytojas turėtų Jums pasakyti, kokia yra tikimybė, kad Jūsų vaisiaus apgręžimas bus sėkmingas. Teigiamų rezultatų tikimybę padidina medikamentinis gimdos raumenų atpalaidavimas IVA metu. Šių medikamentų pavartojimas nepakenks vaisiui. Be to, Jūs galite pati sau padėti, atpalaiduodama pilvo raumenis.

Jei vaisiaus iš pirmo karto apsukti nepavyksta, yra galimybė pamėginti dar kartą. Jei vaisiaus nepavyksta apgręžti ir kitą kartą, gydytojas su Jumis apsvarstys gimdymo galimybes sėdmenų pirmeigos atveju.

IVA paprastai yra saugus ir nesukelia priešlaikinio gimdymo. Vaisiaus širdies ritmas bus tikrinamas prieš IVA ir po jo. Atliekant IVA, kaip ir visas kitas medicinines procedūras, gali kilti komplikacijų. Labai retai, maždaug 1 iš 200 (0,5 proc.) atvejų, reikalinga skubi cezario pjūvio operacija iš karto po IVA dėl prasidėjusio kraujavimo ar sutrikusio vaisiaus širdies ritmo, todėl IVA visada atliekamas gydymo įstaigoje, kur galima atlikti skubią cezario pjūvio operaciją.

IVA neatliekamas, jei: Jums reikia atlikti cezario pjūvio operaciją dėl kitų priežasčių; pastaruoju metu (7 dienas) kraujavo iš makšties; vaisiaus širdies ritmas nėra normalus; Jums nutekėjo vandenys dar iki procedūros; yra daugiavaisis nėštumas (išskyrus prieš gimstant paskutiniam naujagimiui).

Kartais IVA gali būti nemalonus. Jei procedūros metu jaučiate skausmą, pasakykite apie tai. Tuomet gydytojas patrauks rankas ir trumpam sustos arba nutrauks procedūrą.Jeigu po procedūros prasidėjo kraujavimas, pilvo skausmai, sąrėmiai ar silpniau jaučiatės, turite kreiptis i gydytoją.Gimdymo būdai esant vaisiaus sėdmenų pirmeigai.

Priklausomai nuo situacijos, Jūs galite rinktis vieną iš šių gimdymo būdų: cezario pjūvio operacija – tai chirurginis metodas, kai pilvo sienoje ir gimdoje padaromas

pjūvis, per kurį ištraukiamas naujagimis; gimdymas natūraliu būdu.

Abu iš minėtų gimdymo būdų turi savų pliusų ir minusų, todėl svarbu abu šiuos metodus aptarti su savo gydytoju, kad galėtumėte pasirinkti geriausią gimdymo būdą sau ir savo kūdikiui.Cezario pjūvio operacija

Cezario pjūvio operacija yra santykinai labiau rizikinga Jums negu gimdymas natūraliu būdu. Tačiau gimti vaisiui sėdmenų pirmeigos atveju ji santykinai saugiausia. Cezario pjūvio operacija neturi ilgalaikio neigiamo poveikio Jūsų sveikatai ne nėštumo metu. Tuo tarpu laukiantis kito kūdikio prieš tai buvusi operacija gali turėti neigiamos įtakos tiek Jums, tiek Jūsų kūdikiui.

Jei pasirinksite cezario pjūvio operaciją ir gimdymas prasidės dar prieš operaciją, Jūsų gydytojas turės įvertinti, ar atlikti cezario pjūvio operaciją yra saugu. Jei vaisius turėtų greitai gimti, Jums būtų saugiau gimdyti natūraliu būdu.Gimdymas natūraliu būdu.

91

Gimdymas natūraliu būdu dažnai yra geriausias pasirinkimas daugeliui moterų ir kūdikių, tačiau jis nėra saugus visomis situacijomis. Tam tikromis aplinkybėmis, pvz., stambus vaisius vėluoja gimti, toks gimdymas yra net labiau komplikuotas. Yra kelios būtinos gimdyti natūraliu būdu sąlygos.

Akušeris-ginekologas yra kvalifikuotas ir turi patirties prižiūrėti natūralų gimdymą. Ligoninėje yra galimybė prireikus atlikti skubią cezario pjūvio operaciją. Nėra jokių aiškių požymių, rodančių, kad gimdymas natūraliu būdu būtų rizikingas.

Prieš pasirenkant gimdyti natūraliu būdu, Jus ir Jūsų vaisių išsamiai ištirs. Gydytojas nerekomenduos gimdyti natūraliai, jei:

vaisiaus yra kojų pirmeiga; vaisius yra sunkesnis nei 3500 g; yra tam tikra vaisiaus padėtis, pavyzdžiui, galva labai atlošta; Jums anksčiau buvo atlikta cezario pjūvio operacija; Jūsų dubuo per siauras (vaisiui yra per mažai vietos saugiai gimti); žemai prisitvirtinusi placenta; Jūsų kraujospūdis labai padidėjęs arba yra preeklampsija.

Jūs turite tokią pat skausmo malšinimo būdo pasirinkimo galimybę kaip ir galvos pirmeigos atveju, tačiau turite žinoti, kad epiduralinis skausmo malšinimas silpnina gimdymo veiklą ir pasunkina gimdymą sėdmenų pirmeigos atveju.

Jei Jūs gimdote natūraliu būdu, Jūsų vaisiaus širdies ritmas bus nepertraukiamai stebimas specialiu aparatu, registruojančiu vaisiaus širdies susitraukimus ir gimdos sąrėmius. Tam tikromis aplinkybėmis Jums gali būti atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Siekiant padėti kūdikiui gimti, labai retais atvejais gali būti panaudotos akušerinės replės. Taip yra todėl, kad vaisiaus galva išlenda vėliausiai ir, kad ji išlįstų, reikalinga pagalba. Gydytojas neonatologas (naujagimių gydytojas) dalyvauja gimdymo metu, kad apžiūrėtų naujagimį.

Moteriai po gimdymo natūraliu būdu atidžiai apžiūrima tarpvietė, jeigu reikia, susiuvami gimdymo takų plyšimai. Tolesnis moters sveikimas nesiskiria nuo įprastai gimdžiusiųjų.

Jei gimdymas prasideda dar prieš 37 nėštumo savaitę, cezario pjūvio ir gimdymo natūraliu būdu teigiami ir neigiami aspektai keičiasi, todėl jie aptariami su Jumis.

Jei Jums reikia daugiau informacijos, pasikonsultuokite su savo akušeriu-ginekologu.

1. Vaizdinė medžiaga

Išorinis vaisiaus apgręžimas:http://video.who.int/streaming/rhl/ECV_web.wmvCezario pjūvio operacija:http://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=SlSIyyHWOH0http://video.who.int/streaming/rhl/CS_web.wmvGimdymas natūraliai sėdmenų pirmeigos atveju:http://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=xI5Tv9aZ-QYhttp://video.who.int/streaming/rhl/breech_web.wmv

92

VAISIAUS ŽŪTIS

Kas yra žuvęs vaisius?Vaisius gali nustoti vystytis (žūti) gimdoje bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tai nustatoma

tiriant ultragarsu, kai nematoma vaisiaus širdies veiklos.Jei vaisius nustoja vystytis iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų, laikoma, kad yra nesivystantis

nėštumas arba neįvykęs persileidimas, ir tokia vaisiaus žūtis Lietuvoje neįtraukiama į mirčių registrą.

Jei vaisius žūva, suėjus 22 nėštumo savaitėms ir daugiau, gimęs vaisius vadinamas naujagimiu, ir tokia vaisiaus žūtis priskiriama naujagimių mirtingumui. Kas yra negyvas naujagimis?

Tai naujagimis, gimęs negyvas dėl žūties motinos gimdoje prieš gimdymą ar jo metu. Jei naujagimis gimsta gyvas ir miršta dėl tam tikrų priežasčių iki 28 dienų po gimdymo, jis vadinamas mirusiu naujagimiu.Kokios priežastys lemia vaisiaus žūtį gimdoje?

Galimos vaisiaus žūties priežastys skirstomos į 4 grupes. Sunkios motinos ligos (didelis kraujospūdis, nutukimas, infekcinės ligos, cukrinis diabetas,

skydliaukės ligos, inkstų ir kitų organų ligos ir žalingi įpročiai, ypač rūkymas). Vaisiaus priežastys (chromosomų patologija, dauginė raidos patologija). Placentos priežastys (placenta yra gimdoje esantis organas, kuris teikia vaisiui maisto

medžiagas ir deguonį, tačiau placenta gali atsiskirti prieš laiką, t. y. iki vaisiaus gimimo, arba blogai funkcionuoti, tuomet vaisius lėtai auga, būna per mažo svorio ir gali žūti).

Virkštelės priežastys (virkštelės mazgas ar kilpos iškritimas, susiaurėjimas ar užspaudimas).

Maždaug trečdaliu atvejų gydytojams nepavyksta nustatyti, kodėl naujagimis gimė negyvas.Kaip įtarti, kad vaisius žuvo?

Pagrindinis požymis yra nejaučiami vaisiaus judesiai.Ar bus atliekami tyrimai patvirtinti vaisiaus žūčiai?

Jei nejaučiami vaisiaus judesiai, gydytojas patikrina vaisiaus širdies ritmą ir atlieka vaisiaus ultragarsinį tyrimą. Jei ultragarsu nematomas vaisiaus širdies plakimas, vadinasi, vaisius žuvo.Ką daryti žuvus vaisiui?

Jei vaisius žuvo gimdoje, bus siūloma gimdymą sužadinti. Tai reiškia, kad gydytojas skirs vaistų, kurie sukels gimdos susitraukimus, ir gimdymas įvyks per kelias ateinančias dienas. Gimdymas natūraliu būdu – pati geriausia išeitis, žuvus vaisiui. Kai kurios moterys nori laukti savaiminės gimdymo pradžios. Gimdymas paprastai prasideda per 1–2 savaites po vaisiaus žūties. Laukti ilgiau kaip 3–4 savaites savaiminio gimdymo yra nesaugu, kadangi žuvusio vaisiaus medžiagos, patekusios į motinos kraujotaką, gali sukelti kraujo krešėjimo sutrikimą.

Po negyvo naujagimio gimimo gimdymo kambaryje tėvai gali būti kartu su naujagimiu tiek, kiek jiems atrodo reikalinga. Po gimdymo moteris neguldoma į palatą, kurioje yra sveikus naujagimius pagimdžiusių moterų.

93

Kai negyvas naujagimis gimsta, gydytojai pasiūlo atlikti išsamius tyrimus išsiaiškinti, kodėl vaisius žuvo. Tyrimai gali būti atlikti tik tėvų sutikimu, patvirtintu raštu. Galutinių tyrimų rezultatų gali tekti laukti kelias savaites ar ilgiau.

Negyvo naujagimio palaikus tėvai turi teisę palaidoti ar kremuoti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka.

Rekomenduojama apsilankyti pas akušerį-ginekologą anksčiau nei po 6 savaičių po gimdymo, aptarti gautų tyrimų rezultatus, žūties priežastis, pasitarti dėl kontracepcijos.Ar galima normaliai pastoti pagimdžius negyvą kūdikį?

Dauguma moterų pastoja ir išnešioja sveikus vaikus. Sveikoms moterims, kurių vaisiaus žuvimo priežastis liko neaiški, rizika vėl susilaukti negyvo naujagimio yra 0,78–3 proc. Vis dėlto prieš planuojant nėštumą verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl rizikos pakartotinai susilaukti negyvo naujagimio. Pastojus nėštumą prižiūrės akušeris-ginekologas. Kas gali padėti susitaikyti su vaiko netektimi?

Ištverti sudėtingą gedėjimo laikotarpį, kuris yra labai individualus, gali padėti artimųjų parama, socialinio darbuotojo konsultacijos, psichologų ar psichoterapeutų pagalba. Tikintiesiems gali padėti šventiko patarimai. Kaip išvengti vaisiaus žūties?

Atsisakyti žalingų įpročių (nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotikų). Gydyti ūmias ir kontroliuoti lėtines ligas. Reguliariai lankytis pas akušerį-ginekologą nėštumo metu. Prieš planuojamą kitą nėštumą bent mėnesį gerti folio rūgšties po 400–800 mikrogramų per

parą. Jei buvo vaisiaus raidos sutrikimų (apsigimimų), gerti 10 kartų didesnę folio rūgšties dozę (po 4 mg per parą). Pastojus gerti folio rūgšties iki 12 nėštumo savaitės.

Jei buvo vaisiaus raidos sutrikimų, sulaukus 11–13 nėštumo savaitės, būtina prenatalinė vaisiaus diagnostika.

Vertinti vaisiaus judesius. Nejaučiant vaisiaus judesių ar įtarus, jog vaisiaus judesiai susilpnėjo ar jų sumažėjo, nedelsiant kreiptis į akušerį-ginekologą.

Lietuvoje vaisiaus žūtimi laikomas vaisiaus žuvimas gimdoje po 22 nėštumo savaičių.Nors didžioji dalis nėštumų vystosi sklandžiai ir baigiasi sveiko išnešioto naujagimio gimimu,

tačiau maždaug 1 atveju iš 200 gimdymų gimsta negyvas naujagimis. Vaisiaus žūtį gali sukelti sunkios motinos ar vaisiaus ligos, virkštelės ar placentos patologija. Net ir atlikus išsamius gimdyvės ir negyvo gimusio naujagimio tyrimus, trečdaliu atvejų vaisiaus žūties priežastis lieka neaiški.

Pagrindinis vaisiaus žūties subjektyvus simptomas – išnykę vaisiaus judesiai. Objektyviai vaisiaus žūtis nustatoma ultragarsiniu nėščiosios tyrimu, kai nematoma plakančios vaisiaus širdies.

Dažniausiai siūloma sužadinti gimdymą vaistais ir gimdymas planuojamas tik natūraliu būdu, išskyrus retus atvejus, kai gimdymas tokiu būdu negalimas.

Net ir laikantis visų šiuolaikinių nėštumo priežiūros standartų, vaisiaus žūties kartais išvengti nepavyksta. Tačiau net ir po blogos nėštumo baigties tikimybė, kad tai pasikartos kito nėštumo metu, yra labai maža – tik iki 3 procentų.

Siekiant išvengti vaisiaus žūties, reikia atsisakyti žalingų įpročių, planuoti nėštumą, gerti folio rūgšties tikintis pastoti ir tęsti jos gėrimą iki 12 nėštumo savaitės, reguliariai lankytis gydymo įstaigoje nėštumo metu, atlikti nurodytus tyrimus, gydyti ūmias ir kontroliuoti lėtines ligas, kreipti dėmesį į vaisiaus aktyvumą ir sumažėjus ar išnykus vaisiaus judesiams nedelsiant kreiptis į akušerį-ginekologą.

94

VIRKŠTELĖS IŠKRITIMAS. DISTOCIJA

Kas yra gimdymo distocija?Distocija – tai patologinis gimdymas, kai gimdymo nesėkmių priežastys yra tiesiogiai

susijusios su gimdymu. Distocija nustatoma, kai moteris gimdo ilgai ir sunkiai, gimdymas progresuoja per lėtai.Kokios distocijos priežastys?

Gimdymo jėgų (sąrėmių) patologija. Gimdymo takų patologija. Vaisiaus padėties ir raidos patologija. Gimdančios moters ligos, bendra sveikatos būklė. Gimdančios moters stresas, baimė, emocinis nusiteikimas. Gimdymo metu nepagrįstai atliekamos intervencijos.

Gimdymo jėgų anomalijosGimdos kaklelis veriasi ir vaisius gimsta vykstant sąrėmiams ir stangoms. Jeigu sąrėmiai ar

stangos per silpni, reti, gimdymas užsitęsia. Dažnai gimdymo veikla būna nepakankama, kai sąrėmiai prasideda, o gimdos kaklelis dar nepasiruošęs, ir ypač kai vaisiaus vandenys nuteka dar neprasidėjus gimdymo veiklai.

Nustatyta, kad gimdos raumenys susitraukia nevienodai. Stipriausiai ir ilgiausiai traukiasi gimdos dugno raumenys. Kuo arčiau gimdos kaklelio, tuo raumenų susitraukimo jėga ir trukmė mažėsnė.

Skiriami du gimdymo veiklos sutrikimo tipai: Nepakankama (silpna) gimdymo veikla. Šiuo atveju sąrėmiai yra reguliarūs, tačiau reti ir

silpni. Jeigu taip yra nuo pat gimdymo pradžios, gimdymo jėgų silpnumas yra pirminis. Jeigu taip atsitinka vėliau, kai gimdos kaklelis išsiplėtęs daugiau kaip 4 cm, gimdymo jėgų silpnumas yra antrinis. Antrinis gimdymo jėgų silpnumas dažniau pasitaiko, kai vaisius neatitinka dubens, gimdyvė pavargsta arba dėl vaistų, malšinančių gimdymo skausmą. Jeigu vaisius ir dubuo atitinka, hipotoninę disfunkciją sėkmingai galima gydyti oksitocinu.

Per stipri gimdymo veikla pasitaiko daug rečiau. Gimda susitraukinėja dažnai ir smarkiai, sąrėmiai skausmingi, tačiau neefektyvūs. Gimdos kaklelis veriasi per lėtai arba visai nustoja vertis. Hipertoninė disfunkcija dažniau pasitaiko, kai gimda persitempusi ar vaisiaus padėtis netaisyklinga. Skatinimas oksitocinu neefektyvus ir nepageidautinas.

Gimdymo takų patologijaJeigu vaisiaus matmenys neatitinka kaulinio dubens matmenų, sutrinka vaisiaus leidimasis

dubeniu. Kartais, daug rečiau, tam trukdo dubens minkštųjų audinių pokyčiai (pvz., lyties organų sklaidos ydos) ar jame esantys dariniai (pvz., miomos ar kiti augliai).

Siauras dubuo susiformuoja dėl daugelio priežasčių. Čia labai svarbu paveldimumas. Taip pat tam įtakos gali turėti vaikystėje persirgtos ligos, laiku nenustatytas ar negydytas

įgimtas klubo sąnario išnirimas. Tiesiogiai dubens kaulų struktūrą gali paveikti rachitas, kaulų tuberkuliozė, poliomielitas. Be to, normalią dubens struktūrą gali pakeisti dubens, kojų, stuburo traumos.

95

Šiuolaikinės akušerijos siauro dubens samprata yra sąlyginė: nėra „siauro dubens“ apskritai, vertinama konkreti moteris ir vaisius. Įvertinus vaisiaus dydį, jo padėtį gimdoje, moters kūno sandarą ir dubens tipą, konkrečią klinikinę situaciją, sprendžiama, ar moteris gali sėkmingai pagimdyti natūraliai. Ar gimdymas bus sėkmingas, pavyksta nuspėti ne visada. Net ir ta moteris, kuriai dėl vaisiaus ir dubens neatitikimo atlikta cezario pjūvio operacija, kitą kartą gali pagimdyti natūraliai stambesnį vaisių už tą, dėl kurio atlikta cezario pjūvio operacija. Netaisyklinga vaisiaus padėtis ir raidos patologija

Ar gimdymas bus sėkmingas, labai priklauso nuo to, kokia vaisiaus padėtis gimdoje, kuri vaisiaus dalis eina pirma, koks vaisiaus dydis ir kokios atskirų jo kūno dalių proporcijos. Artėjant gimdymui, vaisiaus padėtis dažniausiai būna išilginė, galva nukreipta dubens link. Gimda yra kriaušės pavidalo, ir vaisiaus sėdmenys su kojomis užima gimdos dugną, kuriame daugiau erdvės.

Ne visada aišku, kodėl vaisiaus padėtis netaisyklinga. Tam turi reikšmės gimdos ir motinos pilvo sienos tonusas, todėl netaisyklinga vaisiaus padėtis dažnesnė daug kartų gimdžiusioms moterims. Be to netaisyklingai padėčiai susiformuoti turi reikšmės miomos, didelis vaisiaus vandenų kiekis. Kokia dažniausia netaisyklinga vaisiaus padėtis?

Netaisyklinga pakaušio pirmeiga. Užpakalinė pakaušio padėtis (vaisiaus pakaušis atsuktas į motinos stuburą).

Atsilošusios galvos pirmeiga: Kaktos pirmeiga, veido pirmeiga. Skersa vaisiaus padėtis.

Kokia vaisiaus raidos patologija gali lemti distociją?Dažniausiai sunkumų sukelia galvos smegenų vandenė. Jeigu vaisiaus raidos patologija labai

didelė, nesuderinama su gyvybe, galvos apimtį galima sumažinti punktuojant galvą adata. Smegenų skystis nuleidžiamas ir galvos apimtis sumažėja. Jeigu vaisius nėra labai apsigimęs, tenka rinktis cezario pjūvį.

Labai retai gimdymą apsunkina itin didelė vaisiaus pilvo apimtis (ascitas, labai padidėjusi šlapimo pūslė, inkstai, kepenys). Jeigu tai nustatyta dar iki gimdymo, ar gimdyti natūraliai, ar atlikti cezario pjūvio operaciją, reikia spręsti individualiai. Kokios galimos distocijos komplikacijos?

Gimdyvės komplikacijos: Per lėtai veriasi ar visai nustoja vertis gimdos kaklelis ir dėl to gimdymas baigiamas cezario

pjūvio operacija; Infekcija; Fistulės; Tarpvietės plyšimas; Kraujavimas po gimdymo; Gimdos plyšimas;

Vaisiaus komplikacijos: Įgimta infekcija; Gimdos infekcija; Gimdyminis gumbas; Virkštelės ir smulkių vaisiaus dalių iškritimas; Nestabili vaisiaus būklė, dėl kurios atliekama nemažai cezario pjūvio operacijų.

96

VIRUSINĖ PERINATALINĖ INFEKCIJA

CI TOME G A LO VIRU S O S U K ELT A IN F EK CI NĖ LIGA IR N Ė Š T U M AS

Citomegalo viruso sukelta infekcinė liga yra dažna žmonių virusinė liga. Apie50 procentų žmonių yra infekuoti šiuo virusu. Dažniausiai sveiki vaikai ir suaugę žmonės niekuo nesiskundžia ir net nežino, kad yra užsikrėtę citomegalo virusu. Kiti, ypač kai nusilpęs imunitetas, gali jausti lengvus simptomus, panašius į gripą ar infekcinę mononukleozę. Citomegalo virusas ypač pavojingas vaisiui, naujagimiui ir žmonėms, sergantiesiems piktybinėmis ligomis, AIDS, esant sunkiam įgimtam imunodeficitui, ligoniams, kuriems perpiltas kraujas arba atlikta organų persodinimo operacija.K a s su k elia ligą ?

Citomegalo virusas priklauso Herpes virusų šeimai. Šiai grupei dar priklauso Herpes virusas, Varicella-zoster virusas (sukelia juostinę pūslelinę ir vėjaraupius) ir Epstein-Baro virusas (sukelia infekcinę mononukleozę). Virusas, patekęs į organizmą, jame lieka visą gyvenimą.K ai p u ž s i k r e č i a m a c i t o m e galo vir usu ?

Infekcijos šaltinis yra citomegalo virusu užsikrėtęs žmogus. Nėščiosios dažniausiai užsikrečia lytinių santykių metu ir nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų. Šiuo virusu galima užsikrėsti:

po ilgo ar glaudaus bendravimo su užsikrėtusiu žmogumi (plinta per seiles, šlapimą, prakaitą);

perpilant viruso nešiotojo kraujo; transplantuojant organus; lytinių santykių metu(plinta su sperma, gimdos kaklelio gleivėmis); virusu užsikrėtusi nėščioji užkrečia vaisių nėštumo, gimdymo metu ar naujagimį

maitindama motinos pienu.Apie 1 procentas moterų, užsikrėtusių iki pastojimo, perduoda virusą vaisiui. Susirgus

nėštumo metu (pirminė infekcinė liga), perdavimo rizika vaisiui yra 30–40 procentų.K o k ia y r a c i t o m e galo v ir us o s uk el t o s i n f e k ci nės ligos k li n i k a?

Citomegalo virusas gali užkrėsti ir daugintis visose organizmo ląstelėse. Citomegalo viruso sukelta infekcinė liga pasireiškia po 3–8 savaičių po užsikrėtimo ir trunka 2–6 savaites. Simptomai dažniausiai būna nedideli arba jų visai nebūna. Gali pasireikšti į mononukleozę panašūs simptomai (karščiavimas iki 38–40°C, karščiavimo trukmė –nuo 9 iki 35 dienų, didelis nuovargis ir silpnumas, gerklės skausmas, padidėję skausmingi limfmazgiai, sąnarių, plaučių, širdies raumens, smegenų uždegimas, kepenų ir blužnies padidėjimas ir skausmas). Infekcija kelia pavojų gyvybei, jeigu imuninė sistema susilpnėjusi arba jei serga neišnešiotas naujagimis. K ai p p a k e n k ia m a vai s i u i?

Įgimta naujagimio CMV infekcija gali pasireikšti keletu klinikinių simptomų ir požymių, nes CMV infekuoja ir dauginasi visose organizmo ląstelėse. Tiriant infekuotus CMV vaisius, nustatomi nekrozės židiniai kasoje, kepenyse, širdyje, inkstuose. Pažeidimai yra grįžtamieji, nes šie organai turi savybę regeneruoti. Tuo tarpu smegenų pažeidimai dažnai būna negrįžtamieji. Be įgimtos CMV infekcijos simptomų ir požymių gimsta 85–90 proc. naujagimių, bet 5–15 proc. tokių vaikų po gimimo per kelerius metus gali atsirasti psichomotorinės raidos, klausos ir regos

97

sutrikimų.ĮgimtosCMV infekcijos atvejais 10 proc. naujagimių jau gimimo metu nustatomi tokie

pokyčiai: vaisiaus augimo sulėtėjimas; mikrocefalija (per maža kaukolė ir per mažos galvos smegenys); hepatosplenomegalija (blužnies ir kepenų padidėjimas); petechinis išbėrimas (taškelių dydžio kraujosruvos odoje) ; gelta; chorioretinitas (akies gyslainės ir tinklainės uždegimas); trombocitopenija (trombocitų sumažėjimas kraujyje); mažakraujystė.

K ai p d iag n oz u o j a m a c i t o m e galo vir us o i nf e k ci j a? Infekcijos diagnozei pagrįsti neužtenka vadovautis tik klinikiniais simptomais. Ji turi būti

patvirtinama laboratoriniaistyrimais. Specifiniais tyrimais nustatomas pats virusas(ryklės sekrete, šlapime, kraujyje, bronchų išplovose, audiniuose) ar specifiniai jo baltymai (kraujo serume). Tirti visų nėščiųjų, ar nėra užsikrėtusios citomegalo virusu, nerekomenduojame.

Ar užsikrėtęs vaisius? Ultragarsniu tyrimu gali būti nustatomi būdingi CMV infekcijai vaisiaus pažeidimai. Gali būti atlikta amniocentezė (vaisiaus vandenų mėginio ėmimas ir citomegalo viruso antikūnų ieškojimas).Kaip gydoma citomegalo viruso infekcinė liga?

Saugių medikamentų nėra.Ar gali m a sk ie p y t i s n u o c i t o m e galo vir us o i n f e k c i j o s ?

Kol kas vakcinos nesukurta.K ai p a p s i s a u go t i n u o ci t o m e galo v ir us o i nf e k c i j o s n ė š t u m o m e tu ?

Nėščiosioms patariama dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu mažiausiai 15–20 sekundžių, vengti sąlyčio su kitų žmonių kūno skysčiais, ypač dirbančioms sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros įstaigose, laikytis lytinės higienos taisyklių:

Vengti nesaugių lytinių santykių; Nesinaudoti indais, iš kurių valgo ar geria vaikai; Nekišti į burną vaikų čiulptukų; Nesidalyti dantų šepetėliu; Dažnai plauti žaislus, namų daiktų paviršių, ypač ten, kur patenka šlapimo ir seilių.

GRIPAS IR NĖŠTUMAS

Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas. Tai viena dažniausiai epidemiją sukeliančių ligų.K a s su k elia g r i p ą ?

Sukelia gripo virusas, priklausantis Orthomyxo viridae šeimai. Virusai skirstomi į tris gentis: A, B, C. A tipo gripo virusas pavojingas žmonėms, sukelia pandemiją (pasaulį apimanti gripo epidemija) ir epidemijas. B tipo virusų infekcija sukelia epidemiją. C tipo virusai dažniausiai sukelia pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius. Svarbiausios gripo viruso savybės yra užkrečiamumas ir gebėjimas kisti. Ypač dažnai kinta (mutuoja) gripo A virusas.K ai p p li n t a g r i p o vir us a s ?

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Epidemijos metu būna ir sveikų viruso nešiotojų. 98

Virusas plinta oro lašeliniu būdu. Greičiau plinta ankštose, blogai vėdinamose, dulkėtose, drėgnose patalpose.K ai p d iag n oz u o j a m a s g ri p a s ?

Gripas dažniausiai diagnozuojamas remiantis nusiskundimais ir epidemiologinių tyrimų duomenimis. Inkubacijos periodas trunka nuo 24 iki 72 valandų.

Gripo infekcijai būdinga: ūmi pradžia; karščiavimas (daugiau kaip 38°C), šalčio krėtimas; sausas kosulys; gerklės skausmas; raumenų, sąnarių ir(ar) galvos skausmas; akių obuolių skausmas, šviesos baimė; ryškus bendras silpnumas, nuovargis; gali būti nosies užgulimas, sloga; rečiau būna pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas(3-5 metų vaikams).

Pagrindinis gripo viruso diagnostikos metodas yra jo išskyrimas iš ryklės ir nosies sekreto.K ai p gri p o vir u s a s p a k e nk ia n ė štu m o m e tu ?

Gripo virusai nepasižymi tiesioginiu teratogeniniu (t. y. sukeliančiu vaisiaus vystymosi ydų) poveikiu, bet vaisiui pavojingas motinos karščiavimas. Dėl infekcinio karščiavimo pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali atsirasti vaisiaus vystymosi ydų, o antroje nėštumo pusėje galimas vaisiaus smegenų pažeidimas, kuris gali tapti cerebrinio paralyžiaus ir kitų nervų sistemos pažeidimų priežastimi. Nėštumo metu sergant gripu didėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika. Gripas nėščiajai ypač pavojingas dėl galimų komplikacijų. Nėštumo metu esantys kvėpavimo ir širdies sistemos pokyčiai (didesnis deguonies poreikis, pasikeitusi plaučių padėtis, dažnesni širdies susitraukimai) ir silpnesnė imuninė sistema lemia, jog nėščiosioms dažniau dėl gripo atsiranda sunkių komplikacijų (pneumonija ir kitos ligos), galinčios tapti mirties priežastimi. K ai p gy d o m a s gri p a s ?

Gripo gydymas dažniausiai yra simptominis, t. y. gulimas režimas, pakankamas skysčių vartojimas, karščiavimą mažinantys vaistai. Kai kuriais atvejais, ypač nėščiosioms, kurioms yra didesnė komplikacijų rizika, gali būti skiriama antivirusinių vaistų. Lietuvoje dažniausiai vartojamas rimantadinas, zanamiviras, oseltamiviras. Gydymas turi būti pradedamas nevėliau kaip po 48 valandų nuo ligos pradžios.K ai p a p s i s a u go t i n u o gri p o vir u s o?

Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis; Dažnai plauti rankas; Gerai vėdinti patalpas; Vengti liesti akis, nosį, burną (virusai dažniausiai plinta, kai žmogus paliečia gripo virusu

infekuotą daiktą ir po to savo veidą, akis, nosį, burną); Kosint, čiaudint burną ir nosį pridengti vienkartine nosine, kurią reikia išmesti į

šiukšliadėžę; Dėvėti medicininę kaukę; Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą; Skiepytis.Skiepijimasis (vakcinacija) gripo sezonui pritaikytomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia

gripo profilaktikos priemonė.A r gali m a sk ie p y t i s n ė štu m o m e tu ?

99

Nėščiajai rekomenduojama skiepytis nuo gripo, nes: sumažėja sunkių komplikacijų (ir mirties) rizika; gripas gali paveikti vaisiaus raidą; gripo vakcina galima skiepytis bet kuriuo nėštumo

laikotarpiu; vakcina nėštumo metu saugi.

HEPATITAS B IR NĖŠTUMAS

Virusinis hepatitas B – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į lėtinį kepenų uždegimą, kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.K a s su k elia ligą ?

Sukėlėjas yra hepatito B virusas (HBV), priklausantis Hepadna viridae šeimai. Jis buvo atrastas 1965 metais.K ai p u ž s i k r e č i a m a h e p a t i tu B?

Hepatito B virusu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. HBV randamas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Virusiniu hepatitu B lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).Vi r u s ini s hep a tita s B plinta:

Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius. Riziką didina lytinių partnerių skaičius, persirgtos lytiniu keliu plintančios ligos;

Per kraują: perpilant kraują, vartojant intraveninių narkotikų, darant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis, turint sąlytį su krauju medicininių intervencijų metu (medicinos darbuotojai, laboratorijų personalas, chirurgai, odontologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai) ir kt.;

Iš motinos vaisiui–užsikrėtusi hepatitu B motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu. Virusiniu hepatitu B negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.K o k ie y r a vir us i n io h e p a t i t o B s i m pt o m ai?

50–60 proc. užsikrėtusiųjų virusiniu hepatitu B niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau gali užkrėsti kitus. Klinikinių simptomų dažniausiai atsiranda praėjus 2–6 mėnesiams po užsikrėtimo. Simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), pašviesėjusios išmatos, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas, niežulys.

Dauguma užsikrėtusių hepatito B virusu ligonių pasveiksta savaime, tačiau 5–10 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu virusiniu hepatitu B arba lieka viruso nešiotojais. Virusinio hepatito B nešiotojai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų. Sergantieji lėtiniu virusiniu hepatitu B ar hepatito B viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus, nes liga gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. K ai p n ust a t y t i vir us i n io h e p a t i t o B i nf e k ci j ą ?

Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs virusiniu hepatitu B, reikia atlikti kraujo tyrimą. Kraujyje ieškoma viruso antikūnų.

100

K o k į p ovei k į m o t er iai s u s irg usiai n ė štu m o m e tu tu r ė s h e p a t i t o B vir u s a s ? Jei motina užsikrečia pirmuoju arba antruoju nėštumo laikotarpiu, HBV perdavimo iš motinos

vaisiui tikimybė iki10 procentų. Jei motina užsikrečia trečiuoju nėštumo laikotarpiu tikimybė 80–90 procentų.

Virusas nesukelia apsigimimų, todėl nutraukti nėštumo arba sužadinti gimdymo nereikia. Jei ūminis HB yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos vaisius gali žūti, galimas priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HB gali komplikuotis ūminiu kepenų nepakankamumu, gali prasidėti sunki kepenų nekrozė, encefalopatija, koma, nėščioji gali mirti.A r y r a sk ie p ų n u o vir u s i n i o h e p a t i t o B?

Lietuvoje skiepijama rekombinantine HB vakcina. Gali būti skiepijama ir nėštumo metu. Užsikrėtusių nėščiųjų naujagimiai skiepijami per 12 valandų po gimimo.A r n ėšči oji gali b ū t i gy d o m a n u o vir us i n io h e p a t i t o B?

Nėščiosios, sergančios lengvo ir vidutinio sunkumo ūminiu HB, gali būti gydomos ambulatoriškai. Rekomenduojama vartoti daug skysčių. Sunkios eigos atveju (jeigu vemia, yra dehidratacija arba atsiranda kepenų nepakankamumo požymių) guldoma į specializuotą skyrių.

Nėščioji, serganti lėtiniu hepatitu B, jei skiria gydytojas specialistas, gali būti gydoma antivirusiniais vaistais.Ką d a r y t i, j ei n ė št u m o m e tu d iag n oz u o t a s vir us i n i s h e p a t i t a s B?

Nevartoti alkoholio ir narkotikų (šios medžiagos skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą);

Vengti vaistų šalinamų per kepenis , vartojimo. Jei reikia vartoti paracetamolio, vaistų nuo skausmo, raminamųjų, antibiotikų ir pan., pasitarti su gydytoju. Gali labai pablogėti kepenų funkcija;

Negalima būti kraujo, organų donoru; Negalima skolinti asmeninių daiktų, kuriais gali būti platinamas virusas (dantų šepetėlio,

skutimosi, manikiūro įrankių); Perspėti akušerį–ginekologą, laborantą, vaikų gydytoją apie užsikrėtimą hepatito B virusu; Reguliariai lankytis pas infektologą, gastroenterologą, kuris atlikęs tyrimus įvertins kepenų

būklę, skirs gydymą; Aptarti su lytiniu partneriu apsaugą, patarti jam išsitirti, ar neserga virusiniu hepatitu B; Pasirūpinti, kad naujagimis būtų paskiepytas nuo virusinio hepatito B po gimdymo, vieno ir

šešių mėnesių amžiaus.A r gali ži n d y t i moterys sergančios v ir u s i n i u h e p a t i tu B ?

HBV perdavimo per motinos pieną atvejų paskiepytam naujagimiui, nepastebėta.K ai p a p s i s a u go t i n u o v ir us i n io h e p a t i t o B?

Skiepijimas: jei yra rizikos veiksnių; nėštumo metu (jei tikslinga); vaikų (skiepijama 3 kartus: per pirmas 2 dienas, per 1 ir 6 gyvenimo mėnesį).

Rizikos grupių mokymas. Priemonių, apsaugančių nuo sužeidimo (pvz., vienkartinių pirštinių), naudojimas. Daukartinių instrumentų dezinfekavimas ir sterilizavimas (gydymo įstaigose, tatuiruočių,

manikiūro salone, kirpykloje).

LYTIES ORGANŲ HERPES SIMPLEX VIRUSO INFEKCIJA 101

Tai dažna lytiniu keliu plintanti virusinė infekcija. Ją sukelia Herpes simplex virusų šeimos HSV1 ir HSV2 virusai. Tai vieni iš labiausiai paplitusių virusų, išskirti 1968 metais. Abiejų tipų virusų gali būti randama lyties organų ir išangės srityje. HSV1 dažniau pažeidžia veido odą ir burnos gleivinę, ant lyties organų gali patekti oralinių santykių metu. HSV2 dažniau pažeidžia lyties organų odą ir gleivinę.K ai p ly t i es orga n ų H er p e s vir us a s p e r du o d a m a s ?

Infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia (aktyvia) arba besimptome (slaptąja) infekcine liga. Lyties organų Herpes virusas paprastai perduodamas lytinių santykių metu. Tiek vyras, tiek moteris gali būti užkrėsti. Virusas į žmogaus organizmą patenka per smulkius odos pažeidimus ar per minkštą, drėgną gleivinę burnos ar lyties organų srityje. Virusas pradeda daugintis praėjus dviem valandoms po užsikrėtimo. Po 10–15 valandų užsikrėtusysis jau gali užkrėsti kitą žmogų, nors pats dar nejunta jokių ligos simptomų. Herpes simplex virusas aplinkoje greit žūva, tačiau kai aplinkos temperatūra apie 36 °C, gali išsilaikyti nuo 4 iki 24 valandų. Virusas, patekęs į žmogaus organizmą, išlieka jame visą gyvenimą. Motina gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu.K o k ie y r a ly t i es orga n ų H e r p e s i n f e k ci j o s p o ž y m iai?

Lyties organų Herpes simplex viruso sukelta infekcinė liga gali būti besimptomė, pasireikšti lengvais ar sunkiais ligos požymiais. Pirmųjų infekcijos požymių gali atsirasti praėjus 3–6 dienoms po užsikrėtimo.

P i r m i nės in f e k c inės ligos p ožymiai : Dauginės skausmingos pūslytės vulvoje, makštyje, ant gimdos kaklelio. Skausmingas šlapinimasis, šlapimo susilaikymas. Raumenų skausmas. Išskyros iš makšties. Padidėję skausmingi kirkšnies limfmazgiai. Karščiavimas.

Pasikartojanti infekcinė liga–tai slaptosios infekcinės ligos suaktyvėjimas. Atsiranda būdingų įspėjamųjų požymių, po kurių pasirodo nedidelis išbėrimas.K ai p d iag n oz u o j a m a l y t i es o rg an ų H e r p e s vir us o sukelta infekcinė liga?

Dažniausiai diagnozei patvirtinti pakanka tipinių ligos požymių, t. y. pūslelinio išbėrimo lyties organuose. Virusų būna pūslyčių skystyje, antikūnai nustatomi ir kraujo tyrimais.Koks ly t i es orga n ų H e r p e s vi r us o poveikis n ė š tu m o m e tu ?

Dauguma moterų, sergančių lyties organų Herpes simplex viruso sukelta infekcine liga, pagimdo sveikus naujagimius. Ši liga gali būti saugiai gydoma nėštumo metu.

Jei Jūs užsikrėtėte Herpes virusu iki nėštumo, Jūsų imuninė sistema vaisių apsaugos. Pasikartojantys epizodai nėštumo metu poveikio vaisiui neturi.

P i r mą ka r t ą H e r pe s vi r u s u u ž s ik r ėtus n ė š tumo metu, at s i r a nda rizika: savaiminio persileidimo; vaisiaus augimo sulėtėjimo; priešlaikinio gimdymo; vaisiaus žūties gimdoje.

Jei užsikrečiama nėštumo pabaigoje (per 6 savaites iki gimdymo), gimdant natūraliu būdu virusas gali būti perduotas naujagimiui. Kūdikis gali susirgti naujagimių Herpes simplex viruso sukelta infekcine liga.K ai p p a s ir e i š k ia n a u j a g i m i u i p e r d u o t o H e r p e s s i m p lex vir us o s uk el t a i n f e k ci j a?

102

Simptomai pasireiškia 2–28 parą po gimdymo. Vietinė infekcija būna apie 30 proc. atvejų. Pažeidžiama oda, burnos gleivinė, akys. Galima vietinės infekcijos komplikacija – smegenų uždegimas, išbėrimo gali ir nebūti (apie 30 proc. atvejų). Liga pasireiškia mieguistumu, karščiavimu, viduriavimu, maitinimosi sutrikimais, traukuliais. Išplitusi infekcija naujagimiui gali sukelti geltą, kepenų ir blužnies padidėjimą, krešumo sutrikimų. Apie 30 proc. naujagimių gali mirti.K ai p gy d o m a ly t i es orga n ų H e r p e s vi r us o i nf e k ci j a?

Gydoma antivirusiniais vaistais (dažniausiai acikloviru). Jeigu diagnozė neaiški, konsultuoja odos ir lytiškai plintančių ligų specialistas.Acikloviras nėštumo metu vartojamas daug metų. Žalos vaisiui ir naujagimiui nepastebėta. Saugu vaistą vartoti ir žindant. Gali būti skiriamas vietinis simptominis skausmą malšinantis gydymas.A r gali m a sk ie p y t i s nu o ly t i es orga n ų H e r p e s v i r us o i nf e k ci j o s ?

Kol kas vakcinos nesukurta.A r gali m a g i m d y t i n a t ū raliu būdu?

Dauguma moterų, sergančių lyties organų Herpes viruso sukelta infekcine liga, gali gimdyti natūraliai. Jei pirmą kartą užsikrėsta virusu prieš 4–6 savaites iki gimdymo arba gimdymo metu yra herpeso pūslyčių lyties organuose, gali būti siūloma planinė cezario pjūvio operacija. Aktyvi HSV infekcija ne lyties organų srityje nėra cezario pjūvio operacijos indikacija.K ai p a p s i s a u go t i n u o l y t i es orga n ų H e r p e s vir us o i nf e k ci j o s ?

Asmeninė ir lytinė higiena: kruopščiai plauti rankas, vengti nesaugių lytinių santykių. Pasakyti akušeriui–ginekologui, jei sirgta lyties organų HSV infekcine liga ir ar yra sirgęs

lytinis partneris.

RAU D O NU K Ė IR N Ė Š T U M AS

Raudonukė– tai ūminė virusinė infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendruoju silpnumu, galvos, sąnarių skausmu, išbėrimu, padidėjusiais skausmingais limfmazgiais. Raudonuke vaikystėje perserga 75–85 proc. moterų.

Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Nėštumo metu raudonukė gali sukelti apsigimimų.K a s su k elia r a u d o nuk ę ?

Raudonukės virusas yra RNR turintis virusas, priklausantis Togavirus šeimai. K ai p u ž s i k r e č i a m a ra u d o n uk e ?

Užsikrečiame raudoniuke nuo sergančio žmogaus. Raudonukės virusais galima užsikrėsti būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju, jam kalbant, kosint, sloguojant, čiaudint arba per liečiamus daiktus. Pavojingiausias yra išbertas žmogus. Iš sergančiojo organizmo raudonukės virusas išsiskiria apie savaitę prieš atsirandant išbėrimui ir kelias savaites išbėrus. Kartais išbėrimas būna sunkiai pastebimas, todėl žmonės raudonuke perserga patys to nežinodami. Tačiau tokie asmenys aplinkiniams itin pavojingi kaip infekcijos šaltinis.

Iš motinos kraujo virusas patenka į placentą ir užkrečia vaisių. K o k ie y r a r a ud o nu k ė s s i m pt o m ai?

Apie 50 proc. atvejų raudonukės simptomai būna labai silpni ar jų visai nebūna. Ligoniai gali skųstis karščiavimu, bendruoju silpnumu, galvos, sąnarių skausmu, išbėrimu, padidėjusiais skausmingais limfmazgiais. Išberia 50–80 proc. kūno; išbėrimas atsiranda ant veido ir kaklo, plinta žemyn ir tęsiasi 1-3 dienas. Limfmazgiai dažniausiai padidėja ir būna skausmingi pakaušio ir kaklo

103

srityje. Sąnarių skausmas dažnesnis moterims, tęsiasi 3–10 dienų.Kas atsitinka, jei ra ud o n uk e sus e r g a m a n ė š tu m o m e tu ?

Jei raudonuke sergama nėštumo pradžioje (iki 16 savaitės), galima persileidimo ir įgimto raudonukės sindromo rizika.

Į g imtam r a udonu k ė s s ind r omui bū din ga : regos pokyčiai: katarakta (75 proc.), glaukoma, pigmentinė retinopatija, mikroftalmija; klausos sutrikimas: kurtumas(50 proc.); širdies ydos(50 proc.); neurologiniai sutrikimai: mikrocefalija, meningoencefalitas, protinis atsilikimas, elgesio

sutrikimas; augimo atsilikimas, kitų organų pažeidimas.

Užsikrėtus pirmuoju nėštumo laikotarpiu, vaisius pažeidžiamas 80 proc. atvejų, todėl rekomenduojama nėštumą nutraukti. Jei raudonuke sergama 16–20 nėštumo savaitę, yra nedidelė įgimto kurtumo rizika. Po 20 savaitės vaisiaus pažeidimo rizika ypač maža (2 proc.): būdingas kurtumas ir retinopatija.K ai p d iag n oz u o j a m a r a u d o nuk ė ?

Raudonukė diagnozuojama remiantis išoriniu požymiu (būdingu išbėrimu) ir kraujo tyrimų rezultatais (nustatomi raudonukės viruso antikūnai).K ai p gy d o m a ra ud o n uk ė ?

Gydymas simptominis. Rekomenduojama gerti daug skysčių. Jei karščiuojama, skiriama vaistų nuo temperatūros, jei skauda – nuo skausmo.K ai p a p s i s a u go t i n u o ra ud o nuk ė s ?

Rekomenduojama pasiskiepyti. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina. Ja skiepijama antraisiais gyvenimo metais, antra dozė suleidžiama, kai vaikas sulaukia ikimokyklinio amžiaus. Lietuvoje raudonukės vakcina pradėta skiepyti 1992 metais.

Pastoti planuojančias ir nežinančias, ar sirgo raudonuke, moteris reikėtų ištirti ir, jei kraujyje antikūnų nėra, skiepyti. Rekomenduojama vakcinacija (polivalentine MMR vakcina), po kurios patariama 28 dienas nepastoti. Vakcina nuo raudonukės yra gyva vakcina. Nėščioms moterims skiepytis negalima, rekomenduojama pasiskiepyti po gimdymo. Žindymo metu vakcinacija galima.

VĖJARAUPIAI IR NĖŠTUMAS

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinės išbėrimu. Dauguma žmonių vėjaraupiais perserga vaikystėje. Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas. Vyresniojo amžiaus žmonėms liga pasireiškia sunkesniais simptomais.K a s su k elia ligą ?

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas, priklausantis Herpes viridae šeimai. Kadangi po ligos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą– juostinę pūslelinę (labai skausmingą išbėrimą pūslelėmis išilgai kurio nors nervo).

K ai p u ž s i k r e č i a m a v ė j ara u p iai s ? Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Virusas sparčiai plinta per orą ir tiesioginio

kontakto būdu, kai sergantysis kosti, čiaudi ar net kalba. Galima užsikrėsti ir liečiant išbėrimą (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline). Pavojingiausias laikotarpis– dvi dienos prieš

104

išbėrimą iki šašų atsiradimo. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą patalpą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose.K o k ie y r a v ė j a r a u p i ų s i m pt o m ai ?

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 10 dienų ar 3 savaitėms nuo tada kai virusas pateka į žmogaus organizmą. Tai vadinamasis inkubacinis periodas. Pirmieji ligos ženklai yra karščiavimas ir prasta savijauta. Vėliau visą kūną išberia. I š pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau iškilimas, po to susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų išbėrimą. Išbertas vietas labai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotojoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis naujas išbėrimas atsiranda apie5 dieną nuo ligos pradžios. Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina.

Vėjaraupiais persirgusiems žmonėms atsiranda patvarus ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau kaip 2–3 proc. atvejų).K o k į p ovei k į m o t er s orga n iz m u i tu r ė s v ė j a r a u p ia i , s u s irg usiai n ė š tu m o m e tu ?

Nėščiųjų vėjaraupių atvejai reti dėl didelio natūralaus imuniteto paplitimo. VZV nėščiajai gali sukelti plaučių, smegenų, kepenų uždegimą. 5-10 proc. nėščių moterų vėjaraupiai sukelia plaučių uždegimą. Didžiausia jo tikimybė – jei vėjaraupiais susergama trečiuoju nėštumo laikotarpiu, ypač jei nėščioji serga lėtine plaučių liga, rūko, jos imuninė sistema slopinama, vėjaraupių pūslyčių odoje yra daugiau nei 100. Trečiuoju nėštumo laikotarpiu mirties nuo komplikacijų rizika taip pat didesnė negu antruoju. Mirštamumas iki antivirusinių vaistų atsiradimo buvo 20- 45 proc., pradėjus jų vartoti sumažėjo iki 3-14 proc. 1 procentas vaisių yra pažeidžiami gimdoje. Rizika perduoti virusą vaisiui nėštumo metu priklauso nuo nėštumo dydžio.

Vėjaraupių viruso sukelti pažeidimai vaisiui, vadinami vaisiaus vėjaraupių sindromu (būdingas mažas naujagimio svoris, odos ir jungiamojo audinio pažeidimai (70 proc.), akių pažeidimai (66 proc.), smegenų pažeidimai (46 proc.), traukuliai, protinis atsilikimas, smegenų vandenė ir pan.). Didžiausia rizika, jei vėjaraupiais užsikrečiama iki 12-os nėštumo savaitės. Po 20-os nėštumo savaitės vaisiaus vėjaraupių sindromas pasireiškia retai. Pirmuoju nėštumo laikotarpiu susirgus vėjaraupiais, įgimto vaisiaus vėjaraupių sindromo rizika yra 0,5 proc. Jei motina vėjaraupiais susirgo 13–28 nėštumo savaitę, įgimto vaisiaus vėjaraupių sindromas nustatomas 1–2 proc. naujagimių. Užsikrėtus vėjaraupiais po 28 nėštumo savaitės, įgimto vaisiaus vėjaraupių sindromas nepastebėtas. Didžiausia naujagimių vėjaraupių rizika tada, kai motina suserga vėjaraupiais likus 5–7 dienoms iki gimdymo ar po jo. Naujagimiai transplacentiniu arba tiesioginio kontakto būdu užsikrečia VZV ir atsiranda išplitusi infekcija. Mirštamumas 25–30 proc.

Jei būklė sunki ar atsiranda komplikacijų, moteris turi būti gydoma ligoninėje. Sergant vėjaraupiais ar persirgus nėštumo metu, naujagimį žindyti yra saugu.K ą d a r y t i, j ei n ė št u m o m e tu k o nt a ktu o jama su v ė j a r a u p ia i s sergančiu ligoniu ?

Jei persirgta vėjaraupiais, nereikia baimintis ar imtis kažkokių priemonių.Jeigu nėščioji turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais ar buvo vienoje patalpoje su

juo, reikėtų ištirti, ar yra VZV antikūnų, jei nerandama – kiek įmanoma greičiau (96 val. laikotarpiu) pradėti vartoti imunoglobulino. Jeigu po kontakto VZIG nepaskirta, nėščiąją 3 savaites reikia stebėti, ar nėra infekcijos, o atsiradus jos požymių - gydyti acikloviru.

A r n ė št u m o m e tu gali ma gydyti n u o v ė j a r a u p i ų ? Gydymas simptominis, labai svarbi asmens higiena. Jei nėščioji suserga vėjaraupiais po 20

nėštumo savaitės, per 24 val. nuo simptomų pradžios, rekomenduojama pradėti gydyti acikloviru. Jis sumažina karščiavimą ir kitus simptomus. Ar gydyti pirmuoju nėštumo laikotarpiu sprendžiama

105

individualiai. Jei nėščioji sirgo vėjaraupiais 7 dienas iki gimdymo ir 7 dienas po jo, naujagimiui turi būti skiriama imunoglobulino.Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?

Nėščios moterys turi vengti kontakto su žmonėmis sergančiais vėjaraupiais. Rekomenduojama skiepytis iki nėštumo moterims, kurios nėra sirgusios ar nežino, ar sirgo vėjaraupiais. Skiepijama dviem vakcinos dozėmis (antroji dozė po 6–10 savaičių). Pasiskiepijus nuo vėjaraupių, rekomenduojama 3 mėnesius nepastoti. Po vakcinacijos atsiradus išbėrimui, vengti kontakto su nėščia ar norinčia pastoti moterimi. Netyčia paskiepijus nėščią moterį, nėštumo nutraukti nereikia.

Ž IV IR N Ė Š T U M AS

ŽIV yra žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS (angl. Acquired immune deficiency Syndrome), įgytą imuninės sistemos nusilpimo sindromą. Virusas, patekęs į organizmą, naikina T limfocitus. T limfocitų apvalkalėlyje yra receptorių CD4, todėl jie vadinami CD4 ląstelėmis arba T helperiais. CD4-T ląstelės yra baltųjų kraujo kūnelių grupė, kovojanti su infekcija. ŽIV užkrečia žmogaus CD4 ląsteles ir naudojasi jomis kurdamas savo kopijas (dauginasi jose). ŽIV infekuoto žmogaus organizme CD4 ląstelės naikinamos. Kai jos žūva, silpsta infekuoto žmogaus imuninė sistema ir padidėja rizika sirgti įvairiomis infekcinėmis ir onkologinėmis ligomis.K a s su k elia Ž I V ligą?

ŽIV ligą sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Jis priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes vystosi lėtai, todėl ŽIV užsikrėtęs žmogus gali kelerius metus nejausti jokių simptomų. Žinomi du virusų tipai: ŽIV 1 ir ŽIV 2. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV1 tipo virusu. ŽIV 2 paplitęs Vakarų Afrikoje, plinta ne taip lengvai kaip ŽIV 1 ir lėčiau nei ŽIV 1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV 1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs abiejų tipų virusais vienu metu.K u o Ž IV sk iria s i n u o AIDS ?

ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas. AIDS –įgytas imuninės sistemos nusilpimo sindromas, yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. ŽIV infekuotas žmogus gali nesijausti ligotas. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV pažeidžia imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis. Organizmą puola įvairių ligų sukėlėjai ir žmogus suserga įvairiomis ligomis: plaučių uždegimu, meningitu, tuberkulioze, vėžiu ir pan. Laiku neskyrus specifinio antivirusinio gydymo, ŽIV infekcija baigiasi mirtimi.K ai p u ž s i k r e č i a m e Ž I V ?

Ž I V pl i nta 3 bū d a i s : Per lytinius santykius. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar

homoseksualius (vaginalinius, oralinius ir analinius), jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.

Per kraują. Naudojant svetimus manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitokius instrumentus, užkrėstus švirkštus ar adatas (pvz., vartojant narkotikų), perpilant kraują.

ŽIV užsikrėtusi moteris gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi metu.

ŽIV neplinta per orą, vandenį, maistą. Jo neplatina vabzdžiai. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą, ašaras. Nepavojinga naudotis tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, valgyti užsikrėtusio ŽIV pagamintą maistą.K ai p d iag n oz u o j a m a Ž IV infekcija?

Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra atlikti tyrimus. Jie dažniausiai 106

atliekami paėmus kraujo iš venos mėginį. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, bet praėjus 3-4 savaitėms ar net 6 mėnesiams. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki antikūnų atsiradimo vadinamas inkubaciniu arba „lango“ laikotarpiu. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, rekomenduojama ištirti visas nėščias moteris, ar neužsikrėtusios ŽIV, 2 kartus: pirmo apsilankymo metu bei 32 nėštumo savaitę. Lietuvoje ŽIV tyrimas įtrauktas į nėščiosios priežiūros protokolą ir atliekamas nemokamai.K ai p ve r t i n a m a s Ž IV ligos s un k u m a s ?

CD4 ląstelių skaičius yra žmogaus imuninės sistemos stiprumo matas. Kai ŽIV naikina CD4

ląsteles, imuninė sistema silpsta. Nustačius CD4 ląstelių skaičių, galima nustatyti ŽIV ligos stadiją ir prognozuoti galimas komplikacijas. Kuo mažiau CD4 ląstelių, tuo liga labiau progresavusi. CD4

ląstelių skaičius nustatomas laboratorijoje iš kraujo mėginio. Jei ląstelių mažiau nei 200, yra labai didelė rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis.

Viruso koncentracija – tai ŽIV kopijų kiekis kraujyje (tiriama viruso RNR). Žmonės, kurių organizme viruso koncentracija didelė, greičiau suserga AIDS. Pagal viruso koncentracijos pokyčius kraujyje yra vertinamas gydymo veiksmingumas.Ką reiškia teigiami Ž I V tyrimo rezultatai ?

Jei ŽIV tyrimo rezultatai teigiami, vadinasi, kraujyje rasta ŽIV antikūnų. Tyrimas kartojamas, atliekami kiti diagnozę patvirtinantys ar atmetantys tyrimai. Nėščiąją konsultuoja infektologas.

Ankstyvo infekuotumo nustatymo tikslas : anksti pradėjus gydymą, apsaugoti vaisių nuo užkrėtimo; apsaugoti partnerį, jei jis neužsikrėtęs; neleisti ligai progresuoti.

Kokia yra rizika jei m o t e ri s n ė šč ia ir Ž I V t yrimų rezultatai teigiami? Yra rizika perduoti virusą vaisiui nėštumo, gimdymo ir žindymo metu. Ri z ika pe r duoti Ž I V n a u j a g imiui mažė ja:

vartojant antiretrovirusinių vaistų nėštumo metu; parenkant tinkamą gimdymo būdą; –jei naujagimis nežindomas.

K o k ia r e i k al i n ga s p e c i f i n ė p rie ž i ū ra n ė št u m o m e tu d iag n ozav us Ž IV ? Gydytojo specialisto (infektologo) konsultacija dėl ŽIV infekcijos gydymo nėštumo,

gimdymo metu ir po gimdymo. Papildomas tyrimas, siekiant nustatyti, ar nesergama kitomis lytiškai plintančiomis ligomis. Rekomenduojama skiepytis nuo hepatito B, pneumokoko, gripo (jei sezonas). Tyrimas 24-28 nėštumo savaitę, siekiant patvirtinti arba atmesti nėščiųjų diabeto diagnozę.

K ai p gy d o m a Ž IV sukelta infekcinė liga? ŽIV ligai gydyti skiriama antiretrovirusinių vaistų derinių. Paskyrus gydymą, medikamentų

tenka vartoti iki gyvenimo pabaigos. Vartojant vaistų, mažėja ŽIV koncentracija kraujyje ir padidėja CD4 ląstelių skaičius.

Gydytojas infektologas skiria labiausiai tinkamų antiretrovirusinių preparatų ir numato gydymo trukmę.

Jei jau vartojama antiretrovirusinių vaistų, gydytojas patars, kaip tęsti gydymą. Jei gydymas neefektyvus, gali tekti jį keisti.

Jei iki nėštumo antiretrovirusinių medikamentų vartoti dar nereikėjo, nėštumo metu gydymas pradedamas, kad sumažintų vaiko užkrėtimo riziką. Gydoma zidovudinu ir kartu kitais antiretrovirusiniais vaistais nuo 14-os nėštumo savaitės.

Jei reikia gydymas tęsiamas ir po gimdymo.107

Jei ŽIV infekcija diagnozuota nėštumo pabaigoje ar gimdymo metu, skiriamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais gimdymo metu ir, jei reikia, po gimdymo.

A r vai st ai n e p a k e nks kū d i k io s vei k a t ai? Moteris, užsikrėtus ŽIV, gali saugiai vartoti vaistų, nes jų tikslas–apsaugoti vaisių nuo

užkrėtimo ŽIV. Medikamentus, kurių galima saugiai vartoti, skiria specialistas. Nesigydant ŽIV patekimo į vaisių tikimybė yra didelė, žala vaisiui daug didesnė nei vartojant antiretrovirusinių vaistų.K o ks šalutinis vai st ų p o v e i k i s m o t e riai?

Gali sukelti virškinimo sutrikimus, išbėrimą, nuovargį, karščiavimą, dusulį, nėščiųjų diabetą. Veikia kepenų fermentų funkciją, ypač jei skiriamas kombinuotasis gydymas. Reikalingi reguliarūs kepenų fermentų tyrimai. Kai kurie vaistai mažina geležies kiekį kraujyje (pasireiškia mažakraujystė), todėl gali tekti papildomai vartoti geležies preparatų. Kai kurie iš šių požymių būdingi preeklampsijai ir nėščiųjų cholestazei, todėl labai svarbu apie atsiradusius simptomus kuo greičiau pasakyti gydytojui ar akušeriui.K o ks ge r ia us ia s gi m d y m o b ū d a s d iag n ozav us Ž I V infekciją?

Pasirinkimą lemia vartojami antiretrovirusiniai vaistai, CD4 ląstelių skaičius, viruso koncentracija nėštumo metu ir 36 nėštumo savaitę.

Jei nėštumo metu ŽIV liga gydyta tik zidovudinu, jei rastas hepatito C virusas, jei ŽIV koncentracija viršija 1000, gimdyti rekomenduojama atliekant planinę cezario pjūvio operaciją 38 nėštumo savaitę.K a s bus , jei moteris nuspręs gimdyti n a t ū raliu būdu?

Jei moteris nori gimdyti natūraliu būdu, gydytojas privalo gerbti jos sprendimą. Gimdymo metu tęsiamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais. Taip pat rekomenduojama zidovudino infuzija nuo gimdymo pradžios iki tol, kol bus užspausta virkštelė. Kuo gimdymo metu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau, tuo didesnė tikimybė naujagimiui užsikrėsti ŽIV.K a s bus , jei nėščioji atsisakys gydymo a n t ir e t r ovir us i n iai s vai st ai s ?

Didelė rizika, kad ji užkrės savo kūdikį. Negydant rizika perduoti virusą vaisiui – iki 25 proc., gydant sumažėja iki 1–2 proc.A r re i k ia gy d y ti n a u j agi m į?

Naujagimiui antiretrovirusinių vaistų pradedama leisti per 4 valandas nuo gimimo. Jų vartojama iki 4–6 savaičių.A r gali m a m ai t i nt i n a uj agi m į s av o p ie n u ?

Ž indyti ir maitinti nutrauktu motinos pienu yra labai rizikinga, todėl nerekomenduojama.A r k a s n or s su ži n o s apie užsikrėtimą Ž IV ?

Ligoninės personalas privalo būti įspėtas, jog nėščioji užsikrėtusi ŽIV, kad galėtų teikti geriausią priežiūrą. Sveikatos priežiūros personalas be nėščiosios pritarimo niekam neturi teisės pasakyti apie tokią būklę. Darbuotojai turi gerbti teisę į privatumą ir būti supratingi dėl informacijos teikimo jos partneriui ar šeimos nariams, išskyrus tuos atvejus, kai nesuteikus informacijos kyla pavojus žmogaus gyvybei.K a d Ž IV n e p li st ų, reikia:

vengti atsitiktinių lytinių santykių; nesinaudoti ne savo ar nesteriliais švirkštimosi įrankiais (adatomis, švirkštais); medicininių ir kosmetikos procedūrų metu reikalauti naudoti vienkartinius arba sterilius

instrumentus; namie naudoti tik asmenines skutimosi, manikiūro ir higienos procedūrų priemones.

108

109